Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-10-24 · Administracinė byla Nr. I-9696-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
I-9696-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04058-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Lietuvos profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9696-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-04058-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto skundo atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014-09-05 gautas pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ skundas. Teismo 2014-09-12 nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus. 2014-10-21 teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas.

Šalies argumentai

Patikslintu skundu pareiškėja prašo 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-08-06 sprendimą registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį; 2) pripažinti, kad Lietuvos policijos šakos kolektyvinė sutartis buvo sudaryta pažeidžiant jos sudarymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014-08-06 priėmė sprendimą registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį. Teigia, kad šią kolektyvinę sutartį sudarė kitos Lietuvos policijos pareigūnus atstovaujančios profesinės sąjungos, pareiškėjai nedalyvaujant, todėl sutartis sudaryta pažeidžiant nustatytą sudarymo tvarką.

Skundą ir patikslintą skundą atsisakoma priimti.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų skundo priedų nustatyta, kad 2014-07-18 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos policijos pareigūnų profesinė sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija sudarė šakos kolektyvinę sutartį, kurią 2014-08-06 pareikštine tvarka įregistravo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kolektyviniuose darbo santykiuose įstatymais yra teikiamas reikšmingas vaidmuo socialinei partnerystei – darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistemai, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Socialinė partnerystė grindžiama laisvų kolektyvinių derybų, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str.). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 54 str. nustatyta, kad nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutartys registruojamos pareikštine tvarka. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir SADM) registruoja kolektyvines sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1815 patvirtinta Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 2 punkte nustatyta, kad SADM minėtas kolektyvines sutartis registruoja pareikštine tvarka. Skirtingai, negu registruojant aktus leidiminės tvarkos atveju, pagal pareikštinę tvarką, aktą registruojantis subjektas atlieka tik formalų vaidmenį, neturi įgaliojimų vertinti registruojamo akto pagrįstumo, atsižvelgia tik į kai kuriuos techninius reikalavimus. Tokie reikalavimai yra įtvirtinti Tvarkos 8 punkte: SADM neregistruoja kolektyvinių sutarčių, kuriose yra taisymų, prierašų, užbrauktų žodžių, taip pat jeigu kolektyvinė sutartis yra iš dviejų ir daugiau lapų ir jie nesusiūti, nesunumeruoti, jeigu susiūtų lapų skaičius nepatvirtintas profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos vadovų ar įgaliotų atstovų parašais ir antspaudu (susiūtų ir sunumeruotų lapų skaičius, patvirtintas parašais ir antspaudu, įrašomas paskutiniame kolektyvinės sutarties puslapyje, prie susiuvimo vietos). Tvarkos 14 punkte numatyti tik du pagrindai SADM panaikinti kolektyvinės sutarties registravimą – jeigu to raštu prašo kolektyvinės sutarties šalys arba kolektyvinės sutarties terminas nebuvo pratęstas. Tai patvirtina, kad SADM vaidmuo aptariamu atveju yra tik formalus, ji neturi įgaliojimų vertinti pateiktos registruoti kolektyvinės sutarties dalykiniu aspektu, daryti išvadų dėl kolektyvinės sutarties teisėtumo ir, tuo remiantis, atsisakyti registruoti pateiktą kolektyvinę sutartį. Tokiomis nuostatomis yra įgyvendinami laisvų kolektyvinių derybų, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principai. Atitinkamai, iš kolektyvinės sutarties kylančių teisių ir pareigų pagrindas yra ją sudariusių šalių valia, bet ne sutarties SADM atliekamas įregistravimas.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės betikslis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-540/2008, 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d.). Pareiškėja gali siekti ginti savo teises, pasinaudodama Ginčų dėl kolektyvinių sutarčių sprendimo tvarka, kuri nustatyta DK X skyriuje, o SADM 2014-08-06 atliktas Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties įregistravimas šiuo atveju negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, kadangi nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

DK 58 str. nustatyta, kad ginčai, kylantys dėl nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami DK X skyriuje nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK XIX skyrius). Kolektyvinis darbo ginčas DK 68 str. apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Individualus darbo ginčas, pagal DK 285 str., yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėja kreipėsi į teismą atstovaudama darbuotojų kolektyvą, skundu iš esmės kelia reikalavimus dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, todėl keliamas ginčas yra kolektyvinis.

Pareiškėja skundu iš esmės siekia iškelti bylą dėl minėtos kolektyvinės sutarties, pasirašytos tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, sudarymo teisėtumo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja kelia ginčą dėl kolektyvinių darbo santykių, kuris spręstinas minėta DK X skyriuje nustatyta tvarka – šio skyriaus 71 str. nustatyta, kad kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja taikinimo komisija ar darbo arbitražas arba vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu kolektyvinis darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką. SADM 2014-08-06 atliktas Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties įregistravimas šiuo atveju yra išvestinis reikalavimas ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundą atsisakomą priimti kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir patikslintą skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė