- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-3119-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01985-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Henrichas Jaglinskis, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra A. K. sekančią tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra 1-ąjį ir 3-ąjį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19 val. Atsakovas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą. Ieškovė bendrauja su dukra 2-ąjį ir 4-ąjį mėnesio savaitgalį; 2) atsakovas bendrauja su dukra 1-ąjį ir 3-ąjį mėnesio trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Atsakovas dukrą paima iš jos namų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3) atsakovas apie planuojamą susitikimą su dukra ir (ar ) atostogas kartu ir jų trukmę privalo pranešti ieškovei telefonu, trumpąją SMS žinute ar jos el. pašto adresu ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki planuojamo susitikimo ir (ar) atostogų; 4) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku atsakovas neturi galimybės paimti dukterį savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti ieškovę telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 15 val.; 5) jeigu atsakovas praleidžia pagal grafiką bendrauti su dukterimi nustatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (tarp jų ir dėl priežasčių, kurios susijusios su jo darbu), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu ieškovei sutikus. Tokio sutikimo nesant, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra pagal grafiką jam tenkantį kitą savaitgalį (po dviejų savaičių); 6) jeigu pagal grafiką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su dukra nėra galimas (dėl jos ligos ar pan.) ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovą telefonu, trumpąją SMS žinute ar jo el. pašto adresu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 15 val. Tuomet šis bendravimo savaitgalis pakeičiamas artimiausiu savaitgaliu; 7) kai dukrai sukaks 4 metai, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra 7 kalendorines dienas per metus, atsakovo kasmetinių atostogų laikotarpiu; 8) atsakovas bendrauja su dukra jos gimimo dieną (sausio 3 d.) iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo su vaiku laiką; 9) neporiniais metais atsakovas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Vėlykų ir Šv. Kalėdų dieną, ieškovė - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Poriniais metais - ieškovė bendrauja su dukra pirmąją Šv. Vėlykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, atsakovas – bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Neporiniais metais Naujuosius metus atsakovas bendrauja su dukra, poriniais metais - Naujuosius metus ieškovė bendrauja su dukra; 10) ieškovė be apribojimų leidžia dukrai bendrauti su artimais vaiko giminaičiais iš atsakovo pusės, jei tai atitinka vaiko interesus; 11) klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, ieškovė ir atsakovas sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukters interesus, poreikius, pomėgius ir reikmes, pirmenybę atiduodami ieškovės sprendimui; 12) nepilnametės dukters ligos atveju, šalis, kuri tuo metu yra atsakinga už dukros priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą priešingą šalį ir apmokėti vaiko gydymo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Ją ir dukrą sieja stiprus dvasinis ryšys. Dukra darželio nelanko, tačiau yra maža, yra nusistovėjęs jos dienos rėžimas. Atsakovas paskutiniu metu siekia bendrauti su dukra, bet nepaiso jos dienos rėžimo bei priežiūros ypatumų. Ji nesutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra ilgą laiko tarpą, nes tai neretai sukelia dukrai neigiamų emocinių išgyvenimų. Jis mažai domėjosi dukra, kai jie gyveno kartu, mano, kad jis negalės tinkamai pasirūpinti dukra dėl ko nenori, kad dukra nakvotų pas atsakovą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nesutiko, prašydamas nustatyti jo pateiktą bendravimo su dukra tokią tvarką iki dukrai sukaks 7 metai: 1) jis turi teisę kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio paimti dukrą nuo 8 val. ir privalo grąžinti dukrą ieškovei tą pačią dieną iki 21 val., o pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį turi teisę paimti dukrą šeštadienį nuo 8 val. ir privalo grąžinti dukrą ieškovei sekmadienį iki 21 val. Teismo posėdyje atsakovas patikslino kasdieninį paėmimo vaiko laiką ir nurodė, kad vietoje nurodytos 8 val. turi būti 18 val. ir sutiko, kad vaikas turėtų būti grąžintas 20 val. Pažymėjo, kad norėtų su dukra praleisti dalį savo atostogų bei vaiko gimimo dieną ir metines šventes.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovės R. K. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė tėvo V. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką sekančiai: 1. Kas antrą porinį mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 19 val. tėvas gali paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui nuo 10 val. iki 19 val. (vietoje savaitgalio) leidžiama tik motinai sutikus. 2. Darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį tėvas gali pasiimti dukrą iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos, bendrauti su ja bei praleisti laiką, o iki 19 val. - grąžinti vaiką motinai. 3. Kas antrus metus (poriniais metais) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (neporiniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio dieną vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val. 4. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių. 5. Vaiko atostogų metu vaikas būna su tėvu iki vienos savaitės. 6. Apie vaiko paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos darbo dienomis tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai šalims priimtinomis ryšio priemonėmis. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. 7. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. 8. Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali tik vaiko motinai sutikus. 9. Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą vaiko motiną. 10. Vaikas be apribojimų bendrauja su tėvo artimais giminaičiais. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė iš atsakovo V. K. ieškovės R. K. naudai 569,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių paaiškinimu teismo posėdyje, bylos medžiagos, VTAS pateiktų išvadų teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu. Šalių dukros A. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai. Sutarties 5 p. šalys numatė, kad jie kartu visapusiškai dalyvauja dukters auklėjime. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad šalys dėl tėvo ir dukros bendravimo konfliktuoja, o byloje nėra įrodymų, kad tėvo nuolatinis bendravimas su dukra kenkia jos interesams nėra, ir atsakovo tėvystės teisės dukros atžvilgiu nėra apribotos, todėl teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką. Atsižvelgdamas į ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotą bendravimo tvarka, teismas konstatavo, kad tokia tvarka ateityje gali būti pagrindu naujiems ginčams tarp tėvų kilti bei neužtikrina atsakovui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime ir iš dalies riboja atsakovo, kaip tėvo, teisę maksimaliai auklėti vaiką, bendrauti su juo. Vaikas tėvą pažįsta, bendrauja su juo, tad joks adaptacinis periodas nereikalingas. Teismas nurodė, kad netikslinga riboti vaiko bendravimo tvarką su tėvu priklausomai nuo vaiko amžiaus, kadangi vaikas yra mažametis, formuojasi jo prisirišimas, psichologinis ryšys su tėvais, tad tikslinga, kad jis kuo daugiau bendrautų ne tik su motina, bet ir tėvu. Be to, vaikas yra sveikas, tad jokios specialios priežiūros jam nereikia. Juo pilnai gali pasirūpinti ne tik motina, bet ir tėvas, kai vaikas būna su juo. Teismas pripažino, kad ir atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, dienos rėžimo ir iš dalies pažeidžia motinos teises, todėl, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl sprendė, kad yra pagrindas išeiti už ieškinio ribų, ir, viršijant pareikštus reikalavimus, nustatyti atitinkamą vaiko su tėvu bendravimo tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašė apeliacinės instancijos teismo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus, nustatant sekančiai: 1. Tėvas bendrauja su dukra 1-ąjį ir 3-ąjį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19 val. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą. Motina bendrauja su dukra 2-ąjį ir 4-ąjį mėnesio savaitgalį. 3. Tėvas bendrauja su dukra jos gimimo dieną (sausio 3 d.), suderinęs su motina bendravimo su vaiku laiką; neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, motina bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Poriniais metais motina bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, tėvas bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Neporiniais metais Naujuosius Metus tėvas bendrauja su dukra, poriniais metais - Naujuosius Metus motina bendrauja su dukra. Tėvas šventės dieną paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val. 4. Kai dukrai sukaks 4 metai, tėvas turi teisę bendrauti su dukra 7 (septynias) kalendorines dienas tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu; Vaiko atostogų metu tėvas bendrauja su dukra pusę vaiko atostogų laiko, 1-ąją atostogų dalį. 6. Apie vaiko paėmimą tėvas privalo informuoti dukros motiną šalims priimtinomis priemonėmis tokiais terminais: a) paimant dukrą iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos darbo dienomis - ne vėliau kaip 1 dieną prieš (išvakarėse) iki 12 val. b) paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip 2 dienas prieš; c) paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip 1 mėnuo iki šventės; d) paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius; e) paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Apeliantės teigimu, ginčijamu sprendimu teismas nustatė neaiškią, praktiškai ribotai įgyvendinama tvarką. Dar daugiau, teismo sprendimo 1, 3, 4, 5, ir 6 punktai pažeidžia šalių ir nepilnametės dukros interesus, dėl to yra keistini. Teismas, priimdamas sprendimą, nustatė atsakovo teisę bendrauti su dukra savaitgaliais (su nakvyne). Apeliantė nesutiko su teismo sprendimu šioje dalyje, teigdama, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į šalių paaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Dukra yra dviejų su puse metų amžiaus, gyvena su ieškove. Dukra nelanko vaikų darželio, tačiau jos dienotvarkė nuo gimimo yra nusistovėjusi tam tikru rėžimu: dukra nustatytu laiku valgo ir miega pietų miego, jai yra susiformavę nakties miego įgūdžiai. Atsakovas, bendraudamas su dukra, nesilaiko vaiko dienos rėžimo, nepaiso vaiko interesų ir dukros priežiūros ypatumų. Aplinkos pakeitimas dukrai sukelia neigiamų emocinių išgyvenimų, būdama pas tėvą ji nevalgo, neina „ant puoduko“, grįžusi vakare namo būna pavargusi ir nervinga. Nepilnamečio vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, ilsėtis ir būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų. Atkreipė dėmesį, kad jai žinomi atvejai, kad atsakovas vakarais būna neblaivus, todėl ji nėra tikra, ar atsakovas sugebės naktį tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra ir todėl nesutinka, kad atsakovas dukrą pasiimtų nakvynei. Be to, teismas, nustatydamas tvarkos 1 punktą, neatsižvelgė, kad atsakovas, gyvenantis savo tėvų bute, neturi objektyvių galimybių sudaryti tinkamų sąlygų dukrai būti ir ilsėtis. Teismas be pagrindo neįvertino Vaiko teisių skyriaus atstovės pastabos, kad „kyla klausimas, kur mergaitė miegos, kai bus pas atsakovą“. Nenorėdamas to pripažinti, atsakovas melavo teismui, kad nepilnamečiai brolio vaikai bute negyvena, o atvažiuoja pas savo tėvą tik į svečius. Atsakovo melagingą paaiškinimą patvirtina 2012-03-28 Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte atsakovo motinos O. K. paaiškinimas. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (tvarkos 3 punktas), nustatęs motinai teisę tik kas antrus metus švęsti su dukra visas metines šventes ir vaiko gimtadienį. Bylos nagrinėjimo metu šalys išsamiai pasisakė šiuo klausimu, aiškiai turėdamos tikslą detalizuoti atskirai metinių švenčių ir dukros gimtadienio šventimą ir aptarė su tuo susijusią šalies informavimo pareigą. Dėl to tapo neaišku, kuo vadovaudamasis teismas surašė tokią 3 punkto formuluotę. Šiuo atveju vienu kartu išspręsti du esminius klausimus, t.y. metinių švenčių ir vaiko gimtadienio šventimą, nėra teisinga, aišku ir informatyvu. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu, kad atsakovas bendrautų su dukra iki dviejų savaičių tėvo atostogų metu (tvarkos 4 punktas). Nurodė, kad iki skyrybų atsakovas daug dirbo ir nuo ankstyvo ryto iki vakaro buvo užimtas darbe, dukros gyvenime ieškovė, kaip motina, dalyvavo daugiausia ir emociškai dukra yra labai prisirišusi prie jos. Atsakovas neturi nesusiformavusių vaiko priežiūros įgūdžių ir jam neretai kyla objektyvių sunkumų teisingai suprasti dukters norus ir poreikius, tėvo ir dukters tarpusavio komunikacija yra apsunkinta. Ieškovės vertinimu, iki dviejų savaičių dukros išskyrimas su motina neigiamai įtakos dukros emocinę ir psichologinę būklę. Teismas, nustatęs tėvo teisę būti su dukra iki dviejų savaičių vaiko atostogų metu (tvarkos 5 punktas), visiškai neatsižvelgiant į vaiko atostogų reglamentavimo specifiką. Pagal LR Švietimo ir mokslo ministro priimto 2011-06-07 įsakymo Nr. V-1017 Dėl 2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo 15 p. ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos: rudens atostogoms - 7, žiemos atostogoms - 14, pavasario - 7 kalendorinės dienos ir 3 mėnesiai vasaros atostogų. Tokiu būdu pagal Tvarkos 5 punktą ieškovė vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu visai neturės galimybės bendrauti su dukra. Teismo sprendimu (tvarkos 6 punktas) nustatyta atsakovo informavimo pareiga, paimant dukrą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu ir vaiko atostogų metu, nėra aiški ir tiksli. Be to, nustatytas 10 d. terminas iki šventės (įvykio) yra per mažas ir turėtų būti tikslintinas, atsižvelgiant į praktinį sprendimo įgyvendinimą bei šalių galimybę iš anksto planuoti savo atostogas ir dukros užimtumą jos atostogų metu. Šeimoje nuo seno laikomasi tradicijų ir šventėms ruošiamasi iš anksto. Nurodė, kad ji organizuoja dukros gimtadienio šventę ir prieš mėnesį užsako vietas Vaiko pramogų ir laisvalaikio centro žaidimų kambaryje. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas paaiškino teismui, kad jau metų pradžioje jis žino savo atostogų laiką. Atsižvelgiant į tai keistinas atsakovo informavimo pareigos terminas nustatant, kad apie ketinimą atostogauti su dukra atsakovas privalo pranešti dukros motinai prieš 3 mėnesius iki savo atostogų pradžios. Dėl dukros paėmimo vaiko atostogų metu (ugdymo proceso metu, vasaros atostogos) atsakovas turėtų informuoti motiną prieš 2 savaites.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. K. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus palikti nepakeistus. Nurodė, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad atsakovas, bendraudamas su dukra, nesilaiko vaiko dienos rėžimo, nepaiso vaiko interesų ir dukros priežiūros ypatumų, aplinkos pakeitimas dukrai sukelia neigiamų emocinių išgyvenimų, būdama pas tėvą ji nevalgo, neina „ant puoduko“, grįžusi vakare namo būna pavargusi ir nervinga, atsakovas vakarais būna neblaivus, atsakovas neturi objektyvių galimybių sudaryti tinkamų sąlygų dukrai būti ir ilsėtis, atsakovo gyvenamojoje vietoje gyvena septyni asmenys - yra melagingi, visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad jis gyvena su tėvais dviejų kambarių su visais patogumais bute, esančiame Juodšilių g. 20A-8, Vilniuje. Būsto būklė gera. Atsakovas naudojasi atskiru kambariu, kuriame yra dvi sofos - lovos, viena sofa, sekcija, televizorius, stalas. Kambarys yra erdvus, šviesus ir jaukus. Kitu kambariu naudojasi jo tėvai. Bute tvarkinga ir švaru, vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos svečiuotis ir ilsėtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-22047-595/2011, šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią dukters A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. K. Susitarta, kad abu tėvai kartu rūpinasi dukters auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja dukters auklėjime. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl tėvo bendravimo su mergaite ir jo dalyvavimo mergaitės auklėjime.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus mažamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1, 3 ir 4 punktais pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad atsakovas netinkamai naudoja savo, kaip tėvo, valdžią mergaitės atžvilgiu, bylos medžiaga taip pat neįrodyta, kad atsakovas nemoka pasirūpinti savo dukra ar jo nuolatinis bendravimas su mergaite kenkia vaiko interesams. Vienok, sprendžiant atsakovo bei jo mergaitės bendravimo tvarkos [apimties, pobūdžio] klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, kad mergaitė yra itin maža [vos 3 metų amžiaus] ir ji nuolat gyveno būtent su mama [ieškove]. 2012 m. kovo 28 d. Buities tyrimo akte Nr. A715-1754 nustatyta, kad motinos gyvenamam bute motina su mergaite gyvendavo viename kambaryje, mergaitei buvo sudarytos viso gyvenimo sąlygos, ji turėjo atskirą lovytę, daug žaislų ir kt., todėl, teismo vertinimu, tokio amžiaus mergaitei nakvynė naujoje vietoje be jos motinos neabejotinai gali sukelti stresą ar kitų neigiamų pasekmių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nepakankamai atidus, išsiaiškinant faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo gyvenamosios vietos tinkamumo mergaitei ir atsakovo galimybių pasiimti mergaitę ilgesniam laikui [su nakvyne]. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, teismo posėdžio, kuris vyko 2012 m. gegužės 15 d., metu Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė S. S. išreiškė dvejonę, kur mergaitė miegos pas tėvą, kadangi 2012-03-28 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo gyvenamam 2 kambarių bute gyvena viso 7 asmenys. Kita vertus, jau vėlesnio laikotarpio 2012 m. gegužės 25 d. Buities tyrimo akte Nr. A715-2906-(2.13.3.19-AD15) nurodyta, kad tame pačiame bute gyvena trys asmenys, t.y. tik atsakovas su savo tėvais, tačiau šios aplinkybės nėra nepatvirtintos kitais rašytiniais įrodymais. Paskutiniam 2012 m. gegužės 25 d. Buities tyrimo akte taip pat pažymėta, kad pas atsakovą atskiro vaiko kambario nėra, tuo tarpu atsakovas naudojasi vienu kambariu, kuriame be kitų baldų yra dvi sofos-lovos ir viena sofa. Dėl išdėstytų aplinkybių kritiškai vertintina jau vėlesnio teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu [2012-06-27] Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės G. M. pareikšta priešinga pozicija, kad pas atsakovą sudarytos tinkamos vaikui sąlygos. Pastebėtina ir tai, kad pradžioje, t.y. pateikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas sutiko dėl bendravimo su mergaite tvarkos, ją pasiimant ir grąžinant motinai dar tą pačią dieną, tačiau tik vėliau jau teismo posėdžio metu išreiškė norą mergaitę pasiimti su nakvyne. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažametės mergaitės bei jos tėvo bendravimas pagal skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos tvarkos 1, 3, 4 punktus šiai dienai nėra tinkamas, todėl keistinas. Kolegijos vertinimu, šiose dalyse apeliantės pasiūlyta atsakovo ir mergaitės bendravimo tvarka atitinka pačios mergaitės interesus bei neapriboja atsakovo, kaip tėvo, teisių bei pareigų jo vaiko atžvilgiu, todėl sprendžia, kad tikslinga tokią bendravimą tvarką patvirtinti. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vienareikšmiškai būtina puoselėti mergaitės ir tėvo bendravimą, mergaitę pratinant ilgesnį laikotarpį būti kartu su tėvu ir jo aplinkoje, tokiu būdu siekiant, kad jau 4 metų sulaukusi mergaitė pasiektų tokio psichologinio brandumo laipsnį, kad galėtų likti pas tėvą jo atostogų metu.
Apeliacinio skundo dalis dėl teismo nustatytos mergaitės ir tėvo bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu taip pat tenkintinas. Apeliantė, pagrįsdama savo skundą dėl šioje dalyje teismo nustatytos tvarkos pakeitimo, remiasi LR Švietimo ir mokslo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr.V-1017 patvirtinta 2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano nuostatomis. Antai pagal minimo Plano 15 p. vaikams rudens atostogoms suteikiamos – 7, žiemos atostogoms – 14, pavasario – 7 kalendorinės dienos. Nors nurodytu aktu reglamentuojamos vaikų atostogos 2011-2013 m., tačiau kolegija pažymi, kad ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos [jų trukmė] iš esmės nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad teismo nustatyta mergaitės ir tėvo bendravimo tvarka, tėvui suteikiant iki vienos savaitės teisę bendrauti su mergaite jos atostogų metu, nėra tinkama, nes, mergaitei pradėjus lankyti pradinio ugdymo įstaigas, tam tikrų sezoninių atostogų metu motina iš viso netektų galimybės bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams suteikiamos atostogos [jų laikotarpis] gali skirtis, todėl tikslinga šiuo laikotarpiu vieno iš tėvų bendravimą su mergaite nesusieti su konkrečiu terminu. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jais [LR CK 3.155 str.], todėl pagrįsta ir teisinga atostogų laikotarpiu mergaitės priežiūrą paskirti kiekvienam iš tėvų vienodai, t.y. tėvui suteikiant teisę bendrauti su dukra pusę vaiko atostogų laiko, pirmąją atostogų dalį.
Bendravimo tvarkos 6 punktu teismas nustatė terminus, per kuriuos tėvas privalo informuoti mergaitės motiną apie mergaitės paėmimą konkrečiu atveju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atsakovas V. K. nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos informavimo tvarkos bei terminų. Be to, 2012 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad apie savo atostogas gali pranešti ieškovei anksčiau, nes metų pradžioje jau žino, kada atostogaus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo su ieškovės pateikta informavimo apie mergaitės paėmimą tvarka bei terminais, tuo labiau įvertinant abiejų šalių galimybes iš anksto planuoti savo laiką [užimtumą], kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytą šią tvarką, atsižvelgiant į ieškovės pasiūlymą. Teisėjų kolegija, šioje dalyje keisdama skundžiamą teismo sprendimą, taip pat pažymi, kad, lyginant pirmosios instancijos teismo bei ieškovės pasiūlytą informavimo tvarką bei terminus, ieškovės suformuluota mergaitės tėvo informavimo pareiga konkrečiais terminais yra tinkamesnė, tikslesnė bei užkerta kelią tėvų piktnaudžiavimams.
Teisėjų kolegija išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, mergaitei paaugus ar pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jos auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos [LR CPK 93 str. 5 d.]. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 139 Lt žyminis mokestis, 1000 Lt dydžio išlaidos advokatei už teisinę pagalbą, viso 1139 Lt, o apeliacinės instancijos teisme tokias išlaidas sudarė 141,80 Lt sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Lt išlaidos advokatei už teisinę pagalbą, viso 641,80 Lt, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos [bendra 1780,80 Lt suma] priteistina iš atsakovo ieškovės naudai [ LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d.].
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 10,30 Lt, o tokio pobūdžio išlaidų apeliacinės instancijos teisme nebuvo, todėl 10,30 Lt suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str. 1 d.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos 1, 3, 4, 5 ir 6 punktų ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
Nustatyti tėvo V. K. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. K. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Tėvas bendrauja su dukra 1-ąjį ir 3-ąjį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19 val. Tėvas paima dukrą išjos namų ir grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą. Motina bendrauja su dukra 2-ąjį ir 4-ąjį mėnesio savaitgalį.
2. Darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį tėvas gali pasiimti dukrą iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos, bendrauti su ja bei praleisti laiką, o iki 19 val. - grąžinti vaiką motinai.
3. Tėvas bendrauja su dukra jos gimimo dieną, suderinęs su motina bendravimo su vaiku laiką. Neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, motina - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Poriniais metais - motina bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, tėvas - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Neporiniais metais Naujuosius Metus tėvas bendrauja su dukra, poriniais metais - Naujuosius Metus motina bendrauja su dukra. Tėvas šventės dieną paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val.
4. Kai dukrai sukaks 4 metai, tėvas turi teisę bendrauti su dukra 7 (septynias) kalendorines dienas tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu.
5. Vaiko atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu tėvas bendrauja su dukra pusę kiekvienų atostogų laiko, 1-ąją atostogų dalį.
6. Apie vaiko paėmimą tėvas privalo informuoti dukros motiną šalims priimtinomis ryšio priemonėmis nustatytu terminu:
1. paimant dukrą iš vaikų darželio, mokyklos ar gyvenamosios vietos darbo dienomis - ne vėliau kaip 1 dieną prieš (išvakarėse) iki 12 val.;
2. paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip 2 dienos prieš;
3. paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip 1 mėnuo iki šventės;
4. paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius;
5. paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites.
7. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
8. Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali tik vaiko motinai sutikus.
9. Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą vaiko motiną.
10. Vaikas be apribojimų bendrauja su tėvo artimais giminaičiais.
Priteisti iš atsakovo V. K. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K. (duomenys neskelbtini) 1780,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą 10,30 Lt bylinėjimo išlaidų.