Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislavo Lenčiko, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „V“ atstovės advokatės L. A. (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 35 MGL (1 318,10 Eur) dydžio baudą; pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkinti S. K. civiliniai ieškiniai ir iš AB „V“ priteista S. K. naudai 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio priėmimo dienos (t. y. 2016 m. lapkričio 22 d.) iki civilinio ieškinio patenkinimo dienos. Taip pat priteista iš O. K. S. K. naudai 1 100 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. nuteistas už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: jis, pagal AB „V“ 1979 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį Nr. 509, kuri buvo pakeista 2005 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. eidamas AB „V“ gamybinio techninio komplekso „D“ direktoriaus pareigas ir, būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, pagal AB „V“ generalinio direktoriaus E. P. patvirtintų Gamybinio – techninio komplekso (toliau – ir GTK) direktoriaus pareiginių nuostatų VI skyriaus (kaltinamajame akte per klaidą nurodyta IV skyriaus) 4 punktą, būdamas atsakingu už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus, pagal IV skyriaus 20 punktą privalėdamas kontroliuoti technologinę drausmę ir įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose, pagal V skyriaus 2 punktą turėdamas teisę sustabdyti darbus, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimai, įvykus avarijai ar nelaimingam atsitikimui darbe, ar kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei ir apie tai pranešti administracijos vadovui, pagal 5 punktą turėdamas teisę reikalauti, kad būtų laikomasi techninių sąlygų, valstybinių standartų, reglamentų darbo vietos ir darboviečių įrengimo reikalavimų, pagal 6 punktą turėdamas teisę reikalauti, kad saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, aplinkos ir turto apsaugos reikalavimai būtų vykdomi, pažeidė šiuos reikalavimus: neužtikrino „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais ir papildymais) 1 priedo 2.8 punkte numatytų reikalavimų, kad darbo įrenginio judančios dalys privalomai būtų uždengtos apsaugais, arba turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, bei preso PHM - 160C gamintojo Eksploatacines dokumentacijos IV skyriaus „Darbo saugos ir technines saugos instrukcijos“ 1 punkto darbų saugos reikalavimo, kad preso eksploatacijos metu draudžiama nuimti apsaugines groteles, dengiančias prieigą į preso darbo zoną, bei reikalavimo, kad apsauginės grotelės visada privalo veikti, kai nustatytas rankinis arba pusiau automatinis preso valdymo režimas (1.2.2. 3 p.), taip lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti galimų pasekmių, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe S. K., t. y., 2015 m. birželio 22 d., apie 12.50 val., AB „V“ gamyklinėse patalpose, esančiose Žirmūnų g. 68, Vilniuje, S. K., nebūdamas apmokytas ir instruktuotas bei nesupažindintas su hidraulinio preso PHM - 160C Eksploatacine dokumentacija, vykdydamas štampuotojo darbą hidrauliniu presu PHM-160C, kuris buvo be štampo darbo zonos apsaugų, presavo detalę „BT Streehgittcr 124113“ (tinklelį lyginimo lentai), tuo metu darbuotojo kairė ranka pateko į hidraulinio preso PHM - 160C pavojingą zoną (tarp štampo puansono ir matricos) ir viršutinė štampo dalis prispaudė ir sutraiškė jo kairės rankos plaštaką, dėl ko S. K. patyrė kairės plaštakos II - V pirštų traiškytiną amputaciją delnakaulių lygyje su kairės rankos II - V delnakaulių ir II - V pirštų pamatinių pirštakaulių sąnariniais skeveldriniais lūžiais, tai yra patyrė sunkų kūno sužalojimą. Šiais savo veiksmais, O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat O. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 25 d., apie 8.30 val., turėdamas teisę ir pareigą vykdyti technologinę drausmę ir įrenginių eksploataciją gamybos padaliniuose, bei būdamas atsakingas už štampavimo baro darbuotojų darbų saugos reikalavimų vykdymą, turėdamas teisę sustabdyti darbus, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos reikalavimai, darbo metu AB „V“, esančios (duomenys neskelbtini), štampavimo bare, priėjęs prie darbuotojo A. B., atliekančio preso PEE II 250 techninio aptarnavimo darbus, tai yra traukiančio užstrigusią detalę iš preso PEE II 250, turėdamas ir galėdamas įsitikinti, ar presas tinkamai išjungtas, tuo neįsitikino ir pažeidė Preso instrukcijos 3.8 punkto, kuriame nurodyta, kaip tinkamai išjungti įrenginį (išjungti pagrindinį preso variklį ir paspausti mygtuką „įjungimo blokavimas“), reikalavimus, nesustabdė netinkamai vykdomų techninio aptarnavimo darbų, ir, padėdamas A. B., bandė rankomis atlaisvinti užstrigusią detalę, tuo pažeisdamas Gamybinio - techninio komplekso (GTK) direktoriaus pareiginių nuostatų IV skyriaus 20 punkto, kuriame nurodyta, kad GTK direktorius kontroliuoja technologinę drausmę ir įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose, V skyriaus 2 punkto, kuriame nurodyta, kad GTK direktorius turi teisę sustabdyti darbus, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimai, įvykus avarijai ar nelaimingam atsitikimui darbe, ar kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei ir apie tai pranešti administracijos vadovui, 5 punkto, kuriame nurodyta, kad GTK direktorius turi teisę reikalauti, kad būtų laikomasi techninių sąlygų, valstybinių standartų, reglamentų darbo vietos ir darboviečių įrengimo reikalavimų, 6 punkto, kuriame nurodyta, kad GTK direktorius turi teisę reikalauti, kad saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, aplinkos ir turto apsaugos reikalavimai būtų vykdomi, reikalavimus. Įstrigusios detalės šalinimo metu neatsargiai nuspaudė gulėjusį ant grindų preso valdymo pedalą ir, suveikus presui, įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. metalo štampuotojas – derintojas A. B. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybinėmis plėštinėmis žaizdomis ir odos defektais kairės plaštakos riešo srityje, I ir II pirštų amputacijomis riešakaulių srityje, IV piršto amputacija delnakaulio srityje, V piršto amputacija ties vidurine falanga, atvirais III ir V delnakaulių lūžiais. Šiais savo veiksmais, O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad nesutinkama ir su teismo vertinimu apie tai, kad dirbantis pas civilinį atsakovą (darbdavį) darbuotojas laikytinas nepatikimu liudytoju. Atsrovė nurodo, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo S. K. veiksmus, nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik pastarojo paaiškinimais, nepaisant to, kad iš bylos aplinkybių yra matyti, jog būtent S. K. pažeidė ne tik saugos darbe instrukcijas, bet darbo tvarkos taisykles. Atstovės teigimu, teismo pozicijos vadovautis S. K. parodymais klaidingumą atskleidžia šie byloje surinkti ir ištirti duomenys: priešingai, nei nurodo teismas, preso instrukcija PHM - 160C yra rusų kalba ir byloje ikiteisminio tyrimo institucija pridėjo jos užsakymu vertėjo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą išverstą ir patvirtintą šio preso instrukciją. Taip pat atstovė nesutinka su nuosprendyje nurodomu argumentu apie tai, jog nepasirašęs, kad buvo instruktuotas kaip dirbti su hidrauliniu presu PHM - 160C, S. K. nebuvo apmokytas su juo dirbti ir todėl susižalojo. Nurodo, jog darbo su konkrečiu presu instrukcija yra ne saugaus darbo instrukcija, o preso valdymo, jo operatoriaus instrukcija, kuri aprašo darbo tvarką taip, kad dirbantysis galėtų jį naudoti gamybos tikslams. Apie tai, kad nekišti rankų po preso stūmokliu, rašoma ne preso instrukcijoje, o Darbų saugos instruktavimo dokumentuose. S. K. buvo instruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Nuosprendyje nėra paneigtos bylos aplinkybės, jog Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale yra nurodyta, kad 2015 m. sausio 19 d. instruktuojantysis E. Č. instruktavo instruktuojamąjį S. K.. S. K. savo parašu AB „V“ Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale patvirtino, kad buvo instruktuotas pagal instrukciją Nr. 19, 26, 69, 7, 37. Be to, AB „V“ darbuotojų instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos 6 ir 7 punkte nustatyta, kad įvadinis instruktavimas privalomas visiems AB „V“ darbuotojams. Jis atliekamas įdarbinus darbuotoją, įforminamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale. Įvadinio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindintas su AB „V“ veikla ir jos ypatumais, susijusiais su darbuotojų sauga ir sveikata, darbo sąlygomis, pavojingomis vietomis, kolektyvinės sutarties susitarimais, kitais darbovietėje galiojančiais ir darbą reglamentuojančiais aktais. Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad S. K. parašu patvirtino, jog jam buvo atliktas įvadinis instruktavimas.

Atstovė taip pat nurodo, kad iš teismo posėdžio metu duotų liudytojų paaiškinimų yra matyti, kad visų asmenų tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai sutampa. Teisme iš visų nurodytų asmenų savo paaiškinimus pakeitė būtent nukentėjusysis S. K.. Taip pat nurodo, kad nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu S. K. parodymai „<...> jam buvo parodyta kaip tą konkretų darbą atlikti“.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje nėra nurodytas joks teisinis reglamentavimas, įpareigojantis darbdavį rašytinai supažindinti su įrenginio, kuriuo jis dirba, darbo instrukcija. Taip yra todėl, kad jokia teisės norma neįpareigojo civilinio atsakovo AB „V“ užtikrinti, kad S. K. būtų buvęs pasirašytinai supažindintas su hidraulinio preso PHM - 160C darbo instrukcija. Antai, Darbo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi būti apmokytas ir (ar) instruktuotas saugiai dirbti. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Atstovė nurodo, kad iš nurodytų teisės normų yra matyti, jog teisės aktuose yra nustatyta pareiga ne gauti darbuotojo parašą ant instrukcijos ar apmokymo saugiai dirbti dokumento, o apmokyti arba instruktuoti darbuotoją kaip saugiai dirbti. Todėl nuosprendyje esantis sprendimo motyvas, jog „<...> nukentėjusysis nebuvo tinkamai supažindintas su saugaus darbo su presu taisyklėmis bei jo eksploatacine dokumentacija <...>“ yra nepagrįstas teisės normomis.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas iš paties S. K. parodymų, taip pat iš liudytojo M. P. parodymų nustatė, kad S. K. darbo metu, t. y. dirbdamas su presu, ginčijosi su kitu darbuotoju - M. P.. Taigi, S. K. atlikdamas darbą presu buvo neatidus, savo darbo trūkumus sprendė ginčais su kitu, tolimesnę gamybinę operaciją atlikusiu darbuotoju, o ne su vadovu, todėl dirbo atsisukęs į M. P., o ne į presą ir neužtikrinęs būtinojo atidumo, apie ką buvo įspėtas priimant jį į darbą. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, būtent šie S. K. veiksmai, pažeidžiantys darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, vidaus tvarkos taisykles, jo nerūpestingumas ir darbo drausmės nesilaikymas lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo padaryta žala S. K. sveikatai.

Atstovės teigimu, aukščiu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žalą (kūno sužalojimą) S. K. patyrė ne dėl to, kad nemokėjo dirbti su hidrauliniu presu PHM - 160C, o dėl to, kad nesilaikė išmoktų ir ne kartą iki įvykio naudotų saugaus darbo su šiuo presu reikalavimų ir AB „V“ darbo tvarkos taisyklių. Nors teismas nustatė, kad ir nukentėjusiojo veiksmai turėjo reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, bet neteisingai juos įvertino. Nurodo, kad žala (kūno sužalojimas) atsirado išimtinai tik dėl paties S. K. veiksmų, t. y. jis nesilaikė darbo saugos taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas, ir dėl to buvo sužalota jo ranka, todėl, remiantis CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo ne sumažinti žalos dydį, bet reikalavimą atlyginti žalą turėjo atmesti.

Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo AB „V“ atstovė ir gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis skundą prašė atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas O. K., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados yra pagrįstos faktiniais duomenimis bei tinkamai teisiškai įvertintos.

Iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad civilinio atsakovo AB „V“ atstovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos bei dėl to, kad darbdavys turi rašytinai supažindinti darbuotoją su įrenginio, kuriuo jis dirba, darbo instrukcija bei teigia, kad būtent nukentėjusiojo S. K. veiksmai, pažeidžiantys darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, vidaus tvarkos taisykles, jo nerūpestingumas ir darbo drausmės nesilaikymas lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo padaryta žala S. K. sveikatai, todėl žalos atlyginimas turi būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 str.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 3, b.l. 105-106). Dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos pastarasis patyrė kairės plaštakos II-V pirštų traiškytiną amputaciją delnakaulių lygyje su kairės rankos II-V delnakaulių ir II-V pirštų pamatinių pirštakaulių sąnariniais skeveldriniais lūžiais. Dėl šio įvykio nukentėjusiajam buvo amputuoti 4 kairės plaštakos pirštai (b.t. 3, b.l. 105-107), nukentėjusysis po traumos liko tik iš dalies darbingas, jis neteko 45 proc. darbingumo (b.t. 5, b.l. 130), iki įvykio buvo 100 proc. darbingas (b.t. 6, b. l. 67), byloje esanti išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad nukentėjusiojo darbinė veikla yra apribota (b.t. 5, b.l. 140). Akivaizdu, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, ilgai truko gydymo bei reabilitacijos periodai, nukentėjusysis pakeitė darbą, jo teigimu, dabar jis gauna maždaug 30 procentų mažesnes pajamas per mėnesį nei gavo iki nagrinėjamo įvykio, dėl pasikeitusios darbovietės, pakeitė ir gyvenamąją vietą, be to, nors dokumentuose, jo prašymu, ir nėra užfiksuota, jam po šio įvykio prasidėjo depresija dėl kardinaliai pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Esant tokiems duomenims, pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiojo S. K. patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, truksiančios visą gyvenimą, dėl to jo patiriami neigiami išgyvenimai taip pat yra ilgalaikiai, nelaimingo atsitikimo metu patirtos neigiamos pasekmės be abejonės turi įtakos ir nukentėjusiojo galimybėms įsidarbinti bei dirbti darbą.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, įvertino ir jo paties neatsargius veiksmus įvykio metu, nurodydamas, kad pastarasis kalbėjosi su liudytoju M. P., ką patvirtino ir jie patys, apklausiami teisme bei tas yra konstatuota byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 11-2619(15), kurioje nurodoma, kad S. K. veiksmai, kurie sąlygojo jo rankos patekimą į štampo pavojingą zoną tarp matricos ir puansono, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet nelėmė nelaimingo atsitikimo (b.t. 5, b.l. 35-39). Toje pačioje išvadoje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto darbų saugos reikalavimų, kad darbo įrenginio judančios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje; preso gamintojo Eksploatacinės dokumentacijos darbų saugos reikalavimų, kad preso eksploatacijos metu draudžiama nuimti apsaugines groteles, dengiančias prieigą į preso darbo zoną, bei reikalavimo, kad apsauginės grotelės privalo visada veikti, kai nustatytas rankinis arba pusiau automatinis preso valdymo režimas (žr. 1.2.2.3 p.). Tokios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam S. K. darbo vietoje nebuvo užtikrintas saugios darbo sąlygos ir to neužtikrino jo darbdavys-civilinis atsakovas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir nukentėjusiojo S. K. neatsargumą , jo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino, tačiau civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo neatmetė , nesant tam teisinio pagrindo: byloje, tinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus , buvo nustatyta, kad ne nukentėjusiojo veiksmai lėmė jam nelaimingo atsitikimo metu atsiradusią žalą, o esminė tokios žalos atsiradimo priežastis , kaip nurodyta aukščiau, buvo darbdavio pažeisti darbo saugos reikalavimai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus apie laikino neįgalumo ir nedarbingumo trukmę. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį dar labiau mažinti, kadangi nustatyta neturtinės žalos suma atitinka šiuo metu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 5000 eurų iki 14000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K- 429/2013, 2K-11-648/2017ir kt.). Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam S. K. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, kad neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nustatyta piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, pastarajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes.

Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis S. K. įvykio dieną dirbo ceche prie staklių, kur buvo presas, atliko štampuotojo darbą hidrauliniu presu PHM-160C. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 15 d. AB „V“ technikos direktorius E. S. patvirtino inžinieriaus – konstruktoriaus A. S. parengtą Darbo ir saugos instrukciją hidrauliniam presui PHM-160C, kuri buvo pasirašytinai suderinta ir su nuteistuoju O. K. (b.t. 3, b.l. 173-174). Tokiu būdu, nuteistasis O. K., eidamas AB „V“ gamybinio techninio komplekso „D“ direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už tai, kad šis presas atitiktų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus bei privalėjo kontroliuoti technologinę drausmę ir įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose. Be to, pats nuteistasis O. K. paaiškino, kad 2014 m. buvo išleistas generalinio direktoriaus įsakymas, kad darbuotojai, kurie dirba su presu, turi būti supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, kiekvienam presui buvo atskira instrukcija, įskaitant ir presą PHM-160C. Taigi nukentėjusysis privalėjo būti tinkamai supažindintas su darbo ir saugos instrukcija hidrauliniam presui PHM-160C. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad su hidraulinio preso PHM-160C instrukcija buvo supažindinti A. K. ir A. J., tačiau nukentėjusysis S. K. su Darbo ir saugos instrukcija hidrauliniam presui PHM-160C pasirašytinai supažindintas nebuvo (b.t. 3, b.l. 173-174). Ši aplinkybė konstatuota ir 2015 m. liepos 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte (b.t. 3, b.l. 116-119) bei specialistės paaiškinimuose. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis S. K. nebuvo supažindintas ir su hidraulinio preso PHM-160C technine eksploatacine dokumentacija (b.t. 4, b.l. 5-81). Kita vertus, liudytojai E. Č. ir A. K. nurodė, kad jie parodė nukentėjusiajam, kaip dirbti su šiuo presu, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pats E. Č. nėra pasirašęs, kad yra susipažinęs su preso instrukcija, be to, byloje nėra įrodymų, kad nors vienas iš asmenų, kurie teigė apmokę nukentėjusįjį, būtų susipažinę su preso eksploatacine dokumentacija (b.t. 3, b.l. 173-174). Akivaizdu, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas, kaip saugiai dirbti su presu PHM-160C. Tas konstatuota ir Specialisto išvadoje Nr. 11-2619(15), kur nurodoma, kad tai, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai supažindintas su saugaus darbo su šiuo presu taisyklėmis bei jo eksploatacine dokumentacija, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, nes didino nelaimingo atsitikimo galimybę.

Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti civilinio atsakovo atstovės apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais ir keisti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuris yra teisėtas ir pagrįstas ir šioje dalyje, skunde nurodytais argumentais.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo atstovas adv. R. J. pateikė pinigų priėmimo kvitą ir prašė priteisti nukentėjusiojo S. K. naudai 200 eurų dydžio išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme teisminio proceso eigą, tai, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas viename posėdyje, nukentėjusiojo skundo pateikta nebuvo, civilinio atsakovo skunde buvo keliamos tos pačios problemos, kaip ir pirmosios instancijos teisme, atstovavimo pobūdis dėl skundo apeliaciniame procese nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgusi į protingumo ir teisingumo principus, byloje esančius dokumentus, bylos sudėtingumą, mano, kad nukentėjusiajam S. K. iš nuteistojo O. K. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 100 eurų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti civilinio atsakovo AB „V“ atstovės advokatės L. A. apeliacinį skundą.

Priteisti iš O. K. nukentėjusiojo S. K. naudai 100 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.