Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, aukštesniojo išsilavinimo, teistas Kauno miesto apylinkės teismo: 1) 1992-11-03 pagal LR BK 147 str. 2 d., 204 str., 206 str. 3 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 25¹ str., lygtinai priverstinai įdarbinant; 1993-06-15 įstatymo dėl amnestijos 2 str. bausmė sumažinta iki 1 m. 1 mėn. 20 d.; 2) 2000-01-18 pagal LR BK 271 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str,. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per 6 mėn. išdirbti 80 val. nemokamų darbų; Kauno apygardos teismo 2000-03-21 nutartimi 2000-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, panaikintas ½ dalies turto konfiskavimas; Panevėžio miesto apylinkės teismo: 3) 2001-12-17 pagal LR BK 112 str. 1 d., 43 str. 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-06-20 nuosprendžiu pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-12-17 nuosprendį nusikalstama veika iš LR BK 112 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) perkvalifikuota į LR BK 138 str. 1 d. (2000 m. BK redakcija), o pagal Kauno m. apylinkės teismo 2000-01-18 nuosprendį nusikalstama veika iš LR BK 271 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) perkvalifikuota į LR BK 178 str. 1 d. (2000 m. BK redakcija) bei paskirta galutinė 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 4) 2008-11-24 pagal LR BK 140 str. 1 d. 80 parų areštu, 5) 2012-03-21 pagal LR BK 140 str. 2 d. 1 m. 3 mėn., atidedant bausmės vykdymą 1 m. 3 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 140 str. 2 d., ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155 str. 2 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. N. 2012 m. birželio mėn. 4 d., apie 21.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas elektros kabeliu mažametį E. L., gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis G. N. 2012 m. birželio 4 d., apie 22 val., neviešai, bute, (duomenys neskelbtini), siekdamas įskaudinti ir pažeminti mažametį E. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jo amžiaus, fizinio silpnumo ir padėties, V. L. šeimoje, prieš nukentėjusiojo valią barzdaskute nukirpo plaukus, taip veiksmu įžeidė ir užgauliai pažemino mažametį.

Kaltinamasis G. N. kaltu, padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-06-04, buvo blaivus. E. L. tik parodė kabelį, tačiau juo nesudavė. Parodydamas kabelį, pasakė jam, jog gaus nuo mamos, ir liepė nenervinti mamos dėl praleidžiamų pamokų ir mokyklos nelankymo. E. L. plaukus kirpo mašinėle, o, pastarajai užstrigus, plaukus kirpti baigė peiliuku. Prisipažįsta, kad negerai padarė ir daugiau taip nebesielgs. Turi su V. L. du bendrus vaikus. D. E. jis neauklėja. Motina nervinosi dėl sūnaus E., kad jis neina į mokyklą, bėga iš pamokų. E. lankė „S.“ vidurinę mokyklą, kurioje jis buvo svarstytas dėl mokyklos nelankymo. Kalbėjosi su E. gražiuoju, tačiau vis tiek viskas kartojasi. Kabeliu gal ir prilietė E., bet tikrai jam nesudavė. Vaiką nukirpo plikai. Kai kirpo E.i plaukus, dar nebuvo 22 val. Norėtų ir toliau auginti vaikus. Dalyvavo „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, panaudojant smurtą“ socialinės reabilitacijos programos užsiėmimuose. Negali paaiškinti, kodėl S. L. duoda tokius parodymus. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, žada sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. N. dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą, įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. L. parodė, kad kaltinamasis yra sugyventinis, kartu gyvena du metus. Sugyventinis yra normalus vyras, o su sūnumi E. L. visą laiką yra problemų. Kai vyras išgerdavo, kildavo problemų. G. N. ją užstodavo, nes matydavo kas darosi. Kalbėdavo su sūnumi. 2012-06-04 vakare E. L. grįžo namo. Yra buvę, jog jis, išėjęs į mokyklą, į mokyklą nenueidavo. Sūnus tingi mokytis, nekreipia dėmesio į prašymus ir pasakymus, todėl reikėdavo, jog kas nors užstotų, pasakytų žodį. Kaltinamasis teisingai bausdavo E. L.. 2012-06-04 G. N. E. L. pasakė, kad kitą kartą gaus stipriaus nuo mamos ir nustos valkatauti. E. L. valkataudavo, nes tingėdavo mokytis. 2012-06-04 ant sūnaus jokių nuospaudų nematė, nors vaiką apžiūrėjo. Elektros kabelis buvo iš sieninės spintos, o ne iš vaikų spintos. G. N. sudavė kabeliu vaikui, tačiau lengvu mostu ir to, kaip sumušimo, vadinti negalima. G. N. šiek tiek išgėręs kirpo vaikui plaukus, nors pati prašė to nedaryti. Vaikas po kirpimo buvo laimingas, pavalgė ir nuėjo gulti. G. N., bekerpant plaukus, užstrigo mašinėlė. G. N. vaiko atžvilgiu nebuvo nusiteikęs agresyviai. Kitą dieną E. L. išėjo į mokyklą, iki mokyklos nenuėjo. Šeima yra priskirta socialinės rizikos grupei dėl pačio pirmo įvykio, kai pati iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad G. N. spyrė E. L. į pilvą. Šiuo metu trūksta G. N., mano, jog sugyventinis teisingai auklėjo vaiką. E. L. turi šlapinimosi sutrikimų, mokykloje nesiseka nuo pirmos klasės. Žino, kad G. N. baustas administracine tvarka už tai, kad liepė E. L. vogti iš parduotuvės po drabužiais pasislėpus daiktus. Pripažįsta, jog išgėręs G. N. kelia triukšmą ir tai yra neigiama įtaka. Vaikų akivaizdoje G. N. yra ją pačią sumušęs. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys per didelis, nes vaikui už patirtus išgyvenimus užtenka 500 litų.

Liudytojas D. S. parodė, kad įvykio dieną paskambino kolegė V. J., tuo metu buvusi kuruojamoje šeimoje, ir pranešė, jog (duomenys neskelbtini) kieme pastebėjo E. L., kuris pasisakė, jog namie nenakvojo, priežasties neįvardino, tačiau sakė, kad bijo patėvio G. N. ir nenori grįžti namo. Berniukas uždaras, linkęs negrįžti namo, praleidinėti pamokas. Pačiam nuvykus į vietą, kieme buvo V. L. ir S. L.. Pasikalbėję su kolege, nusprendė, kad bus saugiau, jei E. L. bus patalpintas į globos namus. E. L. ir jo mama su tuo sutiko. Kai sutiko E. L., berniukas verkė. Pats įvykis vaikui buvo nemalonus. E. L. pasakojo, kad prieš kelias dienas, jam grįžus į namus, patėvis sudavė kabeliu per kojas kelis kartus, o, kirpdamas plaukus, nuskuto plikai. Sakė, kad bijo grįžti namo. Apie įvykį informavo policiją. Nuvežė E. L. į ligoninės priimamąjį. Berniukas buvo plikai nuskųstas. Atvežę į vaikų globos namus, leido berniukui nusiprausti ir paprašė, kad jis parodytų, kur jam sudavė laidu patėvis. E. L. parodė, kad buvo mušamas per koją, o žymės buvo neryškios, neakivaizdžios. Nusprendė, kad reikalinga medikų išvada. Nuvežė Edviną į ligoninės priimamąjį, kur berniuką apžiūrėjo vaikų gydytoja ir chirurgė. Suradus kieme E. L., šis buvo užsidėjęs kapišoną, nuleidęs galvą, nusiminęs, verkė, bėgo ašaros, labai nenoriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Reikėjo berniuką nuprausti, nes po kelių dienų nebuvimo namuose sklido kvapas. Bendraudamas su V. L. ir G. N., žinojo, kad E. L. elgesys problemiškas, tačiau niekas nesakė ir nepranešė, kad E. L. nėra namuose kelias dienas. Mano, kad vaikas linkęs į asocialų elgesį dėl to, jog tėvai nepakankamai juo domisi, nepakankamai skiria jam laiko ir pasirenka netinkamą auklėjimo būdą.

Nepilnametis nukentėjusysis E. L., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti (b.l. 48-49, 50-51), parodė, kad 2012-06-04, pirmadienį, vakare, kažkur po 21.00 val. valandos, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis G. N. kirpo plaukus. Kerpant G. N. pasakė, kad dėl ilgų plaukų suges plaukų kirpimo mašinėlė, todėl nusivedė į vonią, išmuilino šampūnu galvą ir barzdaskute nuskuto plaukus plikai. Kad bus plikai nuskųsti plaukai, nesitikėjo ir to nenorėjo, todėl pasirodė mamai V. L., kuri pradėjo priekaištauti G. N. dėl nukirptų plaukų. Kilus ginčui, nuėjo miegoti. Prieš nukirpdamas plaukus, G. N. jį mušė su televizijos kabeliu, suduodamas per koją. Labai skaudėjo. Dėl ko buvo mušamas, nežino. Taip G. N. elgiasi, būdamas girtas. Mamai V. L. apie smūgius nesakė. Suprato, kad namuose buvusi sesuo S. L. taip pat nematė smūgių. Kitą rytą išėjo į mokyklą ir namo negrįžo, nes prie namų pamatė neblaivų G. N., todėl bijojo būti sumuštas. Mama bandydavo užstoti jį, tačiau G. N. ją išvarydavo. Namo negrįžo iki ketvirtadienio. Nakvodavo namo laiptinėje. Ketvirtadienį draugo mama, kuriai jis papasakojo apie sumušimą ir plaukų nuskutimą, iškvietė socialinius darbuotojus. Buvo nuvežtas į globos namus. Vėliau jo šeimoje G. N. nebegyveno, nes visus mušdavo. Jį G. N. mušė ne vieną kartą, o daugiau. Negali tiksliai pasakyti, kada buvo mušamas paskutinįjį kartą, nes labai sunku kalbėti apie įvykius, todėl nepasakoja. Tęsiant apklausą E. L. pasakojo, kad patėvis mušė su diržu, kumščiu, kabeliu. Nukirpo plaukus plikai su skutimosi mašinėle, tačiau jis to nenorėjo. Taip pat nurodė, kad G. N. jį dar mušė kabeliu. Pasiėmęs iš spintos kabelį, mušdavo juo. Tai būdavo labai baisu, labai skaudėdavo, per kojas, per rankas, mušdavo sėdintį. Kada mušė kabeliu, tai buvo paskutinis kartas.

Liudytoja S. L., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti (b.l. 13-14, 23-24), parodė, kad 2012-06-04, pirmadienį, vakare, matė, kaip patėvis G. N. girtas grįžo į namus iš netoli namų esančios aludės. Kartu su mama V. L., būdama virtuvėje, girdėjo, kaip G. N. pasikvietė brolį E. L. į jo kambarį ir klausė, kodėl šis neklauso. E. L. nieko nesakė, tačiau išgirdo, kad jis verkia. Kartu su mama nuėjo į kambarį ir matė, kaip patėvis muša E. L. kabeliu per kojas. Mama prašė taip nesielgti, tačiau G. N. nesiliovė ir toliau mušė, pasiguldęs E. L. ant lovos. Po to, G. N. nusivedė E. L. į virtuvę, iš kur E. L. grįžo be plaukų. G. N., būdamas girtas, ir ankščiau yra mušęs E. L., ją ir mamą. Kadangi G. N. muša tiek E. L., tiek ją, socialinei darbuotojai pasiūlius, sutiko kartu su broliu gyventi vaikų globos namuose. Per visas darbo dienas patėvis išgerdavo, leisdavo garsiai muziką per naktį, gąsdino ją, kad R. L. nusmaugs. Patėvis visada mušdavo per sėdynę. E. L. negrįžus namo, kartu su mama surado brolį ir parsivedė namo. G. N. iš pradžių su broliu pakalbėjo, o tada mušė. Pasiguldė ant lovos ir mušė. Pati girdėjo, kaip E. L. rėkė, sakė atsiprašau. Matė, kaip G. N. buvo paėmęs kabelį. Mamos sugyventinis su kabeliu visada mušdao. Tai buvo daug kartų. Paskutinį kartą E. L. sumušęs, nuskuto jam plikai galvą ir pabėgo. G. N. buvo kabelį apsivyniojęs ant rankos ir mušė brolį iš visų jėgų. Stipriai mušė kabeliu. Žymės liko ant kojos, ant sėdynės.

Liudytoja V. J., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti (b.l. 6-7), parodė, kad 2012-06-07, lankydamasi R. Š. socialinės rizikos šeimoje, iš kieme buvusių vaikų sužinojo, jog kieme yra E. L., kuris jau kelias dienas negrįžta į savo namus. Žinodama, kad E. L. gyvena kitoje socialinės rizikos šeimoje, išėjo į kiemą ir iš E. L. pasakojimo sužinojo, kad 2012-06-04, namuose, jį kabeliu per šlaunis sumušė ir plikai nuskuto motinos sugyventinis G. N.. Apie įvykį informavo kolegą D. S., kuris teikė pagalbą E. L. šeimai. Pokalbio metu su E. L. motina V. L., ši patvirtino, kad apie smurtą prieš E. L. žino.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 883/12(05), iš kurios matyti, kad 2012-06-07, E. L. į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimą atvežė soc. darbuotojai sveikatos patikrinimui, naktį nenakvojo namuose, obj.: somatinių susirgimų nestebėta, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje žymė (įspaudimo), aplinka nepatinusi, neparaudusi, kitur sumušimo žymių nėra. Remiantis įvykio aplinkybėmis, E. L. nurodytu smūgiu kabeliu per kairę koją galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Objektyvių duomenų apie patirtus mechaninius sužalojimus, nėra (b.l. 57).

2012-06-15 parodymų patikrinimo vietoje, 2012-06-18 daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad V. L. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ir pateikė kabelį, kuris apžiūrėtas, prijungtas prie baudžiamosios bylos ir saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvito Nr. BBB Nr. 053677) ( b.l. 28-40).

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nors G. N. prisipažįsta tik iš dalies, padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusiojo, liudytojų, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymai ir byloje esanti rašytinė medžiaga leidžia G. N. parodymus, duotus teisminio tyrimo metu, vertinti kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, norint išvengti atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo G. N. parodymai, kad jis E. L. kabeliu nemušė, nebent galėjo tik prisiliesti su kabeliu, yra paneigti paties nukentėjusiojo E. L. parodymais, jog G. N., prieš pradėdamas kirpti plaukus, sudavė kabeliu per koją (b.l. 47-49, 50-51); liudytojos S. L. parodymais, kad pati matė, kaip patėvis muša E. L. kabeliu per kojas (b.l. 12-14, 23-24), liudytojo D. S. parodymais, kad E. L. pasakojo apie tai, jog patėvis sumušė, ir pats matė nežymias, neakivaizdžias žymes ant berniuko kojos toje vietoje, kur E. L. nurodė buvęs sumuštas (b.l. 179), liudytojos V. J. parodymais, kad 2012-06-07, radusi E. L., iš pastarojo išgirdo, jog 2012-06-04, patėvis per šlaunis sumušė kabeliu (b.l. 6-7), nepilnamečio atstovės pagal įstatymą V. L. parodymais, kad sugyventinis E. L. sudavė kabeliu, nors ir nestipriai (b.l. 178), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 883/12(05), iš kurios matyti, kad somatinių susirgimų nestebėta, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje žymė (įspaudimo), aplinka nepatinusi, neparaudusi, kitur sumušimo žymių nėra ir remiantis įvykio aplinkybėmis E. L. nurodytu smūgiu kabeliu per kairę koją galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 57). Be to, nepilnamečio atstovė pagal įstatymą V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sugyventinis G. N. yra prieš ją ir prieš visus vaikus smurtavęs, o ankščiau pati yra kvietusi policija dėl to, jog G. N. E. L. buvo įspyręs į pilvą (b.l. 178), o liudytoja S. L. parodė, jog G. N. yra vartojęs smurtą prieš mamą, ją ir brolius (b.l. 23-24). Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis G. N., mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kuri įrodyta.

LR BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Teisiamojo posėdžio metu G. N. prisipažino negerai padaręs, kad plikai nukirpo E. L., pažadėjo ateityje daugiau taip nebesielgti (b.l. 177). Be kaltinamojo G. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta paties nukentėjusiojo E. L. parodymais, kad patėvis G. N. iš pradžių kirpo plaukus mažinėle, o vėliau, nusivedęs į vonią ir išmuilavęs galvą, nuskuto plikai, ko jis nesitikėjo (b.l. 47-49, 50-51), liudytojos V. L. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymai, kad G. N., kerpant E. L. plaukus, ji prašė, kad nereikia taip elgtis (b.l. 178), liudytojo D. S. parodymais, kad, nuvykus pagal kolegės pateiktą informaciją, rado E. L. verkiantį, išsigandusį, nenorintį kalbėti, užsidėjusį kapišoną ir plikai nuskustą (b.l. 179), liudytojos S. L. parodymais, kad 2012-06-04 G. N. nusivedė E. L. į virtuvę, iš kurios E. L. išėjo nuskustas plikai (b.l. 12-14, 23-24), liudytojos V. J. parodymais, kad 2012-06-07, lankydamasi socialinės rizikos šeimoje, sužinojo ir kieme rado E. L., kuris pasisakė, bijąs eiti namo, nes patėvis jį sumušė kabeliu ir nuskuto plaukus (b.l. 6-7). Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, G. N. nuskuto E. L. plaukus plikai prieš berniuko valią ir taip jį pažemino, t.y. kaltinamasis G. N. neviešai įžeidė žmogų, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155 str. 2 d., kuris įrodytas.

Prokurorė, gindama viešąjį interesą, byloje pareikšė 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) civilinį ieškinį E. L. patirtai neturtinei žalai atlyginti, pinigines lėšas priteisiant V. L., kaip mažamečio nukentėjusioso įstaytyminei atstovei. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala laikoma fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Prokurorės pareikštas 1000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam sukeltus: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), ir priteistinas iš kaltinamojo G. N. V. L., kaip mažamečio E. L. interesus atstovaujančiam asmeniui.

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. N., atsižvelgtina į tai, jog jis teisiamas šeštą kartą (b.l. 106-108, 111-114, 117-127), 2012-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui E. L. (b.l. 125-127), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 133), charakterizuojamas neigiamai, kaip konfliktiška asmenybė, girtaujantis (b.l. 135), turi galiojančių administracinių nuobaudų dėl LR ATPK 178 straipsnio, 50 straipsnio, 181³ straipsnio, 174 straispnio pažeidimus (b.l. 136-139), nedirba (b.l. 140), darbo paieškos iš darbo biržos nutraukos be teisės registruotis (b.l. 141), padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikalstimų (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita – prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 straipsnis).

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog G. N. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, reguliariai vykdo nusikalstamas veikas ir administracinės teisės pažeidimus, nėra jo atsakomybę lengvinančių, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, artimas sankcijoje numatytam vidurkiui, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 155 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bausmė – areštas, kurio dydis, artimas sankcijoje numatytam maksimumui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155 str. 2 d., ir nubausti:

-pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal LR BK 155 straipsnio 2 dalį areštu 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., 65 str., paskirtąsias bausmes subendrinti, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę –suėmimą-palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2012-10-08.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, G. N. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2012-06-11 iki 2012-10-07, įskaitytinai.

Neturtinės žalos 1000 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir priteisti iš G. N. E. N. interesais V. L., kaip E. N. įstatyminei atstovei, 1000 (vieną tūkstantį litų).

Priteisti iš G. N. 14 litų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.