Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. R. ir atsakovės R. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei R. R., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, ir atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui J. R., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tėvystės nustatymo ir tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padidintas išlaikymo dydis, nesutiko, šią sprendimo dalį prašė panaikinti ir priešieškinio reikalavimą atmesti, o ieškinį tenkinti, priteisiant iš jo dukterų išlaikymui po 250 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus nustatydamas būtinuosius vaikų poreikius. Pasak apelianto, jie neatitinka priteistos išlaikymo sumos. Tokios išlaidos, kaip paklotėliai šuniukui ir su jo išlaikymo susijusios išlaidos, kelionės į Paryžių ir dovanos dukterų draugams, negali būti priskirtos prie būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų. Dėl apmokėjimo už tai turi būti sprendžiama atsižvelgiant į tėvų individualias galimybes. Taip pat nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 500 Lt išlaikymas dukrai G. J. buvo teikiamas ir anksčiau, kad tokia suma atitiko būtinuosius vaiko poreikius, todėl įsiskolinimo dydis dėl to turėtų būti sumažintas. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė jo turtinę padėtį pripažindamas, jog ji yra geresnė nei atsakovės. Apeliantas nurodo, jog jis dirba ekspeditoriumi už minimalų atlygį, kitą atlyginimo dalį sudaro komandiruotpinigiai, kurie negali būti priskiriami prie atlyginimo, kadangi už šiuo pinigus ieškovas turi pragyventi būdamas užsienyje, mokėti už nakvynes viešbučiuose. Visos apelianto pajamos, iš kurių jis turi galimybę teikti išlaikymą savo vaikams, yra darbo užmokestis, kuris sudaro 840 Lt. Be to, kaip nurodo apeliantas, iš šių lėšų jis turi išlaikyti ir savo dabartinę šeimą, kadangi jo sutuoktinė nedirba. Iš ūkio gaunamos išlaidos negali būti priskiriamos prie jo pajamų, kadangi jis realiai ūkine veikla nesiverčia, tuo užsiima jo tėvai. Tuo tarpu atsakovės padėtis yra ženkliai geresnė nei jo, kaip pripažino atsakovė, ji uždirba nuo 1 000 iki 2 000 EUR per mėnesį, kas vidutiniškai sudaro apie 5 175 Lt. Taip pat ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurios neatitinka vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ieškovas sutinka mokėti tik pusę teismo priteistos sumos. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nustatydamas būtinuosius vaikų poreikius. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes : pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeL. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; kt.).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kretingos rajono apylinkės teismui 2000-01-17 priteisus išlaikymą iš ieškovo dukters K. R. naudai, jis tuo metu buvo bedarbis. Tuo tarpu dabar, nagrinėjant bylą, ieškovas turi nuolatines pajamas, yra dirbantis. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis ne pablogėjo, priešingai - pagerėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, atsisakydamas sumažinti išlaikymo dydį nepilnametei K. R. ir, tenkindamas atsakovės priešieškinį, išlaikymo dydį padidino. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiai išaugo, dėl to jam reikalingas didesnis išlaikymas. Pažymėtina, jog tuo metu, kai buvo priteisiamas išlaikymas iš ieškovo jo dukters naudai, ji buvo vienerių metų amžiaus, o dabar lanko mokyklą, tinkamam jos vystymuisi užtikrinti yra būtinos didesnės lėšos nei tos, kurios buvo priteistos 2000 m. sausio 17 d. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog išlaikymo dydis buvo pagrįstai padidintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai, kurie susiję su padidinto išlaikymo suma ir netinkamu jo turtinės padėties nustatymu įvertinant šį dydį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas yra dirbantis asmuo, gauna nuolatines pajamas. Iš byloje esančių VĮ Registro centro duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą nustatyta, kad ieškovui priklauso žemės sklypai, kurių bendra rinkos vertė 190 500 Lt (t.2, b. l. 54–70), iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateikto rašto duomenų nustatyta, kad į ieškovo sąskaitą dalimis per 2011-2012 m. buvo pervesta 25 385,92 Lt paramos suma už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip pat šiame rašte nurodoma, kad preliminariai ieškovui nuo 2012-12-01 bus pradėta mokėti 24 661,04 Lt parama pagal tą pačią programą (t.3, b. l. 171). Šie įrodymai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes apie sunkią jo materialinę padėtį bei faktą, jog neva jo tėvai, o ne jis faktiškai verčiasi ūkine veikla. Pastarąją aplinkybę taip pat paneigia VMI pateiktos deklaracijos, iš kurių matyti, jog šių pajamų gavėjas yra ieškovas. Šie įrodymai byloje turi didesnę įrodomąją galią, vertinant juos kitų įrodymų kontekste (CPK 197 str. 2 d.). Be to, ieškovas priešingų įrodymų, apart savo paaiškinimų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nepateikė. Pažymėtina, jog VMI pateiktos deklaracijos sudarytos paties ieškovo nurodytų duomenų pagrindu. Visos šios ieškovo gaunamos pajamos, kurios suponuoja jo finansines galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, turi būti imamos domėn nustatant jo turtinę padėtį (CK 3.199 str.). Dėl šios priežasties atmestinas apelianto argumentas, jog komandiruotpinigiai negali būti priskiriami prie atlyginimo, kadangi už šiuos pinigus ieškovas turi pragyventi būdamas užsienyje, mokėti už nakvynes viešbučiuose. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia ne tik nagrinėjamu atveju išsakyti apeliacinės instancijos teismo argumentai bei teisinis reguliavimas, bet ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad pinigai už butą ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios kasatoriaus mėnesinės pajamos padidėja (žr. pvz. LAT 2007-02-07 nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-7-6/2007, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 27, 2007 m.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo turtinę padėtį konstatuoja, jog ieškovas yra finansiškai pajėgus teikti po 500 Lt per mėnesį išlaikymą savo nepilnametėms dukterims. Ieškovo finansinio pajėgumo nesumažina netgi aplinkybė, jog jis turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį savo sūnų iš antrosios santuokos. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant būtinuosius vaikų poreikius. Pasak apelianto, tokios išlaidos kaip paklotėliai šuniukui ir su jo išlaikymo susijusios išlaidos, kelionės į Paryžių ir dovanos dukterų draugams negali būti priskirtos prie būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu iš dalies, jog tokios išlaidos, kaip dovanos dukterų draugams, negali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų. Tuo tarpu kelionės į užsienio šalis bei vaisės svečiams Kretingos žiemos sode Kornelijos pirmosios Komunijos proga negali būti priskiriamos prie mėnesinių išlaidų, kadangi kelionės gali būti apribotos metais, o tokia šventė, kaip pirmoji Komunija ir su tuo susijusios išlaidos, vyksta tik kartą gyvenime. Vis dėlto, jeigu šios išlaidos ir būtų eliminuotos, ieškovo išlaikymo dydis išliktų nepakitęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas atsakovės pateiktas išlaidas vaikų išlaikymui, nustatė, jog vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 2 933 Lt. Tokiu atveju, jeigu visos šios išlaidos būtų priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ieškovo prievolė būtų 733,25 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau eliminavus išlaidas, kurios nėra būtinos, ši suma ir sudarytų 500 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog kiekvienam vaikui išlaikyti yra reikalinga 500 Lt per mėnesį, atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad įsiskolinimo dydis G. J. turėtų būti sumažintas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės apeliaciniame skunde suformuotą prašymą taikyti priverstinę hipoteką ieškovo turimam turtui, jį atmeta kaip nepagrįstą. CK 3.187 str. nustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Šis įkeitimas nustatomas tuo atveju, kai yra reali grėsmė, jog ieškovas savo prievolės teikti išlaikymą nevykdys. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas iki šiol teikė išlaikymą dukrai K. R., šios pareigos ieškovas neneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą. Ieškovas tik ginčija priteistą išlaikymo sumą, o tai savaime nesuteikia prielaidų teigti, jog pareiga teikti išlaikymą vaikams bus nevykdoma. Ieškovui nevykdant savo pareigos išlaikyti vaikus, atsakovei nebus apribotos galimybės pasinaudoti veiksmingomis procesinėmis priemonėmis, užtikrinančiomis lėšų reikalingų vaikų išlaikymui išieškojimą iš ieškovo. Tuo tarpu išankstinis šių priemonių taikymas nesant byloje duomenų, jog ieškovas gali nevykdyti savo pareigos teikti išlaikymą vaikams, nepagrįstai apribotų ieškovo turtines teises. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapribojo ieškovo tėvo valdžios. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei; apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), todėl apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais ir tik atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas turi nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą apriboti tėvų valdžią, atsižvelgti į vaiko interesus, įvertinti konkrečius tėvų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo tarpusavio santykius su atsakove ir konstatavo, jog būtent jie galėjo turėti įtakos, jog atsakovas su dukterimis nebendravo. Šią aplinkybę patvirtina pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodydama, jog draudė bendrauti ieškovui su dukromis laikotarpiu, kol vyko skyrybų procesas (t. 3, b. l. 101). Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos silpnų socialinių santykių susiformavimui tarp ieškovo ir vaikų ateityje. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad vien tik aplinkybė, kad ieškovas nebendrauja su dukromis, vienos iš jų net nepripažino, buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui apriboti ieškovo kaip tėvo valdžią. Apeliacinės instancijos vertinimu, tėvų pareigos auklėti vaikus turinys, tuo labiau, kai jie gyvena atskirai, neapsiriboja vien tik socialinių ryšių palaikymu, jis apima ir pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, taip suteikiant jiems tinkamas vystymosi sąlygas. Kaip konstatuota anksčiau, ieškovas teikė išlaikymą vienai iš dukrų, o aplinkybė, jog vienos dukters nepripažino iki tol, kol nebuvo atlikta ekspertizė, yra moralinis aspektas, kuris teisiniu požiūriu nevertintinas. Vis dėlto teisėjų kolegija, orientuodamasi į prioritetinius vaikų interesus, nemano, jog tėvų valdžios ribojimu bus pasiekti šiai priemonei keliami tikslai. Taip pat atsakovė, prašydama taikyti neribotą tėvo valdžios apribojimą, nenurodė, kaip ją pritaikius pagerės vaikų interesai. Kaip matyti iš teismo posėdžio 2011-11-09 protokolo (t. 2, b. l. 175), atsakovės atstovė nurodė, kad apribojus tėvo valdžią nebeiškils teisinių klausimų, kurie gali iškilti nesant tėvo valdžios apribojimo. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė tėvo valdžios apribojimu siekia ne užtikrinti vaikų interesus, o ir palengvinti savo padėtį, siekdama išspręsti teisinius sunkumus, kurie gali kilti ateityje, tėvui įgyvendinant savo teises.

Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl pareikštų materialinių reikalavimų šalių apeliaciniai skundai nepagrįsti.

Tuo tarpu ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tenkintinas iš dalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tuo tarpu atsakovės atstovų dydžiai viršija numatytus rekomendacijose. Šių rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą priklauso 0,15 minimalios algos. Dėl to darytina išvada, kad už atstovavimo išlaidas teisme galima priteisti atsakovei ne 500 Lt, o 120 Lt. Kadangi atsakovės atstovas R. Girevičius dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurie truko po 0,5 val., dėl to atsakovei atlygintina tik 180 Lt iš sumokėtų 1 500 Lt. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės atstovė J. Pališaitienė taip pat dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė 1 val. Dėl to atsakovei atlygintinos 240 Lt išlaidos, sumokėtos advokatei, o ne 1 000 Lt, kaip nurodyta detalizacijoje. Taip pat rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą numatytas 0,12 koeficientas. Iš detalizacijos matyti, kad atsakovės atstovė parengė tris prašymus : prašymą persiųsti bylą, prašymą dėl nutarties vykdymo ir prašymą dėl papildomo reikalavimo. Dėl to atsakovei atlygintina 288 Lt iš sumokėtų 1 200 Lt. Tuo tarpu atsakovės sumokėtos išlaidos advokatei J. Pališaitienei ir R. Girevičiui už kitus procesinius veiksmus, kaip susirašinėjimą, konsultacijų teikimą, dokumentų tvirtinimą, kelionės į teismo posėdį išlaidas mažintinos nuo 2 100 Lt iki 1 100 Lt (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas už vertimo paslaugas nepagrįstai priteisė 1 724,41 Lt, kai byloje yra sąskaita 1 449,46 Lt sumai (t. 2, b. l. 77). Be to konstatuotina, jog nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su kelionės išlaidomis, kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, šių įrodymų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, kai tuo tarpu kitos bylinėjimosi išlaidos pagrindžiamos byloje pateiktais įrodymais. Pripažintinas pagrįstu atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su DNR ekspertizės atlikimu. Iš byloje esančių įrodymų (t. 1, b. l. 70) matyti, jog atsakovė sumokėjo 900 Lt UAB „Sopro“ už ekspertizės atlikimą. Šių aplinkybių visetas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti nurodant, kad iš ieškovo priteistina atsakovei 4 354,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kita sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, paliktina nepakeista.

Kadangi šalių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies tik dėl bylinėjimosi išlaidų, atmetant jų reikalavimus dėl pagrindinių materialinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai pakeisti ir išdėstyti taip :

priteisti iš ieškovo J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. R. (a.k (duomenys neskelbtini) naudai 4 354,64 bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.