Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. sausio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. M. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 01 val. 15 min., ties Taikos gatvės 8 namu, Klaipėdos mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių girtumas) vairavo automobilį BMW 318, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 ir 68 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį.

II.

III.

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2009 m. balandžio 2 d. gautas apelianto M. M. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šioje byloje nėra abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių M. M. pareikšto kaltinimo pagrindą. Apeliantas neneigia, kad 2008 m. sausio 19 d., Klaipėdos mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilių girtumas) jis vairavo automobilį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina rašytinė bylos medžiaga (b.l. 3, 4, 6-7, 13).

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija ex oficio patikrinusi bylą M. M. veikos kvalifikavimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir ATPK 129 straipsnį. ATPK 128 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, o ATPK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teisėjų kolegija vertina, kad administracinė atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą, kuris yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, t.y. tai, kad M. M. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus vairavo automobilį, numatyta specialiojoje ATPK 129 straipsnyje įtvirtintoje normoje. ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 129 straipsnyje numatytus pažeidimus jungia bendras objektyvus požymis – transporto priemonės vairavimas, vairuotojui neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, tačiau ATPK 129 straipsnyje yra numatyti papildomi veiką kvalifikuojantys požymiai – tarp jų ir transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam, ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi ATPK 129 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra kvalifikuota palyginus su ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės pažeidimo sudėtimi ir jos tarpusavyje konkuruoja kaip pagrindinė ir kvalifikuota sudėtys. Teismų praktikoje (pavyzdžiui, LVAT byla Nr. N444-791/2009) ir baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, kai konkuruoja pagrindinė ir kvalifikuota sudėtis, yra taikoma tik kvalifikuota sudėtis, – šiuo atveju numatyta ATPK 129 straipsnyje.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nutarimas pakeičiamas – administracinio teisės pažeidimo byla dėl M. M. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nutraukiama, nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).

Vertinant M. M. paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ATPK 129 straipsnio ribose, įvertino tai, jog M. M. padarė du administracinius teisės pažeidimus, t.y. veiką vertino kaip pavojingesnę. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirtoji nuobauda turi būti peržiūrima ir atitinkamai sušvelninama. Pagal ATPK 129 straipsnio sankciją už šio teisės pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas M. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta nuobauda, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, b.l. 14) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto pažeidimo, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (apeliantas yra septynis kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, b.l. 10-11), teismas vertina, kad M. M. turi būti skiriama bauda, didesnė nei sankcijos vidurkis.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta piniginė bauda turėtų būti pakeičiama į ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą – administracinį areštą. Nėra pagrindo manyti, kad tokia nuobauda galėtų būti geriau pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

M. M. prašymas įskaityti šioje byloje skirtą administracinę nuobaudą į šiuo metu jo atliekamą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas, nes to nenumato įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. M. galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos (b.l. 41), šią bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, sudarant realią galimybę apeliantui pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Tokiu būdu pastaroji procesinė klaida, padaryta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra ištaisyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas UAB „Pajūrio šaltinis“, grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai M. M. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir į tai, kad pagal šioje byloje M. M. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 129 str.) sankciją nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarimą pakeisti:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje M. M. paskirta nuobauda pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis);

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje M. M. už ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 5000 Lt bauda, pakeisti M. M. paskiriant 4600 (keturi tūkstančiai šeši šimtai) litų baudą;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio BMW 318 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „Pajūrio šaltinis“) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.