Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui R. B., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio įgaliotam atstovui A.Direikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį ir nubaustas 71 euro bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr.tyrėjo V.Firsovo 2016 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 18N-48257723-16 R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį ir nubaustas 71 euro bauda, konstatavus, kad:

2016-01-11 d. 01:20 val. Vilniuje, Architektų gt. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, viešoje vietoje, būdamas neblaivus (2,25 prom.) R. B. spardė kojomis ir rankomis pirmo buto duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. B. palaikė savo skundą ir parodė, kad norėtų, jog jam būtų paskirta mažesnė bauda. Jis buvo nubaustas už panašų pažeidimą prieš metus ir tuomet jam buvo paskirta tik 10 eurų bauda. Jis tikrai gailisi dėl pažeidimo. Bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo švenčiamas jo pažįstamo draugo povestuvinis pokylis, įvyko žodinis konfliktas. Visi asmenys tame bute buvo girti. Jis taip pat. Jį savininkai dėl įvykusio konflikto išmetė iš buto. Valerijus pats anksčiau buvo išėjęs iš to buto, o jį patį iš buto išstūmė. Tuomet paskambino Valerijui, kad ateitų. Jiedu grįžo prie buto. Valerijus tame bute pamiršo raktus, todėl jie grįžo ir Valerijus garsiai ranka beldėsi į duris. Jis pats į duris nesibeldė, netrankė. Kai atvažiavo iškviesta policija, buvo piktas ant viso pasaulio. Pripažįsta, kad atvykus policijai ir išėjus iš buto jo savininkams, garsiai keikėsi. Jo elgesį veikė alkoholis. Pašaliniai asmenys į tą koridorių patekti negali, todėl mano, kad tai nebuvo vieša vieta. Vėliau su kaimynais susitaikė, jie norėjo atsiimti pareiškimą, tačiau policija to padaryti nebeleido. Neginčija, kad jo veiksmuose buvo pažeidimas, tačiau už chuliganizmą jis galiojančių nuobaudų neturėjo. Jo gaunamas atlyginimas nedidelis. Yra mūrininko mokinys. Gauna tik truputį daugiau nei minimumas. Jam paskirta bauda per didelė.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK įgaliotasis atstovas A.Direika paaiškino, kad su skundu nesutinka. Nors pareiškėjas ir pripažįsta pažeidimą, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jam skirta proporcinga nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti R. B. kaltu padarius LR ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. R. B. pripažino, kad 2016-01-11, 01:20 val. Architektų gt. (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančioje daugiabučio laiptinėje jis buto savininkų ir policijos pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Tačiau teigė durų nespardęs ir nedaužęs jų, į duris tik beldėsi V. M., nes buvo palikęs ten raktus. A. L. pareiškime nurodoma, kad 2016-01-11 apie 00:30 val. adresu du nepažįstami vyriškiai pradėjo spardyti kojomis ir kumščiais duris, rėkė ir reikalavo įleisti į vidų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, išgąsdino nepilnamečius vaikus (b.l. 9). Iš policijos pareigūnų K. I. ir A. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atvyko pagal pranešimą apie spardomas buto duris. Atvykę minėtu adresu jie prie buto durų pastebėjo du asmenis, kaip vėliau paaiškėjo V. M. ir R. B., kurie garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, pareigūnų akivaizdoje duris spardė V. M., pamatęs pareigūnus tai daryti liovėsi. Iš buto išėjęs pranešėjas A. L. paaiškino, kad du nepažįstami agresyvūs vyriškiai kojomis ir rankomis ėmė daužyti buto duris, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš, jei jų neįleis į vidų, priėmus iš pranešėjo pareiškimą ir paaiškinus, kad V. M. ir R. B. yra sulaikomi, vyriškiai pradėjo garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais pareigūnų ir pranešėjo akivaizdoje, ant buto durų buvo likę batų pėdsakai, sutampantys su avalynės pėdsakais, kurią avėjo V. M. ir R. B. (b.l. 10-11). Įvykį girdėjo ir paeiliui per buto durų akutę stebėjo bute buvę liudininkai J. P., D. M.. Minėti asmenys yra pasirašę po A. L. pareiškimu.

Tokiu būdu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. B. laiptinėje vartojo necenzūrinius žodžius, šią faktinę aplinkybę užfiksavo tiek policijos pareigūnai, tiek pranešėjas A. L.. Nepagrįstas skundo pareiškėjo argumentas, kad negali būti laikoma jog šie veiksmai padaryti viešoje vietoje, nes pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-332/2012, N575-270/2012). Byloje nėra ginčo, kad necenzūriniai žodžiai buvo vartojami daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, kuri atitinka viešosios vietos požymius. Be to R. B. neteisėtų veiksmų metu joje ne tik galėjo būti, bet ir buvo žmonės – policijos pareigūnai bei buto savininkas A. L.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. B. veiksmai (necenzūriniai žodžiai) pagrįstai kvalifikuoti kaip atlikti viešoje vietoje ir pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. LR ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas.

R. B. kategoriškai neigia asmeniškai spardęs ar daužęs buto duris. Nurodo, kad durų trankymu bute esančių asmenų galėjo būti palaikytas garsus V. M. beldimas į duris. Byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių administraciniame kaltinime nurodytus R. B. veiksmus – durų spardymą ir trankymą. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie tiesiogiai stebėjo ir gali patvirtinti tik V. M. veiksmus – durų spardymą, kuriuos matė patys, tuo tarpu R. B. jų akivaizdoje tik vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinimas R. B. buvo suformuluotas tik pagal A. L. pareiškimą, kad du nepažįstami vyrai spardė ir trankė duris. Pareiškime vyrai neidentifikuojami, nedetalizuojami kiekvieno iš jų veiksmai, bendrai surašant kad du nepažįstami vyrai „pradėjo spardyti ir kumščiais ir kojomis duris, rėkia ir reikalauja įleisti į vidų, keikiasi necenzūriniais žodžiais, grasino“. Iš pareiškimo nėra aišku, ar šiuos veiksmus visa apimtimi atliko kiekvienas iš abiejų vyrų. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pareiškimų matyti, kad įvykio liudytojai vyrų veiksmus vertino būdami už durų bute, tik stebėdami situaciją per rakto skylutę, todėl jų matymas ir kitoje durų pusėje atliekamų veiksmų suvokimas buvo ribotas. Nesant pakankamai objektyvių duomenų byloje, kad R. B. spardė kojomis ir trankė rankomis buto duris, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 174 straipsnio sankcija numato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. LR ATPK 30(2) straipsnyje numatoma, baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

R. B. konstatavus tiek jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, buvo skirta sankcijos vidurkį ženkliai viršijanti bauda. Ginčijamame nutarime buvo pagrįstai konstatuotos tiek R. B. atsakomybę lengvinanti (pripažino pažeidimą, gailisi dėl jo), tiek sunkinančios (pažeidimą padarė būdamas neblaivus, be to per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, kadangi 2015-06-29 buvo baustas pagal LR ATPK 178 str. 1 d.) aplinkybės.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Atsižvelgdamas į tai, kad R. B. pripažino savo neteisėtus veiksmus, gailisi dėl jų, nurodė, kad jo materialinė padėtis nėra gera, o šia nutartimi iš kaltinimo šalinama dalis jame nurodytų veiksmų, teismas pripažįsta, kad 71 eurų bauda nėra proporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui bei mažintina iki 50 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 18N-48257723-16, kuriuo R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį ir nubaustas 71 euro bauda, pakeisti: pašalinti iš kaltinimo faktines aplinkybes, kad R. B. spardė kojomis ir rankomis buto duris bei paskirti R. B. švelnesnę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400 arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą skiltyje unikalus mokėjimo kodas nurodyti ROIK 16054466517.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.