- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2-14020-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07817-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- UAB „Jakata“
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei G. M., ieškovės atstovei advokatei S. D., atsakovo UAB „Jakata“ atstovui advokatui S. B., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui UAB „Jakata“ dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6580,68 Lt skolos, vidutinį darbo užmokestį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad G. M. dirbo UAB „Jakata“ pagal 2012-01-05 darbo sutartį Nr. 18 laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2012-01-31. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2012-01-31, tačiau atsakovas liko neišmokėjęs 683,33 Lt darbo užmokesčio. Kai delsiama atsiskaityti su iš darbo išeinančiu darbuotoju, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Darbdaviui yra pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną (išskyrus įstatymo ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu numatytus atvejus). Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovė pažymi, kad atsakovo įmokomis ieškovei buvo dengta skola delspinigiams, todėl darbo užmokestis nėra pilnai sumokėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovės naudai priteisiant iš atsakovo 316,05 Lt dydžio kompensacinę išmoką. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną ieškovei priklausiusi darbo užmokestį, t.y. 683,33 Lt, sumokėjo dalimis iki 2012-03-01: 2012-02-17 – 230 Lt, 2012-02-23 – 65 Lt, 2012-03-01 – 388,33 Lt. 2012-05-17 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1898-60l/2012. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, tuo pagrindu, kad įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Kauno apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1898-601/2012 pažymėjo, kad „iš mokėjimų nurodymų matyti, kad su ieškove už dirbtą laikotarpį UAB „Jakata“ atsiskaitė visiškai“, taip pat, kad „įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo yra patenkinusi ieškovės reikalavimus“. Įsiteisėjusioje nutartyje nustatyta aplinkybė turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Ieškovė pas atsakovą iš viso dirbo tik 19 darbo dienų. Jos užmokestis už šį laikotarpį buvo 683,33 Lt. Ieškovė pareiškė 6580,68 Lt dydžio reikalavimą, kuris yra beveik dešimt kartų didesnis nei jai priklausęs darbo užmokestis. Todėl ieškovė piktnaudžiauja teise. Pagal atsakovo paskaičiavimus ieškovė gali reikalauti tik 632,10 Lt dydžio kompensacinės išmokos už uždelstą laiką atsiskaityti. Ieškovė į teismą dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo kreipėsi tik praėjus 4 mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2012-05-31. 632,10 Lt kompensacinė išmoka už uždelstą laiką atsiskaityti turėtų būti sumažinta per puse, t.y. iki 316,05 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog tarp šalių 2012-01-05 sudaryta darbo sutartis Nr. 18, pagal kurią ieškovė įdarbinta barmene - padavėja restorane „YAKATA“ (32 b.l.). 2012-01-25 ieškovė atsakovui pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2012-01-31 (34, 49 b.l.). Atleidimo dieną (2012-01-31) nebuvo sumokėta ieškovei priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos – 683,33 Lt darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ši suma G. M. sumokėta dalimis iki 2012-03-01. 2012-02-17 mokėjimo nurodymu pervesta – 230 Lt (20 b.l.), 2012-02-23 mokėjimo nurodymu pervesta – 65 Lt (21 b.l.), 2012-03-01 mokėjimo nurodymu pervesta – 388,33 Lt (109 b.l.).
Dėl prejudicinio fakto
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar trimis atsakovo atliktais mokėjimo pavedimais ieškovei buvo sumokėtas darbo užmokestis. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Byloje pateikta įsiteisėjusi 2012-05-17 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1898-601/2012 pagal G. M. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Jakata“ tuo pagrindu, kad įmonė ieškovei laiku nemoka darbo užmokesčio (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 p.) (22-23 b.l.). Kauno apygardos teismas konstatavo, jog UAB „Jakata“ su G. M. už nuo 2012-01-05 iki 2012-01-31 įmonėje dirbtą laiką atsiskaitė visiškai. Teismas atsisakė kelti bankroto bylą, konstatavęs, jog UAB „Jakata“ iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 1 p.). Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime (101 b.l.) bei atsakovo atstovo teismo posėdyje (123 b.l.) išdėstyta pozicija, jog įsiteisėjusioje nutartyje, kuria atmestas darbuotojos G. M. ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Jakata“ iškėlimo, teismo konstatuota aplinkybė, kad su šia darbuotoja už jos dirbtą laikotarpį atsiskaityta visiškai, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Todėl įsiteisėjusioje 2012-05-17 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas sumas, kurias privalėjo sumokėti atleidimo dieną, G. M. yra sumokėjęs, nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia. Kartu pažymėtina, kad visuose trijuose bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „darbo užmokestis“. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog gautus pinigus laikė savo darbo užmokesčiu (122 b.l.).
Dėl CK 6.54 straipsnio nuostatų taikymo
Darbo sutartiniai santykiai, nors ir pripažįstami privatinės teisės sudedamąja dalimi, turi savo specifiką. Atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką reglamentuoja DK 141 ir 206 straipsniai. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu, konstatuotina, jog darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiama iš darbo ieškove jos atleidimo dieną – 2012-01-31.
DK 3 straipsnio 1 dalyje išvardinti darbo teisės šaltiniai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos. Vyriausybės nutarimai ir kiti norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir mastu (DK 3 str. 2 d.). Darbo įstatymai nustato:1) darbo teisės taikymo sritį, uždavinius ir principus; 2) gyventojų užimtumo teisinius pagrindus; 3) kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles bei šalių atsakomybę už įsipareigojimus; 4) darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose; 5) maksimaliąją darbo laiko trukmę ir minimaliąsias poilsio laiko normas; 6) minimaliųjų lengvatų, garantijų, kompensacijų dydį ir kitų darbo teisių lygį; 7) pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles; 8) profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų teises darbo srityje; 9) pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas; 10) darbo drausmės užtikrinimo pagrindus; 11) materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas); 12) pagrindines darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės nuostatas (4 str. 1 d.). Tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį. Jeigu negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos, tai pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios panašius santykius (DK 9 str. 1, 2 d.).
Sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog CK 6.54 straipsnis, reglamentuojantis kreditoriaus iš skolininko gautų įmokų paskirstymą, nėra priskiriamas nei prie darbo įstatymų, nei prie civilinės teisės normų, pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę reglamentuojančių panašius santykius. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Civilinio kodekso 6.54 straipsniu, kadangi šis straipsnis taikytinas prievoliniams reikalavimams, kylantiems iš civilinės teisės. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, atsiskaitymas su darbuotoja kyla iš darbo teisinių santykių.
Šiame kontekste paminėtina, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra specialus atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti.
Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas sumokėjęs 683,33 Lt padengė dalį delspinigių (netesybų), kaip numato CK 6.54 straipsnis (90 b.l.). Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. 2012 m. sausio 19 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-30 patvirtintas 0,07 proc. delspinigių dydis. Todėl ieškovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja už kiekvieną pradelstą dieną po 1 dienos vidutinį darbo užmokestį (91 b.l.). Akcentuotina, jog aiškinant teisinį reguliavimą tokiu būdu, kaip aiškino ieškovės atstovė, kad darbdavio sumokėtos sumos pirmiausia įskaitomos kaip vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (122 b.l.), susidarytų situacija, jog darbdavys, norėdamas atsiskaityti su atleistu darbuotoju, galėtų tai padaryti tik sumokėjęs sumą, kurią priklauso išmokėti atleidimo dieną, kartu sumokėdamas vidutinį atlyginimą už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.
Dėl uždelsimo laiko
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovės atleidimo dieną (2012-01-31) atsakovas turėjo sumokėti jai 683,33 Lt (išmokėtina suma) darbo užmokesčio. Ši suma G. M. sumokėta dalimis iki 2012-03-01. Konstatuotina, jog darbdavys su atleista darbuotoja pilnai atsiskaitė ne jos atleidimo dieną (2012-01-31), bet 2012-03-01.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka ( DK 141 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Konstatuotina, jog atsakovas atsiskaityti uždelsė ne dėl darbuotojos kaltės.
Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Teismas sprendžia, jog neatsiskaitydamas su atleidžiama darbuotoja jos atleidimo dieną, darbdavys pažeidė Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl turi sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
Atsakovo pateiktoje pažymoje (51 b.l.) nurodyta, jog ieškovei neišmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos sudarė 683,33 Lt (išmokėtina suma). Vadinasi, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintu vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiumi už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną ieškovei iš atsakovo priteistina 32,54 Lt (išmokėtina suma) (683,33 Lt / 21 d. d.). Nuo 2012-01-31 iki 2012-02-17 (už 12 darbo dienų) iš atsakovo už pradelstą atsiskaityti laiką priteistina 390,48 Lt (32,54 Lt x 12 d. d.). Nuo 2012-02-17 iki 2012-02-23 atsakovas liko skolingas ieškovei 453,33 Lt (683,33 Lt - 230 Lt). Todėl už šį laikotarpį už pradelstą atsiskaityti laiką skaičiuojama nuo likusios neišmokėtos sumos. Vadinasi už laikotarpį nuo 2012-02-17 iki 2012-02-23 (už 4 darbo dienas) iš atsakovo už pradelstą atsiskaityti laiką priteistina 86,36 Lt ((453,33 Lt/21)x4). Nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01 atsakovas liko skolingas ieškovei 388,33 Lt (453,33 Lt-65 Lt). Todėl už laikotarpį nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01 (už 5 darbo dienas) iš atsakovo už pradelstą atsiskaityti laiką priteistina 92,45 Lt ((388,33 Lt/21)x5). Iš viso už pradelstą atsiskaityti laiką iš atsakovo priteistina 569,29 Lt (390,48 Lt+86,36 Lt+92,45 Lt) (išmokėtina suma).
Teismas, atsižvelgdamas į 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką bei į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – uždelstos išmokėti darbo užmokesčio sumos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į darbo santykių tarp šalių trukmę, į uždelsimo atsiskaityti trukmę, į tai, jog atsakovas nepateikė duomenų apie sunkią įmonės turtinę padėtį, sprendžia, jog 569,29 Lt (išmokėtina suma) priteisimas iš atsakovo už pradelstą atsiskaityti su ieškove laiką, atitiktų proporcingumo tarp teisės pažeidimo ir sankcijos principą, todėl priteistina suma nemažintina.
Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo
Pažymėtina, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu ieškovė reiškia pirmąjį ieškinio reikalavimą.
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (DK 300 str.). Darbo kodekso 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši Darbo kodekso nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Darytina išvada, jog aptartas darbuotojos teisių gynimo būdas darbuotojos prašymu galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei darbdavys nevykdytų teismo sprendimo. Teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti antrąjį ieškinio reikalavimą – priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 10 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.). Pateikta susitarimas su UAB „Algos inspekcija“ dėl advokato paslaugų teikimo ir apmokėjimo bei atstovavimo sutartis su advokate S. D. (40-42, 111 b.l.). Pateikti 2012-10-18 mokėjimo nurodymas 100,00 Lt sumai ir 2012-11-14 mokėjimo nurodymas 100,00 Lt sumai, kuriuose gavėju nurodyta UAB „Algos inspekcija“, o mokėjimo paskirtis – „už kurą“ (113, 117 b.l.). Pažymėtina, jog nėra pateikta įrodymų, kad šios išlaidos yra patirtos būtent dėl nagrinėjamos bylos. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 3 punktu ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos sumokant teisines paslaugas teikusiai įmonei už kurą, iš kitos šalies nepriteistinos.
Pateikta advokatės S. D. už atstovavimą teismo posėdyje išrašyta sąskaita 400,00 Lt sumai (115 b.l.). Advokatė atstovavo 2012-11-15 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 5 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8.18 punktais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, posėdžio trukmę, priteistinos išlaidos mažintinos iki 200,00 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, ieškovei iš atsakovo priteistina 20 Lt teisinės pagalbos išlaidų (200,00 Lt x 10 proc.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 bei atsižvelgiant į tai, kad padalijus proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai byloje susidariusias 12,17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, jos sudaro mažiau nei 10,00 Lt, pašto išlaidos nėra išieškomos.
Kadangi sprendimu ieškinys patenkintas 10 proc., iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, – 20,00 Lt už turtinį reikalavimą (197,00 Lt x 10 proc.) (LR CPK 79 str., 80 str., 96 str. 1 d).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Jakata“, į.k. 302573884, buveinė: M. V. g. 14-3, Kaunas, darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką – 569,29 Lt (penki šimtai šešiasdešimt devyni litai 29 centai, išmokėtina suma) ir 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Jakata“, į.k. 302573884, buveinė: M. V. g. 14-3, Kaunas, 20,00 Lt (dvidešimt litų) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.