Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovo atstovui D. V., atsakovui A. K. (A. K.), atsakovės BUAB „UAB“ bankroto administratorei L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovams A. K. ir BUAB „UAB“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp UAB „UAB“, atstovaujamos direktoriaus A. K. ir A. K. (fizinio asmens) UAB „UAB“ paskolino A. K. 20 000,00 Eur iki 2016 m. lapkričio 15 d., kuriuos A. K. įsipareigoja grąžinti ir mokėti 0,5 proc. mėnesinių palūkanų. Pagal 2014 m. UAB „UAB“ balanso duomenis, UAB „UAB“ turtas sudarė 74 817 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 53 591 Lt. Pagal 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „UAB“ veikla 2014 m. buvo nuostolinga – bendrovė patyrė 53 166 Lt nuostolių. Pagal VMI prie LR finansų minosterijos pateiktus įrodymus, 2014-11-15 duomenimis UAB „UAB“ buvo skolinga valstybės biudžetui 25 167,51 Lt, iš jų PVM – 19 388,825 Lt, 4 913,93 Lt – pelno mokesčio, 504,16 Lt – gyvenatojų pajamų mokesčio ir 360,60 Lt – mokesčio už aplinkos teršimą. 2015 m. balandžio 17 d. duomenimis bendra įsiskolinimo valstybės biudžetui suma sudarė 9 020,07 Eur.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Ieškovas įrodinėjo, kad jo interesai, sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti, kadangi nebuvo įvykdyta prievolė valstybei – sumokėti mokesčiai, tačiau iš įmonės lėšų buvo suteikta paskola A. K.. Kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu – tą privalo įrodyti kreditorius (CPK 178 str.) (LAT 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008).

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (LAT 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012).

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai padaryti, kad UAB „UAB“ ginčo sandorio sudarymo metu 2014-11-15 buvo įsikolinusi valstybės biudžetui, po ginčijamo sandorio sudarymo, UAB „UAB“ tapo nemoki kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas A. K., ginčo sandorio su darymo metu UAB „UAB“ jokios veiklos nebevykdė, todėl po ginčo sandorio sudarymo UAB „UAB“ nebegalėjo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tapo nemoki, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skola valstybės biudžetui didėjo, todėl jai 2015-05-08 buvo iškelta bankroto byla.

Dėl sandorių privalomumo

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Atsakovai, siekdami įrodyti privalėjimą sudaryti sandorius, turi konkrečiai pagrįsti bei įrodyti faktines aplinkybes, lėmusiais šį privalomumą (CPK 178 str.).

Nors atsakovas A. K. teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad ginčo sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti įmonės skoloms padengti, tačiau šis atsakovo argumentas yra paremtas vien tik atsakovo paaiškinimu, jokių įrodymų apie tai, kad ginčo paskolos sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti įmonės skoloms padengti nors teismas 2015-10-30 nutartimi atsakovui siūlė tokius įrodymus pateikti, todėl darytina išvada, kad pareigos sudaryti 2014-11-15 paskolos sutartį nebuvo, priešingai UAB „UAB“, kurios vadovu buvo A. K., turėjo pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu (CK 6.930¹ str.).

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; kt.).

Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, t.y. įrodyti sandorio šalių nesąžiningumą privalo tas, kuris teigia jas buvus nesąžiningomis (CPK 178 str.), tam tikrais atvejais įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nesąžiningumo prezumpciją, kuri reiškia tai, jog esant tam tikriems faktams, asmuo laikomas nesąžiningu, kol jis pats neįrodo priešingai (CPK 182 str. 4 p.). Prie tokio pobūdžio įstatyminių prezumpcijų priskiriamos ir CK 6.67 str. numatytos aplinkybės. Tarp jų- preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) artimasis giminaitis (CK 6.67 str. 3 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „UAB“, atstovaujama direktoriaus A. K., 2014-11-15 sudarė paskolos sutartį su fiziniu asmeniu A. K., todėl akivaizdu, kad sandorio šalys yra nesąžiningos (CK 6.67 str. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetas, ieškovo reikalavimas dėl 2014-11-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu tenkintinas – 2014-11-15 paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „UAB“, atstovaujamos direktoriaus A. K. ir fizinio asmens A. K. pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento.

Pripažinus 2014-11-15 paskolos sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija – iš atsakovo A. K. priteistina 20 000,00 Eur BUAB „UAB“ (CK 1.81 str. 3 d., 6.145 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2015 m. birželio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. K. turto areštas 20 000,00 Eur ribose paliktinas galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.

Už ieškinį dėl 2014-11-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pateiktą per EPP mokėtinas 450,00 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio šioje byloje yra atleistas, ieškinį patenkinus ir iš atsakovo A. K. priteisus 20 000,00 Eur, valstybei iš A. K. priteistinas 450,00 Eur žyminis mokestis ir 4,12 Eur Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-11-15 paskolos sutartį, sudarytą UAB „UAB“ ir A. K. dėl 20 000,00 Eur paskolos.

Taikyti vienašalią restituciją ir iš A. K. priteisti 20 000,00 Eur BUAB „UAB“.

Valstybei iš atsakovo A. K. priteisti 450,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2015 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.