Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo V. Ž. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir jį nuteisti, priteisti 2040 Eur žalos atlyginimo. Skunde nurodė, kad 2015-09-10 apie 13.30 val. su žmona A. Ž. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo laiptinės stovėjo neblaivus kaimynas R. K., kuris jam pasakė „ ateik gaidy“. V. Ž. pasakė R. K., kad jis eitų į šoną ir nesikabinėtų, o pats ėjo į laiptinę paskui žmoną ir tuo momentu pajuto smūgį į galvos sritį. Nukentėjusiojo žmona sušuko „nemušk“, nes nukentėjusiajam yra įdėtas širdies stimuliatorius. Nuo suduoto smūgio į galvą V. Ž. paslydo ir pargriuvo, griūdamas į kojų valymo groteles susiplėšė kelnes ir nusibrozdino dešinį kelią, dėl to vėliau jam buvo nustatytas dešinio kelio sąnario raiščių plyšimas ir sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusįjį, R. K. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Taip pat V. Ž. nurodė, kad dėl suplėšytų kelnių jam buvo padaryta 40 Eur turtinė žala ir padaryta didelė moralinė žala, kuri pasireiškė fiziniu ir moraliniu skausmu, dvasiniais sukrėtimais ir išgyvenimais, be to, mušimą matė žmona, kuri labai išsigando, todėl neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti iš R. K. 2000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, todėl nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. BPK 412 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad skunde privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Pareiškėjas V. Ž. skunde išdėstė 2015-09-10 įvykio aplinkybes, nurodydamas datą, laiką ir vietą, tačiau aprašydamas, jo manymu, neteisėtą R. K. veiką ir prašydamas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) tik abstrakčiai nurodė, kad R. K. „šiais savo veiksmais, jį mušdamas, sukėlė jam fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo“. Nukentėjusiojo skunde nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais R. K. sukėlė jam fizinį skausmą, kokie jam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir kokiais R. K. veiksmais šie sužalojimai padaryti. Prie skundo nepridėti ir įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir sukeltus nusikalstamos veikos padarinius – nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Priešingai, prie skundo pridėta 2015-09-11 specialisto išvada Nr. G 951/15(06) patvirtina visiškai kito sunkumo V. Ž. padarytą sveikatos sutrikdymą, o būtent specialisto išvadoje nurodoma, kad 2015-09-10 įvykio metu V. Ž. padarytas sužalojimas - dešinio kelio sąnario raiščių plyšimas - kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokias aplinkybes pareiškėjas nurodo ir skunde. Privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis įgyja privataus kaltintojo statusą, todėl jis privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas šios kategorijos bylose negali imtis iniciatyvos rinkti įrodymus, juos turi pateikti pats privatus kaltintojas. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylose galioja tie patys principai, kurių vienas svarbiausių yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisės į gynybą principas (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir atitinkamai turėti galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai ir aiškiai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas V. Ž. pakartotinai teikia teismui skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. K. privataus kaltinimo tvarka ir teismas, 2016-03-09 nutartimi atsisakydamas priimti V. Ž. skundą, kuriuo jis prašė dėl 2015-09-10 įvykio R. K. nuteisti pagal BK 139 str. 1 d., išaiškino įstatymo keliamus privataus kaltinimo skundui reikalavimus ir nurodė pareiškėjo pateikto skundo trūkumus, tačiau V. Ž. pakartotinai pateikė teismui iš esmės analogiško turinio skundą, pakeitė tik nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltina R. K., teisinę kvalifikaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti skundo trūkumai kliudo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo instituto, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti V. Ž. privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį kartu su priedais skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.