- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- e2-7933-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13155-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) prašo teismo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti 250,00 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (1 t., e. b. l. 1-5) ir 2025 m. spalio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., e. b. l. 67-73) nurodė, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004), nuostatas. 2023 m. liepos 19 d. vykęs skrydis Nr. FR6158 iš Kauno (KUN) į G. L. (GOT) (toliau – skrydis) vėlavo daugiau negu 3 valandas (1 t., e. b. l. 8-9), dėl ko ieškovei, kuri yra perėmusi iš keleivės D. V. (1 t., e. b. l. 6) reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, priklauso kompensacijų išmokėjimas. Skrydžio atstumas buvo mažesnis kaip 1500 km, todėl kompensacijos dydis – 250 Eur.
Nuo orlaivio patirto žaibo smūgio iki ginčo skrydžio išvykimo dienos (t. y. kurią buvo sutrikdytas ginčo skrydis) praėjo 13 dienų laikotarpis. Atsakovė, kad ginčo skrydžio orlaivio krypties vairas buvo apgadintas, sužinojo jau 2023 m. liepos 11 d. ir netgi tą pačią dieną buvo atliktas orlaivio laikinas remontas bei suteikti dar papildomi 20 skrydžio ciklų, o tai reiškia, kad atsakovė apie kitą galimą orlaivio krypties vairo remontą žinojo iš anksto, iki ginčo skrydžio numatytos dienos likus 8 dienoms. Akivaizdu, kad per pirmąją patikrą, patikrinus orlaivį, jam toks techninis orlaivio gedimas jau buvo nustatytas ir netgi leistina toliau vykdyti skrydžius. Toks orlaivio techninis gedimo sietinumas su prieš 13 dienų įvykusiu žaibo smūgiu (kaip ypatinga aplinkybe) yra ne kas kita, o tik atsakovės siekis išvengti kompensacijos pagal Reglamentą 261/2004. Atsakovė yra savo veiklos profesionalė, todėl su tokiomis ar panašiomis aplinkybėmis susiduria ne pirmą kartą. Tokiose situacijose ji turi dėti maksimalias pastangas, jog pasekmės būtų pašalintos efektyviai ir greitai, nes kitu atveju būtų paneigtas pagrindinis Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukšto lygio keleivių apsaugą ir sudaromas pagrindas oro linijoms piktnaudžiauti susidariusia situacija jos naudai. Naudojant orlaivius neišvengiamai kyla techninių problemų, su kuriomis, vykdydami savo veiklą, oro vežėjai paprastai susiduria. Atliekant techninę orlaivių priežiūrą pastebėtos ar dėl nepakankamos tokios priežiūros atsiradusios techninės problemos pačios savaime negali būti laikomos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje minimomis „ypatingomis aplinkybėms“.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad ESTT 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu byloje Nr. C-257/14 37 išaiškino, kad netgi tokia techninė problema, kuri atsirado netikėtai, ne dėl netinkamos techninės priežiūros ir nebuvo nustatyta per įprastą patikrinimą, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, o byloje nagrinėjamu atveju techninė problema (techninis gedimas) ne tik, kad nebuvo netikėta, bet ir buvo nustatyta gerokai ankščiau nei sutrikdytas ginčo skrydis. Atsakovė turėjo pakankamai protingą laiko tarpą per kurį galėjo ir privalėjo imtis pagrįstų priemonių, siekdama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį bei, atsižvelgdama į vartotojų apsaugai keliamus aukštus reikalavimus, išvengti suplanuoto skrydžio atidėjimo ilgam laikui, pavyzdžiui, pakeisi skrydį vykdžiusį orlaivį kitu ar imtis kitų veiksmų, kad skrydis nebūtų atidėtas ilgam laikui ir keleiviai nepatirtų rimtų nemalonumų ir nepatogumų. Atsakovės pasyvumas ir naujų atsiradusiai problemai efektyviai ir greitai išspręsti priemonių ir būdų neieškojimas rodo, jog atsakovė nebuvo suinteresuota užtikrinti, jog ginčo skrydis nebūtų sutrikdytas. Kad išvengti orlaivio gedimo ar jį pašalinti, taip pat pakeisti detales, jau turėjusias defektą, atitinkamas oro vežėjas gali realiai valdyti, nes būtent jis turi užtikrinti ekonominiais tikslais eksploatuojamų orlaivių priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą, todėl techninė problema (techninis gedimas) nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Atsakovė, organizuodama ir priimdama tam tikrus sprendimus, turi įvertinti savo galimybes ir pajėgumus, t. y. turimus resursus ir priimti tokius sprendimus, kurie užtikrintų, jog su keleiviais sudarytos vežimo sutartys būtų įvykdytos. Oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgus į jo įmonės pajėgumus tuo metu, jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. Iš anksto suplanuotos privalomosios orlaivio procedūros jokiu būdu negali būti priskiriamos išoriniams įvykiams, kuriuos lemia oro vežėjo veikia ir išorinės aplinkybės. Ginčo skrydžio orlaivio patikrinimas buvo iš anksto suplanuotas, t. y. atsakovė apie šią orlaivio patikrą sužinojo 2023 m. liepos 11 d. (prieš 8 dienas), kas yra ne tik, kad pakankamas, bet ir protingas laiko tarpas išvengti skrydžio sutrikdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (1 t., e. b. l. 30-36) į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2023 m. liepos 19 d. skrydis FR6158 iš Kauno į Geteborgą buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir atsakovei imantis visų pagrįstų priemonių bei nesukeliant nepakeliamos aukos atsakovei. 2023 m. liepos 6 d. skrydžio FR3280 metu patyrė žaibo smūgį (1 t., e. b. l. 46). Patikrinimas dėl žaibo smūgio buvo atliktas pagal Orlaivio techninės priežiūros vadovą (AMM) 05-51-19-210-802 Rev 14, buvo būtina atlikti II etapo orlaivio patikrą per 50 skrydžio ciklų (1 t., e. b. l. 47). Orlaivis skraidė 6 dienas, o liepos 11 d. buvo atliktas II etapo orlaivio patikrinimas. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad orlaivio krypties vairas buvo apgadintas. Buvo atliktas laikinas krypties vairo remontas, o orlaiviui buvo suteikta 20 skrydžio ciklų prieš tolesnį privalomą įvertinimą. Liepos 18 d. buvo atliktas privalomas orlaivio įvertinimas bei atliktas krypties vairo remontas, kuris neplanuotai užsitęsė. Orlaivis paskelbtas tinkamu naudoti ir išleistas naudoti 2023 m. liepos 19 d. 19:00 val. UTC1 (arba zulu) laiku. Atsakovės orlaivis vykdydamas ginčo skrydį FR6158 pakilo iš Kauno oro uosto 19:49 UTC laiku, t. y. daugiau nei 16 valandų vėliau nei numatytas jo išvykimo laikas. Atsakovė buvo įvertinusi iš anksto antrojo etapo orlaivio patikros, kuri turėjo būti pradėta 2023 m. liepos 18 d., trukmę, todėl pagrįstai tikėjosi, jog ginčo skrydis nebus atidėtas ilgam laikui. Antrojo etapo orlaivio patikra dėl rastų papildomų gedimų užsitęsė neplanuotai. Laisvo orlaivio, galėjusio operatyviai perimti ginčo skrydžio vykdymą, atsakovė Kauno oro uoste neturėjo. Atsakovė yra pigių skrydžių oro linijų bendrovė, vykdanti verslo modelį, pagrįstą dideliu skrydžių kiekiu su maža marža, todėl papildomos įgulos išlaikymas bei atsarginio orlaivio įsigijimas neleistų išlaikyti tokio verslo modelio, nes tai reikštų skrydžio bilietų kainų kilimą, kas nenaudinga patiems keleiviams. Atsakovė 2023 m. liepos 19 d. neturėjo jokios kitos išeities nei laukti, kol bus baigtas orlaivio remontas, jokių pagrįstų priemonių, kurių atsakovė būtų galėjusi imtis siekdama išvengti ginčo skrydžio atidėjimo ilgam laikui tuo metu neegzistavo. Orlaivio patirtas žaibo smūgis ir su juo susijusios privalomos orlaivio patikrinimo procedūros nėra įprasta oro vežėjo veiklai – ši aplinkybė sutrikdė avialinijų veiklą ir atsakovė neturėjo galimybių kontroliuoti susidariusių aplinkybių, nes orlaivis buvo privalomai tikrinamas inžinieriaus. Atsakovė atkreipė dėmesį į ESTT sprendimų C-402/07 ir C-432/07 išvadą, kad skrydis gali būti atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių oro vežėjas negali kontroliuoti, taip pat sprendimo Nr. C-549/07 išvadas, kad oro vežėjas, atsižvelgdamas į jo įmonės pajėgumus, dėl atitinkamų priemonių neturi daryti nepakeliamos aukos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. liepos 6 d. atsakovo orlaivis, registracijos Nr. SP-RSX, patyrė žaibo smūgį (1 t., e. b. l. 46), inžinierius įvertinęs galimą žalą orlaiviui, leido orlaiviui skraidyti 50 skrydžio ciklų (1 t., e. b. l. 46-47) 2023 m. liepos 11 d. atlikta antra orlaivio patikra, kurios metu nustatyta, jog orlaivio krypties vairas yra apgadintas, atliktas laikinas krypties vairo remontas, orlaiviui suteikta 20 skrydžio ciklų. 2023 m. liepos 18 d., 21 val. 00 min., zulu laiku pradėtas orlaivio patikrinimas, atliktas krypties vairo remontas. Orlaivis pripažintas tinkamu naudoti 2023 m. liepos 19 d., 19 val. 00 min. zulu laiku (1 t., e. b. l. 46). 2023 m. liepos 19 d. turėjo įvykti minėto orlaivio skrydis Nr. FR6158 iš Kauno į Geteborgą, išvykimo laikas 6 val. 15 min. (1 t., e. b. l. 7). Atsakovės orlaivis, vykdydamas ginčo skrydį Nr. FR6158, pakilo iš Kauno oro uosto 19 val. 49 min. UTC laiku, t. y. 22 val. 49 min. Lietuvos laiku, orlaivio atvykimo vėlavimas – daugiau kaip 16 val. (1 t., e. b. l. 9).
2025 m. balandžio 25 d. keleivė D. V. savo reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 perleido ieškovei (1 t., e. b. l. 10).
Byloje nėra ginčo dėl kompensacijos dydžio, taip pat dėl to, kad skrydis vėlavo daugiau nei tris valandas.
Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004) 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad keleiviai gauna 250,00 Eur dydžio kompensaciją visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta išlyga, kada kompensacija keleiviui gali būti nemokama: t. y. skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
Oro vežėjas, norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją, turi įrodyti dvi sąlygas: 1) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susiję su skrydžių atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, 2) šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Reglamentas Nr.261/2004 „ypatingų aplinkybių“ sąvokos nekonkretizuoja, yra nurodomi tik jų požymiai: tai yra tokios aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 12, 14 ir 15 punktai). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 14 punkte patikslinta, kad ypatingos aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymu.
„Ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-501/17, 20 punktas), t. y. tik esant sąlygų visumai, oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją. Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 15 punktas).
Nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 6 d. orlaivis patyrė žaibo smūgį, dėl kurio teko remontuoti orlaivio krypties vairą. Žaibo smūgis orlaiviui neabejotinai priskirtinas prie ypatingų aplinkybių Reglamento Nr. 261/2004 prasme, tačiau negalima sutikti su atsakovės teiginiu, jog 2023 m. liepos 19 d. skrydžio Nr. FR 6158 tiesioginė vėlavimo priežastis – 2023 m. liepos 6 d. žaibo smūgis orlaiviui ir šio smūgio metu padaryti pažeidimai orlaiviui. Orlaivis žaibo smūgį patyrė 2023 m. liepos 6 d., t. y. prieš 13 dienų iki ginčo skrydžio. Orlaivio krypties vairo techninis gedimas nustatytas 2023 m. liepos 11 d., t. y. prieš 8 dienas iki ginčo skrydžio atidėjimo dėl to paties techninio gedimo – orlaivio krypties vairo pažeidimo. Nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovė turėjo pakankamai laiko imtis priemonių užtikrinti, kad skrydis nevėluotų. Jau antrojo patikrinimo metu, t. y. 2023 m. liepos 11 d. buvo nustatytas krypties vairo pažeidimas ir atliktas laikinas krypties vairo remontas (1 t., e. b. l. 48), kurį atlikus, atsakovė kaip savo srities profesionalė, turėjo suprasti, kad bus būtinas ir tolimesnis jo remontas. Akivaizdu, kad prieš pakankamai ilgą laiką iki ginčo skrydžio žinomas techninis gedimas negali būti susietas su žaibo smūgiu kaip su „ypatinga aplinkybe“. Netgi tokia techninė problema, kuri atsirado netikėtai, ne dėl netinkamos techninės priežiūros ir nebuvo nustatyta per įprastą patikrinimą, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką (ESSTT 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. C-257/14, 49 punktas). Nagrinėjamu atveju tokios atsakovės nurodytos aplinkybės kaip išvengimas ar pašalinimas orlaivio gedimo, detalių turėjusių defektą pakeitimas yra realiai ir tiesiogiai valdomos oro vežėjo (atsakovės), kuris užtikrina orlaivių techninę priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą. Techninė problema (gedimas) nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį (ESSTT 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. C-257/14, 45 punktas). Byloje nėra duomenų, kad orlaivio patikra privalomai turėjo būti pradėta tik 2023 m. liepos 18 d. 21 val. 00 min. zulu laiku, taip pat, kad tokia patikra negalėjo būti atlikta kitu laiku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus tuo metu, jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (ESSTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. C-402/14 ir C-432/07, 61 punktas). Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ji ėmėsi visų būtinų priemonių, panaudodama visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų skrydžio atidėjimo, todėl ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 250 Eur dydžio kompensacija.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 250 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 772 Eur bylinėjimosi išlaidų – 23 Eur žyminio mokesčio ir 749 Eur – už teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 14, 24–25). Teismui tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Bylos nagrinėjimo metu teismas nepatyrė pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 772 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.