Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Vilniaus miesto viešosios įstaigos Naujininkų poliklinika atstovui advokatui Linui Cirtautui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ir trečiojo asmens N. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-34/2007 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto viešėjai įstaigai Naujininkų poliklinikai, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. S. , dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės O. K. apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškovės O. K. apeliacinio skundo

Dėl reikalavimo panaikinti įrašą asmens sveikatos istorijoje

Ieškovė pareiškė teismui du reikalavimus: prašė atlyginti neturtinę žalą, patirtą gydytojos akušerės ginekologės atlikto profilaktinio patikrinimo metu, ir įpareigoti atsakovą panaikinti ieškovės ligos istorijos įrašą ,,ŽPV infekcija“. Pirmosios instancijos teismas patenkino pirmąjį reikalavimą iš dalies, o bylą dėl reikalavimo panaikinti įrašą nutraukė, padaręs išvadą, kad ginčas nenagrinėtinas teisme. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su šia teismo išvada ir prašo teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir reikalavimą patenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia: apeliacinis skundas šioje dalyje patenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos nutraukimo pagrindus reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso normas ir bylą šioje dalyje nutraukė nepagrįstai. Iš sprendimo motyvų akivaizdu, kad tos kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, kuri buvo numatyta ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje. Ši tvarka numatyta ir naujoje įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2005 m. sausio 1 d. (Nr. IX-2361, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4284 (2004-07-24). Nei vienoje iš minėtų teisės normų nenustatyti terminai per kuriuos pacientas gali šia savo teise pasinaudoti, todėl, konstatavus tokią situaciją, ieškinys dėl įrašo ligos istorijoje panaikinimo turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė dar gali pasinaudoti šia teise (CPK 296 str. 1 p.). Teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė ieškovės teisę pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kreipėsi dėl įrašo panaikinimo į įstatymo įgaliotą instituciją, ar toks klausimas buvo svarstytas ir dėl jo priimtas neigiamas sprendimas. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir ieškinys dėl įpareigojimo panaikinti įrašą ieškovės ligos istorijoje paliekamas nenagrinėtu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė neturtinę žalą kildina iš atsakovo darbuotojos gydytojos N. S. ieškovei padaryto mergystės plėvės pažeidimo ir nepagrįsto įrašo apie infekcinį susirgimą – žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Kaip minėta, klausimas dėl įrašo apie ŽPV pagrįstumo, teisėtumą ir jo panaikinimo turi būti išspręstas išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, o neišsprendus šio klausimo, negali būti sprendžiama ir šiuo įrašu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos įrašant apie ŽPV ligos istorijoje, atlyginimo, šioje byloje nenagrinėtinas.

Byloje aktualus neturtinės žalos, ieškovės patirtos dėl gydytojos akušerės ginekologės veiksmų, atlyginimo klausimas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, kartu nurodant, kad tokia žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Byloje nustatyta, kad apeliantei (ieškovei) atliekant ginekologinę procedūrą, dėl netinkamo gydytojos akušerės ginekologės pasirinkto apžiūros būdo, intervencijos į ieškovės vidaus organus metu buvo padarytas fizinis defektas – įbrėžta mergystės plėvė. Žaizda kraujavo, ieškovė dėl šio sužalojimo patyrė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į Sveikatos sistemos įstatymo preambulėje ir 2 straipsnyje suformuluotas sveikatos apibrėžimą (sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė; sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė), į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovei padarytas sveikatos sužalojimas, ir tai – pagrindas civilinei atsakomybei pagal CK 6. 283 straipsnį ir 6.250 straipsnio 2 dalį straipsnį atsirasti.

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalis įvardija neturtinės žalos vertinimo kriterijus: asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus, teismo įvertintus pinigais. Kaip matyti, šioje teisės normoje išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl neturtinės žalos kriterijų ne vienoje byloje, kuriose reikalauta atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo atveju ir kt. atvejais (Civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo 26 d. civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. balandžio 18 d. civilinė byla Nr. 3K-3-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. civilinė byla Nr. 3K-3-351/2007; 2007 m. spalio 12 d. civilinė byla Nr. 3K-3-304/2007; 2007 m. spalio 8 d. civilinė byla Nr. 3K-3-364/2007 ir kt.), tačiau visos šios bylos nėra analogiškos šiai nagrinėjamai civilinei bylai. Todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teisėjų kolegija atsižvelgia ir į ieškovei padaryto sužalojimo specifiką ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį konstatavo ieškovės patirtą trumpalaikį išgąstį, skausmą ir nepatogumus dėl pasirodžiusių kraujingų išskyrų, dėl būtinumo apsilankyti pas gydytoją pakartotinai apžiūrai ir domėtis kaip gija nubrozdinimas. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, tačiau konstatuoja, kad teismas neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes ir nepriskyrė jų neturtinės žalos kriterijų visetui. Apeliantė (ieškovė) be abejonės sužalojimo metu patyrė fizinį skausmą. Jos (apeliantės) teiginys, kad ir po sužalojimo kelias dienas ji jautė fizinį skausmą, nepaneigtas, o tai, kad dėl kūno audinių įbrėžimo atsirado žaizda, kuri kraujavo, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, gyjant žaizdai, ieškovė po sužalojimo dar kurį laiką galėjo jausti skausmą. Iš to daroma išvada, kad sužalojimo sukeltas skausmas nebuvo trumpalaikis. Pirmosios instancijos teismas, neigdamas tokio ieškovės fizinio skausmo galimybę sėdint, nepagrįstai rėmėsi liudytojų gydytojų B. P. ir M. P. parodymais. Skausmas – organizmo reakcija į sužalojimą vizualiai nepastebima. Liudytojai, neigdami tokios organizmo reakcijos galimybę, rėmėsi tik prielaida, nepateikdami tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, laiko reikšmingomis ir tokias aplinkybes, kad apeliantė (ieškovė) buvo išauklėta religingoje konservatyvių pažiūrų šeimoje, kurioje skaistumas ikivedybiniuose santykiuose pripažįstamas vertybe, todėl jai, neturėjusiai lytinių santykių, pirmas vizitas pas gydytoja ginekologą dėl jo atliekamų ginekologinių procedūrų specifikos jau savaime sukėlė jaudulį, todėl suprantamas ir pagrįstas apeliantės teiginys, kad šios apžiūros rezultate patirtas sužalojimas, skausmas jai sukėlė dvasinį sukrėtimą, dėl kurio jai (ieškovei) prireikė nevienkartinės psichoterapeuto konsultacijos. Apeliantei (ieškovei) dėl šio įvykio patirtų pergyvenimų buvo diagnozuota trumpalaikė depresinė reakcija, taikant psichoterapinį gydymą (t. 1, b. l. 115). Teisėjų kolegijos įsitikinimu visos šios aplinkybės yra pakankamai reikšmingos ir leidžia daryti išvadą, kad apeliantė dėl atsakovo darbuotojos (gydytojos N. S. ) kaltų veiksmų patyrė nors ne ilgalaikę, tačiau pakankamai ženklią neturtinę žalą, ir tai įtakoja šios žalos atlyginimo dydį.

Teismo pareiga nustatyti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi teismui nustatyta pareiga siekti, kad būtų kuo teisingiau kompensuota asmeniui už jo patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė trečiojo asmens – gydytojos N. S. neteisėtus veiksmus, jų priežastinį ryšį su pasekmėmis (sužalojimu) ir kaltę. Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovas. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio atsižvelgia ir į tai, kad gydytojo natūrali profesinė pareiga veikti kvalifikuotai, rūpestingai ir profesionalai. Gydytojo ginekologo atliekamos apžiūros specifika įpareigoja gydytoją elgtis korektiškai, tyrimo metu griežtai laikytis visų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo buvusioje situacijoje neturėjo alternatyvos savarankiškai pasirinkti ieškovei taikytino tyrimo būdo, o privalėjo griežtai laikytis institucijos vadovo patvirtintos instrukcijos nuostatų: išsiaiškinti pacientės lytinio gyvenimo faktą ir taikyti atitinkamus tyrimo būdą ir priemones. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės neturtinę žalą 500 Lt. Apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, ši suma akivaizdžiai neteisinga (per maža), nes teismas neįvertino visų neturtinės žalos dydį apsprendžiančių kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliantės pozicija.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neturtinės žalos dydį mažinančiu kriterijumi atsakovo reputacijos pažeminimą ieškovei paviešinus spaudoje jos sužalojimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ne įvykio aplinkybių paviešinimas pažemino atsakovo reputaciją, o jo (atsakovo) darbuotojo – gydytojo neatsakingumas ir nerūpestingumas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės neturtinės žalos įvertinimas 250 000 Lt akivaizdžiai neatitinka nustatytą neturtinę žalą ir turi būti sumažintas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad sužalojimas ieškovei nesukėlė itin sunkių pasekmių, neturėjo įtakos lytiniam gyvenimui. Apeliantė nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nors ir pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimui reikšmingi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, tačiau, spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, šiais kriterijais nesivadovavo, o taip pat, kaip jai minėta, neįvertino visų bylai reikšmingų neturtinės žalos kriterijų ir tuo pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir CPK 185 straipsnio nuostatas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Dėl neturtinės žalos sprendžia teismas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu – 4500 Lt suma pakankama kompensuoti sužalojimu apeliantei padarytą neigiamą poveikį, patirtus išgyvenimus, todėl teismo sprendimą dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio keičia (CPK 329 str. str. 1 d. ir 330 str.).

Dėl trečiojo asmens N. S. apeliacinio skundo

Apeliantė nesutinka su teismo sprendime pateiktu jos veiksmų įvertinimu. Neigia jų (veiksmų) neteisėtumą ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatymas, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, netaikytinas, nes jame numatytas žalos, padarytos teisėtais veiksmais, atlyginimas. Ginčijamu klausimu sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Byloje konstatuoti apeliantės N. S. veiksmų neteisėtumas ir kaltė. Apeliantė jų nepaneigė. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį ir priteisęs ieškovei jos patirtai neturtinei žalai atlyginti 500 Lt, priteisė jai iš atsakovo 1,80 Lt atstovavimo teisme išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 2994 Lt atstovavimo teisme išlaidų. Apeliantė (ieškovė) nesutiko su atstovavimo išlaidų paskirstymu, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys dėl neturtinės žalos buvo iš esmės patenkintas.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad iš ieškovės atsakovui priteistos nepagrįstai didelės, o ieškovei iš atsakovo – nepagrįstai mažos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Priteisdamas šalims advokato atstovavimo išlaidas teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 98 straipsnio normas. Ieškovė reikalavo atlyginti dėl sveikatos sužalojimo patirtą neturtinę žalą, įvertindama ją (žalą) konkrečia pinigų suma – 250 000 Lt. Teismas konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą ir atsakingą už ją asmenį – atsakovą, tačiau reikalaujamą priteisti sumą ženkliai sumažino. Paskirstydamas šalims atstovavimo išlaidas teismas formaliai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio normomis, neatsižvelgė į ginčo esmę, patenkintą ieškovės reikalavimą, bylos sudėtingumą, į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu teismo sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovės 2994 Lt už atsakovui suteiktas advokato paslaugas, t.y. žymiai didesnė nei jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti (500 Lt), priteisiant ieškovei iš atsakovo nepagristai mažą sumą (1,80 Lt) už jai suteiktas advokato paslaugas, vertinamas ne kitaip, kaip paradoksalus. Priteistų šalims advokatų atstovavimo teisme sumų santykis su ieškovei priteista suma neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai neproporcingas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl šios išlaidos koreguojamos. Taip pat išsprendžiamas ir kitų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Teisėjų kolegija, paskirstydama bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgia į šalių atstovų paruoštus procesinius dokumentus, jų turinį (t. 1, b. l. 1-3, 28-33), advokatų dalyvavimą teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 52-54, 127-130, 153-172, 186-190), posėdžių trukmę (keturių teismo posėdžių bendra trukmė - 9 val.) advokatų aktyvumą, bylos apimtį (byla nedidelės apimties), jos pobūdį, patenkinto reikalavimo pobūdį ir apimtį, sprendžia, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos – 900 Lt pirmosios instancijos teisme protingos ir įrodytos dokumentais (t. 1, 175-177), todėl priteisiamos iš atsakovo. Atsakovas pateikė įrodymus (t. 1 b. l. 182-183), nurodydamas, kad atstovavimo paslaugos pirmosios instancijos teisme kainavo 3000 Lt. Ši suma neprotingai didelė, todėl mažinama iki 300 Lt ir priteistina iš ieškovės. Įskaičius šalims priteistinas sumas, iš atsakovo ieškovei priteisiama 600 Lt išlaidų už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Apeliantė neprašė priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o atsakovas prašė 3000 Lt. Kadangi atsakovas sutiko su teismo sprendimu ir apeliacinio skundo nepadavė, o ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, padidinat teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, atsakovas laikytinas pralaimėjusiu bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str.).

Iš atsakovo taip pat priteisiamos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 12 Lt (CPK 92 str.).

CPK 96 straipsnis nustato bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, atlyginimą, nustatant, kad jos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), šis mokestis išieškomas iš atsakovo: 185 Lt (50 Lt nuo patenkinto ieškinio sumos – 500 Lt – pirmosios instancijos teisme ir 120 Lt nuo papildomos 4000 Lt sumos, priteistos ieškovei iš dalies patenkinus apeliacinį skundą).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti: O. K. priteistą iš atsakovo VšĮ Naujininkų poliklinika 500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų Lt);

priteisti ieškovei iš atsakovo VšĮ Naujininkų poliklinika 600 Lt (šešis šimtus Lt) išlaidų už advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Naujininkų poliklinika valstybei 12 Lt (dvylika Lt) už procesinių dokumentų įteikimą ir 185 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį, kuria civilinė byla dėl ieškovės O. K. reikalavimo įpareigoti atsakovą VšĮ Naujininkų poliklinika panaikinti ieškovės ligos istorijoje gydytojos N. S. 2004 m. rugpjūčio 30 d. padarytą įrašą „ŽPV infekcija“ nutraukta, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.