Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo V. P. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju V. P. ir atlyginti jam turtinę žalą.

Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2009-03-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju V. P., atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam bei atėmimas teisės dirbti teisėsaugos institucijose 4 metams, konfiskuojant turto, kurio vertė yra 1100 Lt. Į atliktą bausmę įskaitytas atėmimo teisės dirbti teisėsaugos institucijose atliktas laikas ir turto konfiskavimas 1100 Lt sumai.

A. K. pagal BK 138 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteista iš A. K. 713,22 Lt turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt patirtų proceso išlaidų nukentėjusiojo V. P. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad jis, 2012 m. balandžio 2 d. apie 18 val. 45 min. Biržų m. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, O. V. rūbų parduotuvėje, parduotuvės darbo metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: išplūsdamas parduotuvėje buvusį V. P. necenzūriniais žodžiais, tyčia abiejų rankų kumščiais suduodamas V. P. 11 smūgių į veidą, galvą, sprandą, rankas ir į kitas kūno vietas, kojos keliu suduodamas vieną smūgį į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, muštinę žaizdą kairiame antakyje, odos nubrozdinimus už dešinės ausies ir apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairio kampo, skruostų ir kaktos minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, tuo nežymiai sutrikdydamas V. P. sveikatą.

Neneigia apsistumdęs su nukentėjusiuoju V. P. O. V. parduotuvėje, tačiau mano, kad jo veiksmai nepagrįstai teismo įvertinti kaip padaryti kitų asmenų akivaizdoje, įžūlūs ir kad jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teigia, kad be jo ir nukentėjusiojo parduotuvėje buvo tik savininkė O. V., su kuria nukentėjusysis gėrė šampaną, jie buvo privačioje erdvėje, be to, ši liudytoja žinojo jo ir V. P. konfliktinius santykius, įvykęs konfliktas jos tikrai nenustebino.

Teigia, kad jo veika buvo sąlygota ne chuliganiškų, o asmeninių paskatų. Konfliktas kilo dėl jo ( apelianto), pagal savo supratimą ginančio šeimos, nepilnamečio vaiko interesus, bei V. P. elgesio, asmeninių santykių pasekmėje, nes apeliantui buvo žinoma, jog V. P. bendraudavo su jo buvusia sutuoktine ir tai galimai buvo viena iš apelianto santuokos nutraukimo priežasčių. Be to, apeliantas turėjo pakankamą pagrindą įtarti, jog nukentėjęs neteisėtai atlieka neleistinus suaugusiam asmeniui veiksmus prieš apelianto nepilnametę dukrą, kuri minėjo, kad „dėdė ir vėl ją glosto, lenda prie jos“. Tokiu būdu apeliantas privalėjo su nukentėjusiuoju išsiaiškinti esamą padėtį ir bandė išsivesti į kiemą pasiaiškinti.

Kad nukentėjusysis elgiasi nesąžiningai, siekia pasipelnyti šioje byloje, akivaizdu ir iš jo elgesio viso proceso metu. Net nesulaukęs galutinio procesinio sprendimo jis kreipėsi į Nukentėjusiųjų asmenų fondą, iš kur nepagrįstai gavo didelę piniginę ir jam nepriklausančią kompensaciją. Be to nukentėjęs pernelyg ilgai tęsė savo nedarbingumą, nors turėjo tik estetinės išvaizdos problemų dėl kraujosruvų, kas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui, ką patvirtino ir ekspertai. Vien toks jo elgesys duoda pagrindą abejoti ir jo parodymų patikimumu.

Nurodo, kad proceso metu dėl netinkamo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, buvo pažeistos jo procesinės teisės - realizuoti BPK XXX skyriuje numatytas galimybes, taip pat teikti priešpriešinį skundą dėl nukentėjusiojo naudoto fizinio smurto jo atžvilgiu, atimta galimybė pasinaudoti privataus kaltinimo bylų kategorijos numatytomis teisėmis apginti savo teisėtus interesus prieš V. P..

Atkreipia teismo dėmesį, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7. str. nurodyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių 111 skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)" numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo. Šių taisyklių priedo IX. Minkštųjų audinių sužalojimai 50.1. p. numatyta, kad neryškūs veido pažeidimai (Kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) yra įvertinama kaip 10 procentų pastovaus bendrojo darbingumo netekimas. Šiuo atveju jo veide liko 1 cm dydžio kosmetinis randas ir tai atitinka taisyklėse nurodytą nesunkaus sveikatos sutrikdymo apibūdinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamu atveju konfliktas iš asmeninių paskatų tarp konflikto iniciatoriaus nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo V. P. kilo viešoje vietoje – O. V. priklausančioje parduotuvėje jos darbo metu, t.y. vietoje, į kurią turi teisę laisvai patekti pašaliniai asmenys ir kurioje, be nuteistojo ir nukentėjusiojo, konflikto metu buvo ir parduotuvės savininkė, kuriai, kaip ji nurodė apklausiama pirmos instancijos teisme, konfliktas sukėlė baimę, po konflikto jai teko tvarkyti parduotuvę. Taigi, šiuo atveju BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai kilo – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, taip veikdamas A. K. akivaizdžiai suvokė, kad jo elgesys sukels neigiamus padarinius ne tik nukentėjusiajam V. P., bet ir visiškai pašaliniam šio konflikto atžvilgiu asmeniui O. V., ir šių pasekmių norėjo. Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalis apima ir nežymų sveikatos sutrikdymą, A. K. veika kvalifikuota teisingai. Dėl šios priežasties nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl netinkamo veikos kvalifikavimo jis negalėjo pasinaudoti jam palankiomis privataus kaltinimo bylų proceso taisyklėmis, yra visiškai nepagrįstas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Nukentėjusysis V. P. apeliaciniu skundu siekia, kad A. K. veika būtų kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už tyčinį nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą, motyvuodamas tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad konflikto metu jam buvo padarytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė byla Nr.2K-506/2013). Nagrinėjamu atveju jau aptarta, kad V. P. sužalotas buvo viešoje vietoje, todėl šiuo atveju svarstytinas ne A. K. padarytos veikos perkvalifikavimo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, o jo veikos papildomo kvalifikavimo ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.

Po patirto sužalojimo 2012-04-05 VTMT Panevėžio skyriaus ekspertas G. S. apžiūrėjo nukentėjusįjį V. P. ir radęs poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų akių obuolių junginėse, viršutinės lūpos gleivinėje, susiūtą žaizdą kairio antakio srityje, nubrozdinimus už dešinės ausies ir apatinėje lūpoje, bei apatinio žandikaulio kairio kampo ir kaktos minkštųjų audinių sumušimus, bei įvertinęs medicinos dokumentų duomenis, kad V. P. ambulatorinis gydymas buvo tęsiamas iki 2012-05-04, padarė išvadą, kad V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje ir veido sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui kilo abejonių šios išvados pagrįstumu, dėl ko buvo paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė, kuri padarė išvadą, kad V. P. padaryti sužalojimai, dėl kurių buvo sutrikdyta sveikata ir medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie jo gydymo trukmę neatitinka objektyvių kūno sužalojimo duomenų, nes kairio antakio srityje padarytos muštinės žaizdos sąlyginai nėra didelės, jos gijo be komplikacijų, galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais neurologiniais požymiais, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai, gyjantys be komplikacijų, taip pat nesukelia sveikatos sutrikdymo daugiau nei 10 dienų, nors po to dar gali išliki sužalojimų gijimo požymiai, kurie keltų ne sveikatos sutrikdymą, o tik estetinius veido pokyčius. Šiuo atveju ilgesnis nei 10 dienų gydymo laikotarpis neatitinka nustatytų sužalojimų pobūdžio, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, į gydymo trukmę neatsižvelgiama (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktas) ir ekspertų komisija padarė išvadą, kad V. P. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šią išvadą patvirtino ir ją paaiškino pirmos instancijos teisiamajame posėdyje apklausta išvadą davusi ekspertė J. G.-D.

Pastaroji teismo medicinos ekspertizės išvada padaryta dviejų medicinos mokslo daktarų laipsnius turinčių teismo medicinos ekspertų, kurių kvalifikacija nekelia jokių abejonių, išvada yra išsami, visiškai motyvuotai paneigianti VTMI Panevėžio skyriuje surašytą specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam nagrinėjamo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, ekspertizės išvada nekelia jokių abejonių jos pagrįstumu ir teisingumu, ir netikėti ja vien dėl to, kad išvada netenkina nukentėjusiojo V. P., kolegija neturi jokio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms A. K. veikos papildomai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, kadangi šioje byloje nustatyta, kad kaltais, baudžiamojo įstatymo uždraustais, nuteistojo A. K. veiksmais nukentėjusiajam V. P. buvo padaryta žala, V. P. turi teisę reikalauti žalos, tame tarpe ir neturtinės (CK 6.250 str. 2 d. – „neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo“) atlyginimo, o A. K. kyla pareiga šią žalą atlyginti.

Byloje nukentėjusysis V. P. pareiškė 20 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad jis dėl įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynybos pozicija, t.y. jo prisipažinimas ar neprisipažinimas dėl nusikalstamos veikos nėra kriterijai, kurie apsprendžia nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl neturtinės žalos dydžio todėl, kad ignoravo V. K. nepripažinimą dėl savo kaltės, stengimąsi išvengti atsakomybės, yra visiškai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė V. P. iš jam žalą padariusio A. K. 1 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju teismas, įvertindamas nukentėjusiojo dėl pardaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas nežymiai, kad jam buvo sužalotas veidas, sukeltas skausmas, dėl ko jis patyrė dvasinį diskomfortą, buvo nedarbingas mėnesį laiko, t.y atsižvelgė į visas nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje būtų netinkamai taikytos įstatymų nuostatos, numatančios neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje klausimus, priteistos neturtinės žalos dydis – 1500 litų atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys 2K-522/2013, 2K-605/2011, 2K-316/2008 ir kt.), todėl ją laikyti aiškiai per maža ir didinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo V. P. apeliacinius skundus atmesti.