- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- II-3-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05271-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Editai Petkuvienei, dalyvaujant skundą padavusiam, administracinėn atsakomybėn patrauktam, G. V., jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo G. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - 40 eurų bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 10N-28054163-15 G. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 40 eurų bauda už tai, kad jis, 2015-03-01, apie 15.34 val. Vilniuje, Gariūnų – Paneriškių (Jočionių) gatvių sankryžoje, nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 165 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į reguliuojamą gatvių sankryžą įvažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui.
Šalies argumentai
2015 m. balandžio 20 d. teisme gautas G. V. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2015-03-27 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas, nenustačius esminės aplinkybės, pažeidus rungimosi ir teisės į gynybą principus, netinkamai ir šališkai surinkus ir įvertinus įrodymus, nepašalinus prieštaravimų, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. 2015-03-01, apie 15.30 val., automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine A. V. ir dukra važiavo pietvakarių kryptimi Gariūnų g., Vilniuje. Automobilį vairavo jis. A. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilis buvo su žieminėmis spygliuotomis padangomis. Jiems 50 km/h greičiu privažiavus prie Gariūnų - Paneriškių gatvių sankryžos „Stop“ linijos, esančios 3 m atstumu iki šviesoforo, jame degęs žalias signalas pradėjo mirksėti. Vadovaudamasis KET 73.3 p. (žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas), jis kirto „Stop“ liniją ir įvažiavo į sankryžą. Geltonas šviesoforo signalas užsidegė tuomet, kai jo vairuojamas automobilis jau buvo kirtęs „Stop“ liniją ir jau buvo įvažiavęs į pačią sankryžą. Į sankryžą jis įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Žalias šviesoforo signalas mirksėjo 4 kartus. Nuo „Stop“ linijos iki sankryžos yra 10 m atstumas. Važiuojant link sankryžos, pastebėjo, kad prie jos, Paneriškių g., stovi policijos automobilis. Nuo sankryžos nuvažiavus 1 km, juos pasivijo ir sustabdė policijos automobilis. Iš policijos automobilio išlipęs policijos pareigūnas A. D. jam pareiškė, kad jis sankryžą pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir šis jo padarytas pažeidimas yra nufilmuotas. Su pareigūno A. D. nuomone jis nesutiko, kadangi sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui nepravažiavo, „Stop“ liniją kirto mirksint žaliam šviesoforo signalui, į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o geltonas šviesoforo signalas užsidegė tuomet, kai jis jau buvau įvažiavęs į pačią sankryžą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2015-03-01 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-26600113-15 ir nutarimo grafose „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nustatytos jį kaltinančios aplinkybės: „vairuodamas automobilį į reguliuojamą gatvių sankryžą įvažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui“, tačiau kaltinime nėra nustatyta KET 165 p. reglamentuoto pažeidimo sudėties esminė aplinkybė - koks buvo šviesoforo signalas, kuomet jis kirto „Stop“ liniją. KET 165 p. reglamentuoja būtent tai, kad vairuotojas, esant draudžiamam šviesoforo signalui, privalo sustoti prieš „Stop“ liniją. Ją kirto, mirksint žaliam šviesoforo signalui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pareigūnas A. D., kaip tiesioginis įvykio liudytojas, tiek ir kiti bylą nagrinėję pareigūnai nenustatė šios aplinkybės.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad protokole ir nutarime yra užfiksuota taip pat kitų šių procesinių dokumentų turinio trūkumų. Jų grafose „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodyta „Gariūnų - Jočionių gatvių sankryža, Vilniuje“. Pažymi, kad 2015-03-01 Gariūnų - Jočionių gatvių sankryžoje nebuvo. Pareigūnas A. G. 2015-03-03 tarnybiniame pranešime konstatuoja, kad Gariūnų - Jočionių gatvių sankryžos Vilniaus m. nėra. Pareigūnė A. Š. nesiėmė procesinių veiksmų tikslios vietos nustatymui. Akivaizdu, kad protokole ir nutarime neteisingai nurodžius galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo vietą, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes būtent tikslus sankryžos, prie kurios įvyko aptariamas įvykis, vietos nustatymas yra svarbu vertinant, ar jis laikėsi KET 165 p. reikalavimų ir aiškinantis kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu prašė apklausti kartu važiavusią A. V., tačiau pareigūnė A. Š., neturėdama A. V. parodymų, iš anksto konstatavo, kad jos parodymai gali būti neobjektyvūs ir šališki, ir prašymą atmetė. Pareiškėjo manymu, tokia pareigūnės A. Š. pozicija rodo, kad ji, nagrinėdama bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, todėl buvo šališka. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš jo nebuvo paimtas paaiškinimas. Jis neturėjo galimybės teikti įrodymus, ginčyti neobjektyvius ir šališkus argumentus, pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Taigi, jo atžvilgiu buvo pažeisti rungimosi ir teisės į gynybą principai. Šių principų pažeidimai pripažintini esminiais proceso pažeidimais, turinčiais įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas daromas nebuvo. Pareigūnas A. D. 2015-03-07 tarnybiniame pranešime nurodo, kad policijos automobilio variklis buvo išjungtas, todėl registratorius buvo „parking“ režime ir pažeidimo neįrašė. Be to, pareigūnas A. D. neužpildė protokolo grafos „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“. Pareiškėjo teigimu, iš šių aplinkybių matyti, kad pareigūnas A. D. žinojo, kad vaizdo įrašo nėra, tačiau jam klaidingai teigė, kad pažeidimas yra nufilmuotas. Pareigūnas A. D. nesiėmė procesinių veiksmų esminės aplinkybės nustatymui. Protokole pareigūnas A. D. nurodo, kad jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau 2015-03-01 tarnybiniame pranešime nurodo jau kitą aplinkybę, t.y. kad jis į sankryžą įvažiavo geltonam šviesoforo signalui persijungiant į raudoną, o 2015-03-07 tarnybiniame pranešime nurodo dar kitą aplinkybę, t. y. kad jam tik įvažiavus į sankryžą užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad geltonas šviesoforo signalas užsidegė tuomet, kai jis jau buvo kirtęs „Stop“ liniją ir jau buvo įvažiavęs į pačią sankryžą. Ši jo nurodyta aplinkybė iš dalies atitinka protokole pareigūno A. D. nustatytai aplinkybei, t. y. kad jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau ši protokole pareigūno A. D. nurodyta aplinkybė visiškai prieštarauja paties pareigūno A. D. 2015-03-01 ir 2015-03-07 tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms minėtoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad pareigūnas A. D. klaidingai teigė, kad yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog jis neva pažeidė KET 165 p., nesiėmė procesinių veiksmų esminės aplinkybės nustatymui, savo tarnybiniuose pranešimuose keitė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl buvo neobjektyvus ir šališkas.
G. V. taip pat pažymi, kad protokole nurodyta, jog jis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Jeigu ir būtų buvusios tokios aplinkybės, tai jis, vadovaudamasis KET 73.7 p., 29 p., 166 p., nebūtų padaręs pažeidimo. Automobilio greitis buvo 50 km/h, automobilis buvo su žieminėmis spygliuotomis padangomis, todėl jis būtų galėjęs sustoti tik staigiai stabdydamas ir tik pačioje sankryžoje, o tokioje situacijoje minėti KET punktai leidžia važiuoti toliau. Staigiai stabdydamas jis būtų galėjęs pažeisti KET 4 p., 9 p., 10 p., 18 p., 24 p., 135.4 p. Pareiškėjas mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pažeidė KET 165 p. Teisę vairuoti transporto priemonę turi 25 m., per kuriuos nėra padaręs KET pažeidimų, o nagrinėjamu atveju vien pareigūno A. D. tarnybinių pranešimų, kuriuose išdėstytos prieštaringos ir jokiems kitiems bylos įrodymams neatitinkančios aplinkybės, negali pakakti pripažįstant jį kaltu pagal ATPK 124¹ str. 1 d.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad byloje buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-26600113-15, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodytos Kelių eismo taisyklių nustatymo ir įforminimo aplinkybės. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs(-ę) policijos pareigūnas(-ai) nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. Padarytas pažeidimas vaizdo registratoriumi nebuvo užfiksuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad 2015-03-01 apie 15.34 val. Gariūnų - Paneriškių (Jočionių) g. sankryžoje Vilniuje, G. V., vairuodamas automobilį TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą ir ją pervažiavo degant draudžiamam (geltonos spalvos, kuris persijungė į raudonos spalvos) šviesoforo signalui. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 165 p. reikalavimus, kurie numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją. Dėl šių priežasčių prašo teismo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdyje skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas G. V. nurodė savo skundą palaikantis. Paaiškino, kad apie 15.30 val. su žmona ir dukra važiavo Gariūnų g. Važiavo link Kauno plento, į Trakus. Gariūnų –Paneriškių g. sankryžoje privažiavus prie „STOP“ linijos pradėjo mirksėti žalia, geltona šviesa užsidegė kai buvo sankryžoje. KET leidžia važiuoti kai mirksi žalia. Asfaltas vietomis buvo sausas, vietomis šlapiais. Su dygliuotomis padangomis stabdymo kelias ilgėja. Pareiškėjo nuomone, jei būtų stabdęs staiga, už jo važiavęs automobilis galėjo į jį atsitrenkti. Vežė nepilnametį vaiką, todėl ir pasiriko važiuoti tiesiai. Sustabdęs pareigūnas pasakė, kad jis pravažiavo sankryža per raudoną šviesą, yra filmuota medžiaga. Tačiau vaizdo įrašo nepateikė. Jo pasiaiškinimų neprašė (b. l. 37-40).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad stovėjo su tarnybiniu automobiliu Jačionių g. sankryžoje, dabar pavadinta Paneriškių g. Pamatė, kad automobilis pravažiavo sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Matė, kad, kai jis įvažiavo į sankryžą, degė geltonas signalas, po to iškart persijungė į raudoną. Tai nebuvo manevro užbaigimas pagal KET. Pasivijo vairuotoją ir sustabdė. Manė, kad buvo filmuota. Automobilio registratorius automatiškai išsijungia, kai mašina stovi virš 10 min., jis nefilmuoja, įeina į tokį režimą vadinama „parkingu“. Šiuo atveju, filmavimo įranga nebuvo išjungta, ji buvo įėjusi į „parkingo“ režimą. Surašius protokolą davė jį pasirašyti. Liudytojo teigimu, įvažiavus į sankryžą degant leidžiamam signalui, tai ir išvažiavimas iš jos bus degant leidžiamam signalui, tai žino iš praktikos. Sankryža yra 40-60 m. Nuo sankryžos jų automobilis stovėjo 5-10 m., pirmas prie sankryžos. Automobilį pastebėjo įvažiojant į sankryžą. „STOP“ linijos nefiksavo. Kitas policijos pareigūnas, su kuriuo buvo įvykio metu, nebedirba (b. l. 37-40).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas remiantis tuo, ką pateikė policijos pareigūnai. Įvykio vietos aplinkybių netyrė, nes tai nėra jos funkcija. Iš tarnybinio pranešimo nustatė, koks buvo signalas. Kodėl yra keli A. D. tarnybiniai pranešimai, pasakyti negali. Pasiaiškinti pažeidėjui buvo teisė suteikta. Buvo kalba apie žmoną, kuri važiavo mašinoje, bet buvo netikslinga ją apklausti, nes ji yra suinteresuotas asmuo. Kodėl iš kito pareigūno nebuvo paimti paaiškinimai, nežino. Liudytojos teigimu, du pareigūnai negali vienas kitam prieštarauti vykdydami savo funkcijas (b. l. 37-40).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. paaiškino, kad kovo 1 d. važiavo Gariūnų link. Ji sėdėjo keleivio vietoje šalia vyro. Į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Žalia šviesa pradėjo mirksėti jiems visiškai priartėjus prie sankryžos. Nuvažiavus toliau buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Pareigūnai teigė, kad sankryžą buvo pravažiota degant draudžiamam signalui. Girdėjo, kad tai buvo filmuota (b. l. 37-40).
Iš Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2015-12-23 Nr. MED – 2020 rašto matyti, kad Gariūnų g. – Paneriškių g. sankryžos šviesoforų darbo režimai nėra saugomi (archyvuojami), dėl to informacijos apie 2015-03-01 sankryžos veikimą neturi galimybės pateikti. Pažymi, kad minėta sankryža veikia adaptyviai (nėra nustatytos ciklo trukmės, o žalio šviesoforo signalo įsijungimas įvyksta pagal detektorius), dėl to šviesoforų darbas gali būti skirtingas (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
KET 165 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ liniją“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.1.10), patrulio A. D. tarnybiniais pranešimais (b.1.12, 13). Ištyrus šiuos ir į bylą pateiktus įrodymus darytina išvada, kad jų nepakanka tvirtinti, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje. Pats pareiškėjas teisme savo kaltę neigė, nurodė, kad, jam privažiavus prie „STOP“ linijos pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, geltona šviesa užsidegė, kai jau buvo sankryžoje. Šios versijos G. V. nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Minėtas aplinkybes teisme patvirtino apklausta liudytoja A. V.. Policijos pareigūnas A. D. teisme liudijo, kad matė kaip automobilis įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, po to iškart persijungė į raudoną. Be to, nurodė ir tai, jog automobilį pastebėjo įvažiuojant į sankryžą, „STOP“ linijos nefiksavo, ar prie Gariūnų sankryžos yra „Stop“ ženklas nežino, kur G. V. buvo, kai mirksėjo žalias šviesoforo signalas nežino (b. l. 39). Tai yra nepaneigė G. V. iškeltos versijos, kad pareiškėjas kirto „Stop“ liniją degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų, eismo įvykio vietos plano, matyti, jog minėta sankryža yra gana didelė (b. l. 51). Pareiškėjo teigimu, automobilio greitis buvo 50 km/h, automobilis buvo su žieminėmis spygliuotomis padangomis, asfaltas vietomis šlapias, todėl, įtikinamai atrodo jo paaiškinimas, kad jis būtų galėjęs sustoti tik staigiai stabdydamas ir tik pačioje sankryžoje, sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, taip pat ir automobiliu važiavusiems savo šeimos nariams. Darytina išvada, kad nurodytomis aplinkybėmis galėjo susidaryti situacija, kurią nurodė pareiškėjas. Teisme liudytoja buvo apklausta ir policijos pareigūnė, priėmusi 2015-03-27 nutarimą, A. Š., kuri paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas, remiantis jai pateikta medžiaga, ji pati įvykio vietos aplinkybių netyrė, nes tai nėra jos funkcija. Iš tarnybinio pranešimo nustatė, koks buvo signalas. Iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo ir policijos pareigūno pozicijos skiriasi. Liudytoja A. V. patvirtino pareiškėjo versiją. Duomenų, kad ji duotų tendencingus paaiškinimus, nėra. Kaip jau minėta, G. V. proceso metu nuosekliai laikėsi nuoseklios pozicijos. Byloje surinkti G. V. asmenybę apibūdinantys duomenys (dirbantis, vedęs, minėtą dieną automobiliu vežė žmoną ir mažametę dukrą, per savo vairavimo praktiką nėra baustas administracine tvarka) neduoda pagrindo teigti, kad jis neatsakingas kelių eismo dalyvis ar linkęs pažeisti KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje įrodymų, kurie nepriklausytų nuo subjektyvaus asmenų požiūrio ir vertinimo, nėra. Nors pareigūnas A. D. pareiškėjui buvo nurodęs, kad eismo įvykis nufilmuotas, tačiau vėliau tarnybiniame pranešime teigė, kad vaizdo įrašo nėra, nes „registratorius (kaip vėliau paaiškėjo) buvo „parking“ režime ir pažeidimo neįrašė“ (b. l. 13). Teismas, siekdamas gauti objektyvių įrodymų byloje, kreipėsi į savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“ dėl minėtos sankryžos šviesoforų signalų grupių veikimo plano protokole nurodytam laikotarpiui pateikimo. Iš teisme gauto Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2015-12-23 Nr. MED – 2020 rašto matyti, kad Gariūnų g. – Paneriškių g. sankryžos šviesoforų darbo režimai nėra saugomi (archyvuojami), dėl to pateikti informacijos apie 2015-03-01 sankryžos veikimą neturi galimybės. Rašte taip pat nurodoma, kad minėta sankryža veikia adaptyviai (nėra nustatytos ciklo trukmės, o žalio šviesoforo signalo įsijungimas įvyksta pagal detektorius), dėl to šviesoforų darbas gali būti skirtingas.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje visi prieštaravimai vertinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Institucija, taikanti administracinę atsakomybę, privalo įrodyti asmens administracinę kaltę, o įrodymai turi atitikti liečiamumo ir leistinumo principus. Darytina išvada, kad šioje situacijoje nepakanka objektyvių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad G. V. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl to ginčijamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla G. V. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 10N-28054163-15 panaikinti ir administracinę bylą G. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.