Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-401-267/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-06
Bylos Nr.
2S-401-267/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danute Burbuliene, Jolanta Badaugiene, Petras Rimantas Brazys
Ieškovas
Ž. A.
Atsakovas
D. Š.
Išvadą teikia
Šiauliu miesto savivaldybes administracijos vaiko
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja D. Burbuliene KopijaTeiseja A. Monstaviciene Civiline byla Nr. 2S-401-267/2007
Procesinio sprendimo kategorija 122.4. (S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2007 m. lapkricio 6 d.

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,

kolegijos teiseju Jolantos Badaugienes, Rimanto Petro Brazio,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškoves Ž. A. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškoves Ž. A. ieškini atsakovui D. Š. , institucijai teikianciai išvada byloje Šiauliu miesto savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriui del išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo bei išlaikymo isiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškove Ž. A. ieškiniu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydama priteisti iš atsakovo D. Š. išlaikyma po 700 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis kiekvienai iš dukteru – M. A. ir M. L. A. – nuo ieškinio padavimo dienos iki ju pilnametystes, išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija. Be to, ieškove praše priteisti iš atsakovo 32614,54 Lt išlaikymo nepilnameciams vaikams isiskolinima. Kol bus priimtas teismo sprendimas, ieškove praše taikyti laikinaja apsaugos priemone: iš atsakovo D. Š. priteisti laikina išlaikyma dukroms M. A. ir M. L. A. kiekvienai po 700 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis.

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2007 m. rugsejo 19 d. nutartimi ipareigojo ieškove iki 2007 m. rugsejo 30 d. pateikti teismui patikslinta ieškini del išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo ir pašalinti nurodytus procesinio pobudžio trukumus. Teismas nurode, kad ieškove, pateikdama ieškini, atsakovu nurode D. Š. , nors iš pateiktu vaiku gimimo liudijimu matyti, kad vaiku tevas yra D. A. , todel ieškove turinti pateikti irodymus, patvirtinancius, kad išlaikymas priteistinas butent iš atsakovu nurodyto D. Š. . Pažymejo, kad ieškove pateike pažyma, kad registruota darbo biržoje nuo 2007-08-22, taciau nepateike irodymu apie gaunamas pajamas, apie turtine padeti. Be to, teismas nutartyje nurode, kad ieškove praše priteisti iš atsakovo po 700 Lt kas menesi periodiniu išmoku kiekvieno vaiko išlaikymui, taciau irodymu, jog tokio pat dydžio išlaikyma ji teikia savo vaikams, nepateike. Teismas pažymejo, kad ieškoves pateikti duomenys apie vaiku poreikius – pažyma, nepakankami ir butina pateikti papildomus irodymus. Nurode, jog ieškoves reikalavimas del išlaikymo isiskolinimo priteisimo turi buti tikslintinas, nes jis negali buti didesnis nei už tris metus.

Ieškove Ž. A. teismo nustatytu terminu pateike patikslinta ieškini.

Žemesnės instancijos teismas

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi atsisake priimti ieškoves ieškini del išlaikymo bei išlaikymo isiskolinimo priteisimo ir gražino ji padavusiam asmeniui. Teismas nurode, jog nors ieškove teismo nustatytu terminu pateike patikslinta ieškini, taciau esminio trukumo nepašalino, t.y. nepatikslino atsakovo. Todel teismas konstatavo, kad ieškove netinkamai realizavo teise kreiptis i teisma.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškove Ž. A. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarti ir ieškoves Ž. A. ieškinio priemimo klausima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas atsisake priimti ieškoves ieškini tik del materialiojo teisinio pobudžio aplinkybiu, teigdamas, kad ieškove nepateike irodymu, jog ji, kaip savo vaiku istatymine atstove, gindama vaiku interesus, turi reikalavimo teise i atsakova D. Š. . Šiuo pagrindu atsisakydamas priimti ieškini teismas netinkamai taike CPK 135 str., 137 str., neteisetai civilines bylos iškelimo stadijoje emesi spresti klausimus, susijusius su tuo, ar ieškove turi materialiaja teise i ieškini, ar pasirinko tinkama atsakova, nors šie klausimai turi buti sprendžiami tik iškelus civiline byla.

Atsiliepimo i atskiraji skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., Europos žmogaus pagrindiniu teisiu ir laisviu apsaugos konvencijos 6 str., itvirtinta asmens teise kreiptis i teisma yra igyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 str. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teise istatymo nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pažeista ar gincijama teise arba istatymo saugomas interesas. Asmens teise kreiptis i teisma teismines gynybos igyvendinama pareiškiant ieškini teisme pagal CPK 135 str. nustatytus reikalavimus. Taip pat pažymetina, jog ieškinio priemimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ieškinio priemimo klausima, nesprendžia ieškinio pagristumo bei ginco esmes klausimu, o nežymus ieškinio pareiškimo trukumai del formos ar turinio negali varžyti asmens teises i teismine gynyba.

Civilinio proceso kodeksas nustato bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ieškiniui, t.y. ieškinyje be bendruju reikalavimu, keliamu procesiniu dokumentu formai ir turiniui, nurodytu CPK 111, 113, 114 straipsniuose, turi buti nurodyti ir CPK 135 str. nustatyti duomenys - ieškinio suma (dydis), faktinis ieškinio pagrindas, irodymai, patvirtinantys ieškinio pagrinda, ieškinio dalykas, ieškovo nuomone del sprendimo už akiu priemimo, informacija apie bylos vedima per advokata. Be to, prie ieškinio turi buti prideti duomenys apie žyminio mokescio sumokejima, irodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavima, ar prašymai del irodymu išreikalavimo, nurodant priežastis, del kuriu ieškovas negali ju pateikti.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio trukumais, del kuriu nepašalinimo gražinamas ieškinys, nurode, kad ieškove atsakovu nurode D. Š. , nors iš pateiktu vaiku gimimo liudijimu matyti, kad vaiku tevas yra D. A. , ir atsakovo per teismo nustatyta termina nepatikslino. Taciau CPK 111 ir 135 straipsniuose numatyta, kad, pateikdamas teismui ieškini, ieškovas turi nurodyti, o ne irodyti reikalavima, pagrinda bei irodymus (ar ju buvimo vieta), patvirtinancius reikalavimo teise. Ieškinio pagristumo klausimas nagrinejamas ir irodinejamas teismo posedžio metu, o ne ieškinio priemimo stadijoje, kurioje nenagrinejamos aplinkybes, susijusios su teises i ieškinio patenkinima igyvendinimu (CPK 111, 112, 135 str.). Tai, kad netinkamai nurodytos šalys, netinkami atsakovai, netinkamai suformuluoti ieškovo reikalavimai, gali buti tik pagrindas ieškini atmesti, o ne ipareigoti ieškova šalinti šiuos trukumus. Šalims teismas negali nurodyti su kuo bylinetis, kokius reikšti reikalavimus ir kokiomis faktinemis aplinkybemis gristi savo reikalavimus, nes civilinis procesas vyksta vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 str., 13 str.), kur teismas turi buti nešališkas (CPK 21 str.). Todel nurodytu atveju teismas negalejo vadovautis ieškinio trukumu šalinimo institutu.

Butina pažymeti, kad istatymu leidejas, atsižvelgdamas i egzistuojanti visuomenini suinteresuotuma, itvirtino aktyvesni nei paprastai civilinese bylose teismo vaidmeni nagrinejant šeimos bylas. CPK 376 str. numatyta, jog byla nagrinejantis teismas turi teise savo iniciatyva rinkti irodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra butina siekiant teisingai išnagrineti byla. Butent šia nuostata turejo vadovautis pirmosios instancijos teismas.

Remdamasi išdestytais argumentais, teiseju kolegija sprendžia, kad nutartyje nurodyti argumentai nesudare pagrindo atsisakyti priimti ieškini, todel skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priemimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spresti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarti panaikinti ir ieškoves Ž. A. ieškinio priemimo klausima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Kolegijos pirmininke Danute BurbulieneTeisejai Jolanta BadaugienePetras Rimantas BrazysTikraTeisejaDanute Burbuliene