- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- e2-30734-960/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24116-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Laurynas Samoška
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui V. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei Gintarei Izokaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 3 208,40 EUR nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2016 m. rugsėjo 26 d. ieškovas automobiliu vyko keliu Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys. Apie 21.15 val. 28,3 šio kelio kilometre staiga į kelią išbėgo elnias, į kurį ieškovas atsitrenkė savo automobiliu. Šioje kelio vietoje nebuvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, kelias nebuvo atitvertas nuo laukinių gyvūnų. Pamatęs gyvūną ieškovas iš karto stabdė. Ėmėsi visų priemonių, stengdamasis išvengti susidūrimo, bet susidūrimo su laukiniu gyvūnu išvengti nepavyko. Policijos pareigūnai ištyrę įvykį pripažino, jog ieškovo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Turto vertintojas nustatė, jog ieškovo automobilio atstatymo kaštai yra 3 208,40 EUR. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. kelio atkarpoje nuo 27 iki 30 km įvyko 7 eismo įvykiai, kurių metu buvo užvažiuota ant gyvūnų, todėl šį kelio atkarpa susijusi su laukinių gyvūnų migracija per kelią, ir yra avaringas kelio ruožas, tačiau nepastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“, kelias neatitvertas, nėra kitų priemonių mažinančių laikinių gyvūnų pateikimą į kelią. Tokiu būdu valstybė yra kalta dėl neveikimo.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, jog kelio 29 km, nuo 2012-01-01 iki 2016-09-30 įvyko tik 3 susidūrimai su gyvūnai, tarp kurių vienas įvykis yra nagrinėjamas šioje byloje. Pateiktuose įrodymuose taip pat neaišku ar šie įvykiai įvyko su naminiais ar laukiniais gyvūnais. Tokiu būdu neįrodytas kelio atkarpos avaringumas. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamuosius ženklus.
Atsakovas Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas neįrodė kokia institucija pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, būtų padidinto pavojingumo ir avaringumo. Teisės aktai neįpareigoja visame kelyje pastatyti įspėjamuosius ženklus ar aptverti visus kelius.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Samoška palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovas nepastatė kelio ženklo ir tvoros, neatliko kelio vertinimo, kaip tai numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog tamsiu paros metu važiavo namo įsijungęs ilgąsias šviesas. Kelias buvo sausas, neapšviestas, jame nebuvo jokių važiuojančių automobilių, nebuvojo jokių kritulių. Kairėje kelio pusėje buvo laukas su kukurūzais, o dešinėje – miškas. Važiavimo greitis buvo nedidelis apie 70 km / h. Staigiai iš kukurūzų lauko į kelią prieš jo automobilį iššoko elnias. Pradėjo staigiai stabdyti, bet nepavyko išvengti susidūrimo ir automobilio priekis atsitrenkė į elnią. Turi virš 30 metų vairavimo stažą. Jeigu būtų įrengtas kelio ženklas, įspėjantis apie laikinius gyvūnus, tai jis nelabai galėtų padėti. Pamatęs ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus, jis mažina važiavimo greitį.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė Gintarė Izokaitytė nesutiko su ieškiniu ir palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje esančiu rašytiniu įrodymu 2016 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu laikomos įrodytomis šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, jog 2016 m. rugsėjo 26 d., 21.15 val. kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 28,30 km įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz NL 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į laukinį gyvūną – elnią, kurio metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis. Įvykusio eismo įvykio atkarpoje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ ir atitvarų nuo laukinių gyvūnų. Ieškovas įvykusio eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių. 2016 m. rugsėjo 30 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 16-09-010 įrodo, jog automobilio „Mercedes Benz ML 270“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstatymo (remonto) kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą sudaro 3 208,40 EUR.
Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato, jog valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog ieškovas reikšdamas ieškinį dėl žalos padarytos dėl laukinio gyvūno sukeltos eismo įvykio privalo įrodyti: atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga taip pat yra būtina, bet ji yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Pareikštame ieškinyje ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė neveikimu – neįrengimu įvykusio eismo įvykio vietoje įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ ir kelio neatitvėrimu nuo laikinių gyvūnų patekimo. Neteisėtas neveikimas kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga yra galimas tik tais atvejais kai asmuo neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) arba pažeidžia pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateikta Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 31 d. pažyma pagrindžia, jog kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys buvo įvykę eismo įvykiai su užvažiavimu ant gyvūno: 2013-10-05 – kelio 29,19 km., 2015-10-22 – kelio 27,00 km, 2016-04-24 – kelio 27,06 km, 2016-05-18 - kelio 28,8 km, 2016-05-19 – kelio 30,00 km, 2016-07-27 – kelio 28,00 km, 2016-09-26 – kelio 28,30 km. Daugiau byloje nepateikta jokių įrodymų apie šios kelio atkarpos avaringumą.
Teismui pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nenurodė kokio teisės akto reikalavimus pažeidė atsakovai neįrengdami kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ ir apsauginės tvoros, t.y. nenurodė koks teisės aktas nustatė atsakovų pareigas, kurių jie neįvykdė. 1968 m. lapkričio 8 d. Kelių ženklų ir signalų konvencija, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika bei kiti teisės aktai nenustatė atsakovams pareigos įvykusio eismo įvykio vietoje įrengti įspėjamuosius kelio ženklus „Laukiniai gyvūnai“ bei apsauginę tvorą. Vertinant byloje pateiktus įrodymus apie eismo įvykius įvykusius 3 km atkarpoje per beveik 5 metų laikotarpį matyti, jog šioje atkarpoje įvyko 6 eismo įvykiai, o atkarpoje nuo 28,00 iki 29,00 km įvyko 2 eismo įvykiai, susiję su užvažiavimu ant gyvūno. Šios faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog eismo įvykiai susiję su užvažiavimu ant gyvūno laikytini atsitiktinais ir atsakovai neprivalėjo imtis ieškovo nurodytų veiksmų įrengdami kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“ ir apsaugines tvoras. Be to, teismo vertinimu įspėjamųjų kelio ženklų ir tvorų įrengimas laikytina prevencine priemone, kuri visiškai nepašalina žalos atsiradimo tikimybės, t.y. žala ieškovui galėtų atsirasti ir esant įrengtoms šioms priemonėms.
Šios teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados pagrindžia, jog ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Samoška nurodė papildomas aplinkybes, kuriomis nesirėmė ieškinyje, jog atsakovas neįvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos – atlikti kelio saugumo patikrinimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, jog prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Byloje pateikta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2017 m. lapkričio 14 d. pažyma patvirtina, jog kelio saugumo patikrinimas kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 28 km., buvo atliktas 2013 m. rugpjūčio 12 d. Šie byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos, bet teismo vertinimu anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog šios pareigos įvykdymas neturėjo jokio įtakos įvykusiam eismo įvykiui, nes pagal bylos pateiktus įrodymus nekilo atsakovo pareiga įrengti kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“ ir apsaugines tvoras, todėl nenustatytas priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis).
Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl 3 208,40 EUR žalos atlyginimo neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų laikomas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl teismas jo netenkina.
Netenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl žalos priteisimo, teismas netenkina ir išvestinį iš šio reikalavimo grindžiamą reikalavimą dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, teismas netenkina ieškovo prašymo dėl jo patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, kurių naudai priimtas sprendimas, neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.