- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-638-390/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- Z. V., K. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai, Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. V. ir K. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti ieškovams iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, paneigti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. sausio 15 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00050-21 paskleistą tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovės bei mirusiojo A. V. garbę ir orumą informaciją, paskelbiant ieškinyje nurodyto pobūdžio paneigimą; paneigti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2022 m. birželio 7 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-06-00101-22 paskleistą tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovės bei mirusiojo A. V. garbę ir orumą informaciją, paskelbiant ieškinyje nurodyto pobūdžio paneigimą; paneigti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2022 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-06-00100-22 paskleistą tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovės bei mirusiojo A. V. garbę ir orumą informaciją, paskelbiant ieškinyje nurodyto pobūdžio paneigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. V. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatė ieškovei K. Ž. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškė mirusiojo A. V. brolis Z. V. kaip A. V. teisių perėmėjas. A. V. nebuvo pareiškęs teisme ieškinio dėl jo garbės ir orumo gynimo. Todėl ieškovo Z. V. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kaip neatsiejamai susiję su asmeniu, kuris nebuvo kreipęsis į teismą dėl savo garbės ir orumo gynimo, negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to teismas atsisakė priimti ieškovo Z. V. ieškinio reikalavimą dėl A. V. neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo ieškovę K. Ž. patikslinti ieškinio reikalavimus dėl, jos nuomone, tikrovę neatitinkančios informacijos paneigimo, nurodant, kokio turinio atsakovės paskleistą informaciją ji prašo pripažinti kaip neatitinkančią tikrovės ir žeminančią jos garbę ir orumą, kokio turinio šios informacijos paneigimą turi pateikti atsakovė, atstovaujama kompetentingų institucijų, bei kur tas paneigimas turi būti paskelbtas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nesumokėjo šioje byloje žyminio mokesčio, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pritaikius įstatymo analogiją pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus. Tačiau teismas pažymėjo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktai (specialiosios nuostatos) negali būti taikomi pagal analogiją šioje byloje (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojant ieškovę sumokėti 1 529 Eur žyminį mokestį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas Z. V. – mirusio brolio A. V. teisėtas teisių perėmėjas. Teismas neįvertino ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad A. V., gyvas būdamas pats negynė savo pažeistų teisių. A. V. prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarimus skundė instancine tvarka, tačiau jo teisės dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų žeminančio ir niekinančio pobūdžio nebuvo apgintos. Civiline tvarka dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų savavališkų veiksmų, pažeidžiančių teises į privatumą, sveikatą, dėl prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjų procesiniuose dokumentuose paskleistų neatitinkančių tikrovės duomenų žeminančio ir niekinančio pobūdžio A. V. nesuspėjo kreiptis į teismą.
1.2. Ieškinio reikalavimai atitinka CK 2.24 straipsnį – reikalaujama teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius, paskleistus asmens garbę ir orumą žeminančius ir niekinančius duomenis, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą. Šie duomenys vertinami tik išnagrinėjus civilinę bylą ir įvertinus visus įrodymus. Akivaizdu, kad teismui ieškinio priėmimo stadijoje galimai nėra visiškai aiškūs ieškovų suformuluoti ieškinio reikalavimai, tačiau ieškinio faktinių aplinkybių yra pakankamai aišku, kad ieškovai gina savo pažeistas teises ir kartu savo bei mirusiojo A. V. garbę bei orumą.
1.3. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti įstatymo analogiją ir atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus. CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama civilinė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, taikytina įstatymo analogija - CK 6.272 straipsnio nuostatos (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Analogiškai taikomi ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktai. CPK 83 straipsnio 6 punkte pateiktas neišsamus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas dėl kurių asmuo patyrė žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ir nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti jiems iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, paneigti trijose ikiteisminio tyrimo medžiagose prokuratūrų nutarimais paskleistą tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovės ir mirusiojo A. V. garbę ir orumą informaciją.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir nustatė terminą ieškovei K. Ž. ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus ir sumokėti žyminį mokestį. Ieškovai atskiruoju skundu su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
11. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės, t. y. esminė procesinio teisių perėmimo sąlyga yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumas, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ne tik atitinkamos procesinės teisės, bet ir pareigos (perimama ne tik teisė reikalauti ginti perimtas materialiąsias subjektines teises, bet taip pat ir pareiga, susijusi su perimtų materialiųjų teisių gynimu).
12. Pažymėtina, kad materialinių subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas. Nagrinėjamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo (atskirajame skunde ieškovai taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka CK 2. 24 straipsnio reikalavimus). Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai.
13. Ieškovas teigia, kad jis turi teisę reikšti ieškinį ginant mirusio A. V. garbę ir orumą, nes yra savo brolio A. V. procesinių teisių perėmėjas. Pažymėtina, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą) yra nepaveldimos (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovas atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad A. V. nebuvo išreiškęs valios kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeminus ir paniekinus jo garbę ir orumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu teismas atsisakė priimti ieškovo Z. V. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo (CK 2.24 straipsnis). Pagal pateikto ieškinio turinį, be ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, yra savarankiški reikalavimai įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovės bei A. V. garbę ir orumą informaciją. Taigi, prašant paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, turi būti nurodoma, kokio turinio turi būti paneigimas ir kur jis turi būti paskelbtas. Tačiau pateiktame ieškinyje šių duomenų nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs ir nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus dėl tikrovę neatitinkančios informacijos paneigimo.
17. Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškinio priėmimo metu teismas negali iš esmės vertinti prašomų paneigti tikrovės neatitinkančių duomenų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl, ieškovės nuomone, tikrovės neatitinkančių duomenų.
18. Atskirasis skundas dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį ir atleidimo nuo žyminio mokesčio iš esmės grindžiamas argumentais, kad pareiškus ieškinį CK 6.272 straipsnio (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų) pagrindu, turi būti taikomi CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas CK 2.24 straipsnio pagrindu, o ne CK 6.272 straipsnio, kuris reglamentuojama civilinę atsakomybę už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, pagrindu, todėl skunde nurodyti argumentai šioje byloje neaktualūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti už ieškinį 1 529 Eur žyminį mokestį.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ieškinio priėmimo klausimą bei taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ieškovei nustatytinas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei K. Ž. 10 dienų terminą nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.