Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. B. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl jo tarnybos pareigų vykdymo: jis 2018 m. spalio 25 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūno reikalavimui nusiraminti, siekdamas išvengti sulaikymo bei jį vedant į tarnybinį automobilį, tyčia spirdamas į kairės kojos blauzdą bei stipriai užmindamas ant kairės pėdos pasipriešino vykdančiam tarnybą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos Mobilaus būrio specialistui E. D.. Tokiais savo veiksmais E. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš 2018 m. spalio 26 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio specialisto E. D. tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. spalio 25 d., apie 18.25 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą, policijos pareigūnams kieme pasipriešino E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tyčiniais veiksmais vengdamas sulaikymo, du kartus spyrė jam (E. D.) į koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat gautas pranešimas iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės, kad E. D. nustatyta diagnozė: kairės pėdos antro piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. E. B. pasitikrinti neblaivumą atsisakė (1 t., b. l. 15-18).

2018 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1880/2018 (03) konstatuota, kad remiantis E. D. apžiūros, pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, E. D. nustatytas kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas buka jėga, galėjo gautis įspyrus – vienu poveikiu. E. D. padarytas pėdos pirštakaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 77).

2019 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 631/2019 (03) konstatuota, kad remiantis specialisto išvados Nr. G 1880/2018 (03) duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, E. D. kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžį buvo įmanoma padaryti užduotyje nurodytu būdu (įtariamasis buvo be batų, o pareigūnas E. D. su tarnybine avalyne), stipriai minant ant pėdos kulnu (1 t., b. l. 81).

2020 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 447/2020 (03) konstatuota, kad E. D. įvykio metu padarytas kairės pėdos antro piršto pamatinio pirštakaulio lūžis atsirado vienu poveikiu sumušus pirštą. Lūžis galėjo gautis basos kojos kulnu stipriai minant ant tarnybiniu batu apautos E. D. kairės kojos pėdos priekinės dalies antrojo piršto projekcijoje. Mažai tikėtina, kad šis lūžis būtų atsiradęs pačiam E. D. spiriant koja ar atsitrenkiant į kietą objektą, kaip akmuo, šaligatvio bordiūras ir pan. Dėl patirto pėdos pirštakaulio lūžio E. D. skausmą galėjo pajusti ne iš karto – tai patvirtina panašių traumų analizės duomenys (2 t., b. l. 83-84).

Iš 2019 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, taip pat tarnybinio automobilio vaizdo filmavimo kameromis, apžiūra. Juose užfiksuota, kaip atvykus į įvykio vietą, B. B. paaiškina policijos pareigūnams apie nepageidaujamus asmenis, esančius jai nuosavybės teise priklausančiame name. Priėjus prie namo ir paprašius atidaryti duris, vienas iš ten buvusių vyriškių įžeidinėja necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus. Vėliau įėjus į namą, tas pats asmuo (E. B.) ir toliau įžeidinėja policijos pareigūnus, prašomas nusileisti iš antro aukšto, į tai nereaguoja. Tada policijos pareigūnai patys užlipa pas E. B., kur iš garso galima suprasti, kad jam buvo uždėti antrankiai. Nulipus į apačią, sulaikytajam kelis kartus pasiūloma apsiauti batus, tačiau pastarasis to nepadaro. Išėjus į lauką, E. B. ir toliau įžeidinėja policijos pareigūnus, bando išsilaisvinti ir pabėgti, priėjus prie tarnybinio automobilio, E. B. krenta ant žemės. Tada policijos pareigūnai suima E. B. už rankų ir palenkę veda prie tarnybinio automobilio. E. B. vedamas E. D. iš kairės pusės. E. B. muistosi, draskosi, bando išsilaisvinti, nesileidžia vedamas. Vaizdo įrašo 18.35 val. girdisi, kaip E. B. kažkur spiria koja, tačiau kur pataiko, tiksliai nesimato, nes įrašas neapima apatinės vaizdo dalies. Tuo metu E. D. šiek tiek atsitraukia, tada suima E. B. už galvos ir veda jį į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kaip E. B. tiek sodinamas į tarnybinį automobilį, tiek ir būdamas jame ir toliau įžeidinėja policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spardo tarnybinio automobilio duris (1 t., b. l. 110-112).

Iš 2018 m. spalio 25 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 531 matyti, kad E. B. atsisakė pasitikrinti neblaivumą (1 t., b. l. 115).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. B. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui E. D. ir nesunkiai jį sužalojo dėl tarnybos vykdymo. Nors kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo teisme pripažino iš dalies, teigdamas, jog policijos pareigūnai be jokio teisėto pagrindo norėjo jį išsivežti iš jo namų, jis nesuprato jų atvykimo priežasties, todėl ir pasipriešino; policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius, išvilko jį basą į lauką, pargriovė po laiptais ant grindinio, o vėliau tempdami jį į automobilį, stipriai užlaužė jo rankas, dėl to jis įsiuto, išsakė jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, muistėsi, priešinosi tokiems policijos pareigūnams veiksmams; pripažįsta, kad galėjo įspirti ar užminti policijos pareigūnui ant kojos, tačiau tai padarė netyčia, be to, abejoja, kad jis basas užmindamas ar įspirdamas galėjo sulaužyti policijos pareigūnui, avėjusiam specialią tarnybinę avalynę, kojos pirštą, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai. Kaltinamojo kaltė dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino išsakęs necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, priešinęsis sulaikymui, o tuo metu galėjęs įspirti ar užminti policijos pareigūnui ant kojos, iš esmės nuosekliais, aiškiais ir išsamiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, eksperto paaiškinimais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytų nusikalstamų veikų vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl E. B. kaltės. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančių kaltinamojo, nuosekliais, logiškais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes parodymais, abejoti jų patikimumu. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai galėtų būti kaip nors suinteresuoti nepagrįstu kaltinamojo apkaltinimu ir nuteisimu. Tiek kaip liudytoja apklausta kaltinamojo pažįstama ir kaimynė F. R., tiek kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad dėl to, jog atvyko policijos pareigūnai, E. B. buvo labai susinervinęs, jis pradėjo šaukti tiek ant savo mamos, tiek ant pareigūnų, vartoti necenzūrinius žodžius, juos pradėjo vartoti tik pareigūnams pasibeldus į duris, pareigūnams įėjus į vidų, toliau juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, pareigūnai prašė jo nusiraminti, ateiti pasišnekėti dėl nepageidaujamų asmenų, bet jis nenusiramino, į perspėjimus nereagavo, nenustojo įžeidinėti, tokį savo elgesį tęsė ir atvykus antram pareigūnų ekipažui, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Taigi, priešingai, nei nurodo kaltinamasis ir jo gynėjas, policijos pareigūnai dėl jų atžvilgiu vartojamų necenzūrinių žodžių, įžeidinėjimų, grasinimų turėjo pagrindą sulaikyti E. B.. Pasipriešinimo metu kaltinamasis E. B. sužalojo nukentėjusįjį E. D.. Kaip matyti, pats kaltinamasis neneigia, kad jis priešindamasis sulaikymui galėjo įspirti ar užminti policijos pareigūnui ant kojos. Kad toks jo veiksmas buvo tyčinis, patvirtina tiek anksčiau aptarti nukentėjusiojo, tiek liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tiek policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti ir apžiūrėti vaizdo įrašai. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis E. B., stipriai užmindamas kulnu ant kairės pėdos nukentėjusiajam E. D., padarė jam kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžį. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir aiškiai apibūdino jo sužalojimo mechanizmą, kad būtent kaltinamasis jam kulnu stipriai iš viršaus trenkė į pėdą, dėl to jam buvo sulaužytas kojos pirštas. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, bet ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme, specialisto išvadose, ekspertizės akte užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai patvirtina vieni kitus ir paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo iškeltas versijas, kad kaltinamasis, būdamas basas, negalėjo sulaužyti piršto policijos pareigūnui, nes jis tuo metu avėjo specialia tarnybine avalyne, kad nukentėjusiajam nustatytas kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžis galėjo būti padarytas jam pačiam suduodant smūgį į kitą asmenį, bordiūrą. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo išsakyta kritika specialisto išvadoms ir ekspertizės aktui nepaneigia ir negali paneigti jų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės. Vien asmens subjektyvaus vertinimo nepakanka suabejoti nei ekspertinio tyrimo eiga, nei eksperto padarytomis išvadomis dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams būtų pagrindas tada, jeigu teismui kiltų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu būtų prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Teismas tokio pagrindo nenustatė, jokių abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo teismui nekilo, jokių prieštaravimų tarp byloje pateiktų specialisto išvadų, ekspertizės akto ir teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos eksperto duotų paaiškinimų nėra. Apklaustas teisme ekspertas paaiškino, kad jo teikiamos išvados priklausė nuo to, kad jam buvo nurodytos patikslintos įvykio aplinkybės, atitinkamai pagal naujai nurodytas bylos aplinkybes suformuluotas ir klausimas, į kurį jis ir atsakė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvados, ekspertizės aktas neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės, jie vertinami visos įrodomosios medžiagos kontekste, o šiuo atveju specialisto išvados, ekspertizės aktas kartu su kitais anksčiau aptartais įrodymais sudaro vieningą įrodomosios medžiagos visumą.

BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra normali valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri pažeidžiama darant poveikį straipsnio dispozicijoje numatytam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas smurtu – tai tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja prieš nukentėjusįjį, teisėtai einantį įstatymo jam pavestas pareigas, fizinį smurtą, t. y. bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui skausmą ir atitinkamų padarinių. Šiame kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius savo pareigas einančių policijos pareigūnų atžvilgiu, įžeidė jų garbę ir orumą, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nusiraminti, jį sulaikant už tai, policijos pareigūnui E. D. vedant jį į tarnybinį automobilį, tyčia spyrė E. D. į kairės kojos blauzdą bei stipriai kulnu iš viršaus mynė ant kairės kojos pėdos, taip padarydamas jam kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžį ir sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Policijos pareigūnai, tarp jų ir nukentėjusysis E. D., įvykio metu vykdė jiems pavestas policijos pareigūnų pareigas, veikė teisėtai neperžengdami jiems teisės aktais nustatytos kompetencijos. Kaltinamasis E. B. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad panaudodamas aktyvius smurtinius veiksmus priešinasi valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, teisėtai vykdančiam savo pareigas, ir norėjo taip veikti, ko pasekmėje policijos pareigūnui, vykdžiusiam savo tarnybines pareigas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), jais pažeidė normalią valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklą bei pakenkė jo sveikatai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, yra vedęs, darbingo amžiaus, šiuo metu niekur nedirba. Kaltinamasis kritiškai savo elgesio nevertino, nepripažino padaręs nusikalstamas veikas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, tiek padarytus nusikaltimus, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą jo atskomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę galimą skirti bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant mažesnę nei apskaičiuotas vidurkis jo trukmę (vidurkį sudaro 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o už BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 25 d. 18.40 val. iki 2018 m. spalio 26 d. 11.45 val. (viena diena).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). E. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, už juos nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesiekiančia ketverių metų. Įvertinęs tiek padarytus nusikaltimus, tiek kaltinamojo E. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas E. B. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo nuomone, tai padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis E. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36-37). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių brutalių nusikalstamų kaltinamojo E. B. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis E. D. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, dėl to jis neabejotinai jautė fizinį skausmą. Bylos duomenimis, E. D. nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. turėjo nedarbingumą, dėl kojos piršto lūžio jis patyrė nepatogumus, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, nurodė, kad jis tą laikotarpį praktiškai pragulėjo lovoje, kadangi piršto nesugipsavo, liepė jo nejudinti, negalėjo sportuoti, priaugo 15 kg svorio, be to, ir šiuo metu negali žaisti krepšinio, jaučia skausmą. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, įvykio metu atliko savo tarnybines funkcijas, pasirinkdamas tokio pobūdžio tarnybą, nukentėjusysis prisiėmė ir galimų sužalojimų atliekant savo pareigas riziką, nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusysis teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 52,30 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 84-87). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 52,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2643,28 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam E. D. išmokėtų ligos išmokų per jo turėtą nedarbingumo laikotarpį (1 t., b. l. 96-98). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, kurio 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, kuriais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, dėl jų VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius patyrė žalą, išmokėdamas nukentėjusiajam ligos išmokas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai priteistina 2643,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – CD laikmenos su vaizdo įrašais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

E. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. B. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiojo E. D. naudai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 52,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai priteisti 2643,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – CD laikmenas su vaizdo įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.