Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-931-459/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
2A-931-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00578-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
J. R.

Įžanginė dalis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-931-459/2014Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-00578-2013-1)Procesinio sprendimo kategorijos(S)122.2.; 122.4.; 99.1.1; 99.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui J. R., institucija, teikianti išvadą, – Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 20 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nustatant sutuoktinio kaltę, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, padalinti santuokoje įgytą turtą ir asmeninės nuosavybės teise jai priteisti nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 60000 Lt, atsakovui J. R. priteisti 30000 Lt piniginės kompensacijos.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-02-21 sprendimu tenkino dalį ieškinio: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, nustatant atsakovo kaltę, nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina, ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 144 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteisė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 45,85 Lt pašto išlaidų, o valstybei iš ieškovės priteisė 631 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog sutuoktiniai nesusitaria dėl turto padalijimo būdo ir dėl turto vertės. Ieškovės teigimu, buto kaina yra 6 000 litų. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta buto verte ir nurodo, kad reali buto kaina šiuo metu yra nuo 8 000 iki 100000 litų, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais ir, nors ir įsipareigojo teismui pateikti turto įvertinimą, tačiau įsipareigojimo nevykdė. Teismas buto vertę nustatė pagal ieškovės įvertinimą – 60000 litų. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas nurodė, jog ieškovė sumokėjo 413,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 65) (144,00 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 269 Lt už turtinius reikalavimus). Tenkinant ieškovės ieškinį ir nutraukiant santuoką dėl atsakovo kaltės, iš jo ieškovei priteistinas žyminis mokestis - 144,00 Lt. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo paskaičiuotas 1800,00 Lt žyminis mokestis, kuris priteistinas lygiomis dalimis iš abiejų sutuoktinių (LR CPK 93 str.). Kadangi ieškovė dalį žyminio mokesčio yra sumokėjusi, iš jos priteistina likusi žyminio mokesčio dalis - 631,00 Lt. Iš atsakovo valstybei teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 45,85 Lt.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-21 sprendimo dalį dėl 631 Lt žyminio mokesčio priteisimo valstybei. Nurodo, jog teismas nepagrįstai butą įvertino 60000 Lt suma ir nuo šios sumos skaičiavo priteistiną žyminį mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė jo kainą – 9000 Lt, t.y. pusę tos sumos, kuria VĮ Registrų centras oficialiai įvertino butą. Pagal CPK 85 straipsnio nuostatas ieškinio sumą nurodo ieškovas, o ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Jei nurodyta turto vertė aiškiai neatitinka tikrosios, teismas rašytinio proceso tvarka gali nustatyti ieškinio sumą. Byloje šalys neginčijo dalintino buto vertės ir neteikė įrodymų, jog ji yra kitokia nei nustatyta Registrų centro pažymoje. Butas yra Pagėgiuose, kur butų paklausa labai menka, todėl teismas neturėjo pagrindo didinti ieškinio sumos.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos valstybei priteista 631 Lt žyminio mokesčio. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta ieškinio suma. Jos nuomone, teismas be pagrindo nesirėmė VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta buto verte ir nepagrįstai ginčo butą įvertino 60000 Lt.

CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio sumą, turtą įvertino ne pagal VĮ Registrų centro pažymoje nurodytą turto rinkos vertę, t.y. 16278, o atsižvelgdamas į pačios ieškovės posėdžio metu išsakytą poziciją dėl turto vertės (b.l. 136). Atkreiptinas dėmesys, jog Registrų centro pažymoje vidutinė rinkos vertė nustatyta 2003 metais (b.l. 16). Akivaizdu, jog situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra pasikeitusi, todėl pažymoje nurodyta turto rinkos vertė neatspindi realios rinkoje egzistuojančios padėties. Teismas, įvertindamas turtą pagal pačios ieškovės nurodytą turto vertę, pasinaudojo 85 straipsnio 2 dalimi suteikta prerogatyva nustatyti kuo objektyvesnę ieškinio sumą, todėl ieškovės argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė Registrų centro pažyma, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog šalys neginčijo padalinto buto vertės ir nepateikė įrodymų, kad ji kitokia nei nustatyta pažymoje. Iš posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo matyti, jog ieškovė pati ginčo butą įvertino 60000 Lt suma, sutikdama mokėti atsakovui 30000 Lt kompensaciją už jai priteistiną atsakovo buto dalį, tuo tarpu atsakovas nurodė, jog reali buto vertė siekia 80000-100000 Lt. Taigi šalys pačios pripažino, jog buto vertė žymiai didesnė nei nurodyta Registrų centro pažymoje, todėl teismas, nustatydamas ieškinio sumą, pagrįstai nesirėmė pažymoje nurodyta verte.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti ar keisti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 270 Lt žyminio mokesčio (b.l. 149). CPK 321 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žyminis mokestis už atskiruosius skundus nemokamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 270 Lt žyminio mokesčio suma, sumokėta už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Lt dydžio žyminį mokestį, 2014-03-20 sumokėtą valstybei už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Erinija KazlauskienėRimvida Zubernienė