Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, A. Š. nedalyvaujant,

neviešame (uždarame) posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikomo A. Š., nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimas A. Š. atžvilgiu, kuriuo rekomenduojama nutraukti A. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teikime nurodyta, jog A. Š. psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai, yra stebimas gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo. Jam yra paskirti vaistai „Tiapridi 200 mg“, „Sertralini 100 mg“. A. Š. diagnozuota F02.8 demencija sergant kitomis ligomis, tačiau šiuo metu jo psichinė būsena yra ženkliai geresnė, nestebimi dirglumo, agresyvumo požymiai. Remiantis tuo, A. Š. rekomenduojama nutraukti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę (2 t., b. l. 48).

Teismo posėdyje viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovė – psichiatrė R. M. D. teikimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad A. Š. konstatuota demencija, nuo kurios nėra pasveikstama, todėl galima gydymą tęsti visą gyvenimą, tačiau A. Š. sutinka su gydymu, vartoja vaistus, gydymo įstaigoje lankosi reguliariai. A. Š. yra ramus, tvarkingas, todėl nėra pagrindo tęsti paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės. Sugyventinė L. G. rūpinasi A. Š., pristato jį į gydymo įstaigą. Šiuo metu A. Š. pavojaus aplinkiniams nekelia. Nepriklausomai nuo to, ar bus palikta galioti taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. Š. visą gyvenimą turės lankytis pas gydytojus bei vartoti vaistus.

Prokurorė J. Č., atsižvelgiant į tai, kad A. Š. psichinė sveikatos būklė yra ženkliai pagerėjusi, jo pavojingumas aplinkiniams yra išnykęs, juo rūpinasi jo sugyventinė L. G., siūlė teikimą tenkinti.

Asmens, kurio atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, A. Š. gynėjas advokatas A. K. palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Asmuo, kurio atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, A. Š. ir jo sugyventinė L. G. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai, telefonu susisiekusi L. G. nurodė, jog A. Š. šiuo metu yra patyręs traumą ir atvykti į teismo posėdį negali, todėl prašė teikimą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pripažinta, kad A. Š. nepakaltinamumo būsenoje padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir A. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. nutartimis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2, 3 dalys).

Teikime pateikta duomenų visuma apie A. Š. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė jo sveikatos būklė nereikalauja priverstinio gydymo. Psichiatrės R. M. D. paaiškinimu, A. Š. konstatuota demencija, tačiau A. Š. sutinka su gydymu, vartoja vaistus, gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, yra ramus, tvarkingas, todėl nėra pagrindo tęsti paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės. Jis šiuo metu pavojaus aplinkiniams nekelia. Nepriklausomai nuo to, ar bus palikta galioti taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. Š. visą gyvenimą turės lankytis pas gydytojus bei vartoti vaistus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. Š. psichinė būsena yra stabili, jis yra prižiūrimas sugyventinės L. G., reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, yra nepavojingas aplinkiniams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis A. Š. nėra būtinas, visuomeniniam interesui užtikrinti išnyko reikalas taikyti prievartą geranoriško asmens atžvilgiu, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pagrįstai gali būti nutrauktas, pagerėjus pastarojo psichikos būklei, išnykus pavojingumui ir reikalui taikyti tokią priemonę, nustatant A. Š. medicininį stebėjimą ir atidavimą juo rūpintis šeimos narei – sugyventinei L. G.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 3 dalimi, 404 straipsniu, 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas

nutarė:

teikimą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartimi A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, panaikinti, perduodant A. Š. juo rūpintis jo šeimos narei – sugyventinei L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), kartu A. Š. nustatant medicininį stebėjimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.