Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1026-1065/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-11
Bylos Nr.
e1-1026-1065/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03052-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1026-1065/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03052-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (keturios veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. J. smurtaudama prieš dukrą D. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m., iki 2022 m. sausio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodama fizinį smurtą kaip auklėjimo priemonę, dukrai D. B. tempė už plaukų, sudavė diržu per kojas ir rankas po keletą kartų, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, taip sukeldama fizinį skausmą, po to, 2022 m. sausio 20 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu D. B. tempė už plaukų, taip sukeldama fizinį skausmą.

Be to, I. J. naudodama fizinį smurtą prieš sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą, tai yra laikotarpyje nuo 2020 metų pradžios iki 2022 m. sausio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodama fizinį smurtą kaip auklėjimo priemonę, delnu sudavė per kojas, po to, pargriovusi ant grindų 2-3 kartus spyrė į kojas, šuns pavadėliu sudavė per rankas, sėdmenis ir kojas apie 10-20 kartų, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, taip sukeldama fizinį skausmą, po to, 2022 m. sausio 20 d., apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ant grindų pargriovė M. B. ir koja spyrė į koją, taip sukeldama fizinį skausmą.

Be to, I. J. naudodama fizinį smurtą prieš dukrą L. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą, tai yra 2021 metų vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodama fizinį smurtą kaip auklėjimo priemonę, 4 kartus diržu sudavė L. B. per sėdmenis, taip sukeldama fizinį skausmą, po to, 2021 metų žiemą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, ranka ne mažiau kaip 4 kartus, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sudavė mažametei L. B. per ranką, taip sukeldama fizinį skausmą.

Be to, I. J. naudodama fizinį smurtą prieš sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodama fizinį smurtą kaip auklėjimo priemonę, diržu 1 kartą sudavė per ranką, taip sukeldama fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. J. kaltė, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2022 m. vasario 4 d. įtariamąja apklausta I. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nesutinka, kad yra įtariama tuo, kad savo vaikus, t.y. M. B., D. B., K. B. ir L. B., mušė diržu. To nebuvo. Šuns pavadėliu taip pat nėra jiems sudavusi. Ranka yra sudavusi per sėdmenis L. ir K.. Kada tiksliai buvo sudavusi L. ir K., nepamena, tai galėjo būti praeitais metais, o gal ankščiau. To nurodyti negali. Jiems sudavė delnu per sėdmenis po vieną kartą dėl to, kad jie neklausė. L. ir K. atsikalbinėdavo, keikė necenzūriniais žodžiais. Keikdavo ir didesni, tačiau prieš juos nesmurtavo. Jiems nei karto nėra sudavusi. Jiems taikydavo įvairias kitas bausmes, t. y. išjungdavo internetą ir pan. Fizinių bausmių jiems netaikė ir kitaip prieš juos nesmurtavo. Kodėl įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams ir vaiko teisių specialistams pasakė, kad smurtavo prieš savo vaikus, nežino. Šiuo metu to paaiškinti negali. Gal todėl, kad vaikai pasakė, kad juos mušė ir dėl to sutiko su jų žodžiais. Apie 6 metus gyvena su vaikais viena be biologinio jų tėvo M. B.. Jis paliko ją su vaikais. Gyvendama viena su vaikais, susirado draugą E. G.. Su juo bendrauja apie 4 metus. Jis gyvena ir dirba užsienyje. E. G. kartais grįžta į Lietuvą ir atvažiuoja pas ją. E. G. ir jos vaikų santykiai buvo normalūs. Jis kartais pasipykdavo su didesniais vaikais, t. y. M. ir D., o su mažaisiais vaikais jis sutardavo gerai. Konfliktai vykdavo dėl to, kad M. ir D. ištįsai būdavo prie kompiuterio ir neklausydavo. Dėl to kildavo žodiniai konfliktai. Smurto atvejų tikrai nebūdavo. E. G. yra geras. Jis tikrai nesmurtavo prieš ją ir jos vaikus. Mano, kad jis kaltinamas smurtu prieš vaikus dėl to, kad vaikams jis nepatikdavo. Vaikams labai nepatiko, kad jis išvis atvažiuoja pas ją. Daugiau apie E. G. neturi ko pasakyti. Apie įvykį, nuo kurio viskas prasidėjo, gali paaiškinti, kad viskas buvo 2022 m. sausio 20 d., apie 22 val., sukonfliktavo su sūnumi M. B.. Konfliktas kilo dėl to, kad liepė sūnui išjungti internetą, o jis pasakė, kad jis yra didelis (jam 11 metų) ir jam galima žiūrėti iki vidurnakčio. Kai sūnus neklausė, priėjo prie jo, prieš tai buvo virtuvės kambaryje, o sūnus buvo savo kambaryje, ir uždarė nešiojamo kompiuterio ekraną. Uždarius ekraną sūnus pradėjo ją keikti „Kurva, blede, kekše“. Girdėdama necenzūrinius žodžius, priėjo prie sūnaus ir, pasiėmusi nuo stalo tuščią plastikinį butelį nuo mineralinio 1 l talpos, juo sudavė sūnui. Mineralinio buteliu sūnui sudavė per dešinį petį vieną kartą. Sūnus tuo metu sėdėjo ant kėdės. Po smūgio sūnus ją vėl iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Girdėdama necenzūrinius žodžius, išėjo iš kambario į savo miegamojo kambarį. Sūnus toliau nenusiramino. Matydama, kad sūnus nerimsta, liepė jam liautis, kadangi kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Kadangi sūnus nenusiramino, priėjo prie sūnaus ir, abiem rankomis sugriebusi už pečių, pargriovė jį ant grindų. Sūnui gulint ant grindų, pasilenkė prie jo ir rankos delnu du kartus trenkė jam per sėdmenis. Kai trenkė M. du kartus per sėdmenis, dukra D. buvo tame pačiame kambaryje ir viską matė. Matydama kaip suduoda M., D. bandė apginti brolį. Ji liepė jai pasitraukti nuo brolio, daugiau nieko nedarė. Sudavusi M., atsitraukė ir nuėjo į savo kambarį toliau kalbėti su E. G., kadangi, prieš įvykstant konfliktui, su juo bendravo „Messenger“ programa. D. ir M. liko savo kambaryje. Konflikto metu L. ir K. miegojo. Jie nieko nematė. Kalbant telefonus su E. G., į kambarį atėjo M.. Jis atėjo ir reikalavo, kad įjungtų internetą. Tuo metu gulėjo lovoje ir sūnui nieko nesakė. Sūnus atsisėdo ant lovos ir toliau reikalavo, kad įjungtų internetą. Sėdėdamas ant lovos, sūnus rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną. Matydama, kad nieko gero nebus, atsikėlė ir paėmė iš jo rankų mobilaus ryšio telefoną. Kai griebė telefoną, jis iškrito sūnui iš rankų ant žemės. Tada sūnus pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir pasiėmė jos batą, kuris buvo padėtas prie lovos, ir tris kartus sudavė iš bato per abi kojas. Po smūgio batu skaudėjo. Sudavęs tris kartus batu per kojas, sūnus pabėgo į savo kambarį. Po to, kai sūnus jai sudavė batu, draugas E. G. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi viską matė ir girdėjo. Atvykę policijos pareigūnai trumpai pasiaiškino, kodėl sūnus jai batu sudavė ir viskas. Tuo metu apie smurtą dar niekas nežinojo. Pasiaiškinę jie išvyko. Tą patį vakarą buvo konfliktas tarp jos ir dukros D.. Konfliktas įvyko maždaug apie 22 val. Konfliktas kilo dėl to, kad D. savo seseriai L. su kosmetiniais dažais buvo nudažiusi veidą. Tai matydama, liepė D. eiti nuprausti seserį. D. neklausė ir pasakė, kad neis. Tada, būdama virtuvės kambaryje, nuėjo į D. kambarį ir sugriebė jai už plaukų. Už plaukų sugriebė stipriai dešinėje galvos pusėje viena ranka ir nuvedė D. į dušą. Kai vedė D., sugriebusi už plaukų, netoli jos stovėjo L.. Vedant D., ji pasiėmė seserį už rankos ir kartu nusitempė į dušą. D. nuvedė iki dušo. Kai vedė D. sugriebusi už plaukų, ji teigė, kad jai skaudėjo. Kai dukra sakė, kad jai skauda, nepaleido jos plaukų. Ją nuvedė iki dušo ir paliko. Tada išėjo į savo kambarį. Šis konfliktas tuo pasibaigė. Konfliktą matė M.. K. konflikto nematė, kadangi buvo kitame kambaryje. Prieš šį konfliktą buvo dar vienas konfliktas su D., tą patį 2022 m. sausio 20 d., apie 21.15 val., tikslaus laiko nepamena, vakarą. Konfliktas įvyko dėl to, kad D. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Dėl ko, nepamena. Girdėdama necenzūrinius žodžius, priėjo prie D., kuri buvo savo kambaryje ir paėmusi už rankos išvedė ją į lauką. D. dešine ranka sugriebė už rankos (kurios rankos nepamena) ir išvedė į lauką. Išvedusi dukrą į lauką, užrakino kambario duris. Dukra lauke pabuvo apie pusę minutės. Dukra lauke stovėjo su pižama. Ar tuo metu lauke buvo šalta, nepamena. Dukrą greitai įleido į namus, kadangi suprato, kad jai šalta. Kai įleido dukrą į namus, nuėjo į savo kambarį, o dukra nuėjo į savo kambarį. Tuo metu, kai buvo ištempta į lauką, D. toliau ją keikė necenzūriniais žodžiais. Ar šį įvykį matė kiti vaikai, nežino. Mano, kad M. tikrai nematė, kadangi buvo prie kompiuterio. Daugiau konfliktų su vaikais nebuvo. Dėl ko vaiko teisų specialistėm pasakė, kad prieš vaikus smurtauja apie 6 metus, atsakyti negali. Dėl to, kad smurtavo prieš vaikus, nuoširdžiai gailisi.

2022 m. birželio 28 d. įtariamąja apklausta I. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl to, kad smurtavo prieš savo keturis vaikus, t. y. M. B., D. B., L. B. ir K. B., pripažįsta visiškai. Kada smurtavo prieš vaikus, šiuo metu pasakyti negali, kadangi nepamena. Sutinka, kad buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kada tiksliai sudavė dukrai L. ir sūnui K., nepamena, kadangi tai buvo keli kartai. Sutinka, kad laikotarpis gali būti toks, koks nurodytas pranešime apie įtarimą. Tikslių aplinkybių, kaip naudojo fizinį smurtą prieš juos, nepamena. Žino, kad K. ir L. sudavė dėl to, kad, matydama kaip vaikai neklauso, tiesiog nesusivaldė. Sudavusi vaikams, norėdavo, kad jie imtų jos klausyti. Tuo metu nežinodavo, kaip kitaip priversti vaikus klausyti. Tiesiog nesusivaldydavo. Kada tiksliai smurtavo prieš M. ir D., taip pat nurodyti negali. Sutinka, kad smurtą naudojo tada, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Apie paskutinius smurto naudojimo atvejus prieš M. ir D. papasakojo pirminėje apklausoje. Apie kitus smurto atvejus prieš M. ir D., nieko paaiškinti negali, kadangi tikslių aplinkybių nepamena. Pripažįsta, kad smurtavo prieš savo vaikus taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tačiau tiksliau nieko nepaaiškins, kadangi nepamena tikslių aplinkybių. Konfliktų metu nesusitvardydavo ir nebežinodama kaip toliau elgtis, suduodavo vaikams. Dėl to, kad smurtavo prieš savo vaikus: M., D., K. ir L., nuoširdžiai gailisi. Savo nusikalstamą pobūdį suprato ir padarė išvadas, kad taip su vaikais negalima elgtis. Savo vaikus labai myli ir pažada ateityje daugiau nebenusikalsti ir elgtis dorai.

Nukentėjusiosios D. B. parodymais, kad mama kėlė prieš ją ir brolius su sese ranką. Mama ją tampė už plaukų, mušdavo su diržu. Tai darė todėl, kad ji kažko nepadarydavo ar mama supykdavo. Diržu suduodavo per kojas, rankas po keletą kartų. Kartais skaudėdavo, likdavo ant kojos mėlynės. Mėlynių niekas nematė. Verkdavo. Skausmą įvertintų 2-3 balais. Kai ją skriaudė, matydavo broliai, sesės. Mama mušdama rėkdavo. Ji retai atsiprašydavo, o ji ne visada jai atleisdavo. Ją skriausdavo namuose, jos ar mamos kambaryje. Yra sakiusi, jog ją skriaudžia, socialinei, tetoms, pusseserėms. Viskas vyko šešis metus. Tai vykdavo per savaitę porą kartų. Neseniai papasakojo, kad ją skriaudžia. Ankščiau nepasakojo, nes bijojo, kad į vaikų namus neišvežtų. Mama skriaudė brolius, sesę. Duodavo su ranka per rankas. M. yra paguldžiusi ant žemės ir trankė su kumščiais. L. mušė diržu. K. davė su ranka. L. su diržu, pavadėliu, tiksliai kur sudavė, nepamena, lyg per rankas. Bijodavo, verkdavo, kai skriaudė. Broliai ir sesė skriaudžiami verkdavo. Visus skriaudė apie 6 metus. Juos skriausdavo dažniau, net tris kartus. Jei K. nevalgydavo, o L. ką nors pridirbdavo, skriausdavo. M. skriaudė todėl, kad be interneto negalėdavo, tada labai pykdavo. Mama skriausdama sakė, kad nebesusitvarko. Tėvai išsiskyrė ir tėtė išsikraustė. Nepamena, kada ją skriaudė pirmą kartą. Gal ėjo į pirmą klasę, nežino. Brolį M. pradėjo skriausti taip pat nuo pirmos klasės. Ji tuo metu ėjo į antrą klasę. Nežino kiek metų buvo K. ir L., kai juos pradėjo skriausti. Jie jau ėjo į darželį. Nepamena, kada paskutinį kartą mama skriaudė L.. K. skriaudė savaitę prieš, kai atvyko policija. Jis tiesiog neklausė mamos. Mama pasiėmė diržą, o M. jį bandė apginti. Kai paskutinį kartą skriaudė ją, pešė už plaukų, išvarė į lauką ir užrakino duris. Jai tuo metu skaudėjo. Skausmą vertina 5 balais iš 10.Tai matė brolis M.. M. sakė, kad taip negalima, bėgo atrakinti durų. M. nuėjo į kambarį ir su mama susikivirčijo. Tada mama M. pervertė, pradėjo daužyti. Ji patraukė mamą. Ją į namus įleido M.. Mama turi draugą, kurio vardas E.. Jis smurtauja prieš juos. Jis tiesiog tranko, daužo ir mamą muša. Jai trenkė per kojas su ranka, nes neįtiko, kad kažką ne taip pasakė. M. taip pat yra skriaudęs, nes jis kažką ne taip pasakė. Jam kumščiu sudavė į šoną. K. neskriaudė, tik grasino. L. irgi tik grasino. Kai ją mušė mamos draugas, skaudėjo abiem atvejais. Skausmą įvertino 5 balais iš 10. M. verkė, jam skaudėjo. E. ją ir M. nuskriaudė porą kartų. Skaudėjo abiem atvejais. Antru atveju skausmas buvo gal 5-6 balai iš 10. Viskas vyko jos kambaryje. Kada tai vyko, nepamena. Vieną kartą buvo prieš šiuos ir praeitus Naujus metus. Dabar buvo Naujų metų išvakarėse, o ankščiau prieš Naujus metus. Eina į šeštą klasę. Pirmą kartą E. ją mušė, kai ėjo į penktą klasę, o antrą kartą, kai ėjo į šeštą klasę. M. skriaudė įvairiai, pagal nuotaiką, matė 3 kartus. E. M. skriaudė vakare, kai M. gulėjo lovoje. Po to M. spyrė. Seniausiai M. sutrenkė delnu per rankas. Dar M. ėjo gelbėti mamos ir jam sutrenkė. Gelbėti ėjo, nes mama šaukė. M. ėjo gelbėti mamos, nes mamą mušė E. delnu, spyrė. Mama kartais vartoja alkoholį, E. - dažnai. Kai mušė ją, mama nebuvo išgėrusi.

Nukentėjusiojo M. B. parodymais, kad jį yra skriaudusi mama ir jos draugas. Mama mušė delnu, sudavė per kojas. Yra kartą pergriovusi, spyrė į kojas kokius 2-3 kartus. Jį skriaudė kas savaitę apie 2 metus. Jį skriaudė namie, kambaryje. Negali pasakyti, kada pirmą kartą skriaudė, tačiau paskutinį kartą skriaudė, kai ėjo į 5 klasę. Skriaudė, nes susipyko. Mama skriaudė šuns pavadėliu. Juo mušė per užpakalį, kojas ir rankas. Kai mušė pavadėliu, jam skaudėjo. Skausmą vertina 9 ir 10 balų. Su pavadėliu mušė gal 10-20 kartų. Kai mušė, matė L., K. ir D.. Pats niekam nepasakojo. Mama su pavadėliu mušė ir D.. Jai sudavė apie 10-20 kartų. Kitus vaikus taip pat yra mušusi pavadėliu. Jiems suduodavo silpniau. Kai kitus vaikus mušė, jis ėjo gal į 2 ar 3 klasę. Mama yra jam sudavusi diržu, plastikiniu buteliu į nugarą. Taip pat teigė, kad mama jį buvo pervertusi ant žemės. Užkišo koją ir jis nugriuvo. Jam iš kojos spyrė į koją. Skausmą vertina 9 iš 10. Tai matė D.. Mamos draugas E. taip pat yra smurtavęs.

Nukentėjusiosios L. B. parodymais, kad ją yra skriaudusi mama, kai ji neklausydavo. Ją ir brolį K. skriaudė diržu, jai sudavė per sėdmenis. Mama ją skriaudė du kartus. Vieną kartą diržu per sėdmenis, o kitą kartą per rankas, tačiau nepamena kuo. Per ranką sudavė kokius 4 kartus su ranka. Sudavė dėl to, kad neklausydavo. Jai daug kartų skaudėjo. Skausmą vertina 15 balų. Kai mama jai sudavė niekas nematė, nes buvo pas draugus. Tada buvo žiema. Jai mama sudavė su diržu, kurį turėjo D.. Jai sudavė 4 kartus. Kai ją skriaudė buvo vasara. Ji pasakojo kaimynams, kad ją skriaudė. Dar pasakojo darželio draugei, kuri ateina į kiemą. Taip pat yra sakiusi tetoms iš vaiko teisių. Jos tada pasakydavo, kad taip negalima ir mama nelįsdavo. Yra mačiusi kaip mama skriaudė brolį K. su šuns pavadėliu. Jį mušė per užpakaliuką ir ranką. Mama kitų brolių neskriaudė, tik D. tempė už plaukų. Kai skriaudė sesę, matė ji pati.

Nukentėjusiojo K. B. parodymais, kad su mama sutarė gerai, jos klausydavo, kartais neklausydavo. Pamiršo, kas būdavo, kai neklausydavo mamos. Jo mama nemušė. Mušė brolį. Mama jį yra skriaudusi diržu, jį biškį mušė. Mama jam vieną kartą sudavė per ranką. Sudavė todėl, kad nevalgė. Sudavė vieną kartą ir jam truputį skaudėjo, neverkė. Tai matė brolis ir dvi sesės. Mama turėjo rudos spalvos diržą. Sudavė ta dalimi, kur prijungti, kur yra tie du galai. Mama yra skriaudusi brolį ir vyresnę sesę. Brolį skriaudė diržu. Jam sudavė per kojas, rankas. Broliui sudavė, nes neklausė, nedarė pamokų ir nepadėjo telefono. Sesei D. tempė už plaukų, nes ji nėjo nuo telefono. Kada tai buvo, nežino, nes nepažįsta laiko. Už lango buvo šalta. Šuniuko pavadėliu mama nuskriaudė brolį. Brolis buvo užsiklojęs su kaldra, mama atidengė ir davė jam per kojas. Brolį skriaudė, nes jis nedarė pamokų. Jį mama skriaudė, kai ėjo į pirmą klasę. Brolį ir sesę skriaudė tada, kai jis ėjo į pirmą klasę.

Liudytojo E. G. parodymais, kad su I. bendrauja apie 5 metus. Bendraudamas su I. niekada nematė, kad ji smurtautų prieš vaikus. Yra girdėjęs, kad I. su savo vaikais kalba pakeltu balso tonu. Pakeltu balso tonu kalbėdavo tada, kai vaikai nevalgydavo arba neklausydavo. I. ir vaikų santykiai buvo geri. Jos santykiai ypatingai buvo geri su mažyliais, t. y. L. ir K.. Vyresni vaikai neklausė mamos. Jis netgi turėjo pranešti policijai, kad M. mušą mamą. Nuo jo pranešimo policijai prasidėjo šis ikiteisminis tyrimas, kuris vyksta dabar. I. su vyresniais vaikais M. ir D. susipykdavo gana dažnai. Kai I. susipykdavo su vyresniais vaikais, jis matydavo, kaip ji nueidavo į kitą kambarį ir apsiverkdavo. I. neskriausdavo vaikų, ji pati išgyvendavo dėl to, kad vaikai jos neklauso. M. buvo priklausomas nuo kompiuterio ir interneto. M. nenorėjo eiti į lauką, nes visada sėdėdavo prie kompiuterio. Vieną kartą, jis net sudaužė jo dovanotą kompiuterį, dėl to, kad buvo atjungtas internetas. Jis pats nematė, kaip sudaužė, tai pasakojo I.. D. dar kartais išeidavo į lauką ir kažkiek klausydavo mamos, o M. visiškai neklausė. M. maištavo prieš mamą. Mano, kad jam buvo prasidėjusi paauglystė. I. buvo sunku susitvarkyti su vaikais. Jis ne kartą M. buvo paklausęs, ar jam negaila mamos. M. nieko neatsakydavo, tiesiog patylėdavo ir viskas. Jo santykiai su I. vaikais buvo geri. I. vaikus mylėjo kaip savo. M. net buvo išmokęs žvejoti. Pamena, kad po to, kai išmokė žvejoti, jis pasiguodė, kad tėvas to nepadarė. Vaikais jis rūpinosi kaip savo. Juos net buvo nusivežęs pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) rajone.

Liudytojos E. V. parodymais, kad dirba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiąja specialiste. 2022 m. sausio 25 d., su kolege L. M. vyko į (duomenys neskelbtini), pas I. J. šeimą. Vyko dėl to, kad 2022 m. sausio 21 d., buvo gautas pranešimas, kad mažametis sūnus M. B. smurtavo prieš savo mamą, suduodamas jai batu 3 kartus per kojas. Tai įvyko mamos I. J. kambaryje. Apie galimai panaudotą smurtą policiją informavo I. J. draugas E. G., kuris viską matė internetu, kadangi tuo metu bendravo su I. J.. Policija, gavusi pranešimą apie įvykį, persiuntė informaciją, dėl to atvyko aiškintis įvykio aplinkybių. Nuvykus į I. J. namus, namuose buvo keturi mažamečiai vaikai: M. B., D. B., K. B. ir L. B.. Ši šeima VTAS tarnybai nebuvo žinoma, kadangi iki šiol nebuvo gavę jokių pranešimų apie galimą smurtą. I. J. šeimą lanko socialinė darbuotoja, kadangi jai stinga socialinių įgūdžių. Apie tai, kad šeimoje būtų naudojamas smurtas, jokios informacijos iki šiol nebuvo gavę. Nuvykus aiškintis įvykio aplinkybių, pradėjo bendrauti su M. B.. M. B. pasakojo, kad 2022 m. sausio 20 d., vakare, apie 23 val., mama I. J. išjungė internetą. M. B., norėdamas toliau naudotis internetu, nuėjo į mamos miegamojo kambarį ir paprašė, kad ji įjungtų internetą. Tada mama paėmė iš jo telefoną ir kumščiu vieną kartą sudavė į šlaunį, kurią koją nepaminėjo. M. B. teigė, kad jam skaudėjo, tačiau nedaug. Po smūgio jis supyko ant mamos ir, paėmęs žieminį batą, du kartus trenkė jai per koją. M. B. sakė, kad konflikto metu mama internetu bendravo su draugu E. G.. E. G. viską matė ir iškvietė policijos pareigūnus. Dar M. B. pasakojo, kad tą patį vakarą, t. y. 2022 m. sausio 20 d., vakare, tačiau ankščiau nei 23 val., jis savo kambaryje žaidė kompiuterinius žaidinus, o mama jo prašė pasitraukti nuo kompiuterio. M. B. mamos nepaklausė, tada mama pradėjo mušti jį plastikiniu buteliu per petį. Kurį petį nenurodė, tikslaus smūgių skaičiaus taip pat nenurodė, tačiau sakė, kad skaudėjo. Po suduotų smūgių M. B. nepasitraukė, tada mama, kaip suprato iš M. B. pasakojimo, abiem rankomis sugriebė jį ir pargriovė ant grindų. Jam gulint ant grindų mušė delnu per nugarą. Kiek kartų sudavė, M. B. tiksliai nepasakė. Apie tai, ar skaudėjo, jis nepaminėjo. Šį įvykį matė jo sesuo D., kuri buvo tame pačiame kambaryje. Dar M. B. pasakojo, kad kas du ar tris mėnesius pas juo atvyksta mamos draugas E. G., kuris dirba (duomenys neskelbtini). E. G., būdamas jų namuose, ne kartą yra smurtavęs prieš M. B.. Paskutinis smurto atvejis įvyko 2021 m. per (duomenys neskelbtini). M. B. pasakojo, kad E. G., būdamas girtas, kelis kartus kumščiu jam sudavė į šoną ir koją tuo metu, kai jis gulėjo dviejų aukštų lovoje, antrame aukšte. Po suduotų smūgių jam labai skaudėjo, jis verkė. Pasak M. B., šį įvykį matė sesuo D.. M. B. nedetalizavo, į kurią pusę ir kiek kartų jam sudavė. Dar M. B. sakė, kad, kai E. G. jį mušdavo, jo mama I. J. liepdavo M. pasitraukti. Tuo metu su kolege neklausė, kiek tiksliai kartų ir kur buvo suduota, kadangi, bendraujant su vaikais, kitame kambaryje buvo mama, kuri replikavo tai, ką pasakojo vaikai. Bendraujant su vaikais, buvo svarbu nustatyti faktus, kad buvo naudojamas smurtas. Tą dieną ir kiti vaikai pradėjo pasakoti, kad prieš juos mama naudojo fizinį smurtą. Pokalbio metu D. pasakojo, kad, kai E. G. mušdavo M., ji norėdavo apginti brolį, tačiau E. jos neprileisdavo prie brolio M.. Kaip suprato iš pasakojimo, E. G. smurtavo tik prieš M.. E. G. smurtaudavo prieš M., būdamas neblaivus, ir tada, kai M. neklausydavo mamos. Tai suprato iš vaikų pasakojimo. Taip pat, D. pasakojo, E. G. smurtavo ir prieš jų mamą. Ji yra mačiusi, kad mamai E. G. suduodavo ranka, šluota ir iešmais, kurie skirti kepti šašlykus. D. pasakojo, kad mama verkdavo ir prašydavo vaikų ją gelbėti. D. teigė, kad E. G. nesileisdavo jų į kambarį ir jie negalėdavo padėti mamai. Mama po konfliktų visada verkdavo. Kaip suprato iš D., konfliktus tarp mamos ir E. G. matydavo visi vaikai. Pasakodama apie tai, kad E. G. smurtaudavo prieš mamą, ji nepasakė kada tai būdavo, t.y. nenurodė konkretaus laiko. Ji tik pabrėžė, kad E. G. smurtaudavo būdamas neblaivus. Taip pat D. pasakojo, kad mama I. J. prieš ją taip pat yra smurtavusi. Ji pasakojo, kad 2022 m. sausio 20 d., ankščiau nei įvyko konfliktas tarp mamos ir brolio, ji taip pat sukonfliktavo su mama. D. nenurodė konkretaus laiko. Ji teigė, kad tuo metu buvo vakaras. D. teigė, kad mama jai liepė pasitraukti nuo kompiuterio, tačiau jai nepasitraukus, mama jai sugriebė už plaukų ir ištempė į lauką. Ištempusi į lauką, paliko ją su kambario rūbais ir užrakino duris. Po kelių sekundžių atrakino duris ir įleido ją į namus. D. tai pasakodama verkė, nes ji teigė, kad mama prieš ją smurtavo ne kartą. Suprato, kad mama prieš D. smurtavo ne mažiau kaip 10 kartų ir visus kartus jai skaudėjo. D. nedetalizavo, kiek tikslai kartų prieš ją mama smurtavo, tačiau teigė, kad jos su mama susipyksta maždaug 3-4 kartus per savaitę. D. tiksliai nepasakojo, kur jai mama dar suduodavo, tačiau ji pabrėžė, kad jai labai skauda, kai mama jai sugriebia už plaukų. Ji tada verkia. Taip pat, mergaitė pasakojo, kad konfliktai su mama dažniausia kyla be rimtos priežasties. D. teigė, kad konfliktai tarp jos ir mamos įvyksta tada, kai mamai nėra nuotaikos ir pan. Mama dažniausiai smurtauja prieš ją ir M.. Brolį K. ir seserį L. mama muša diržu per sėdmenis, kai jie nenori valgyti, neklauso, atsikalbinėja arba nesusitvarko savo žaislų. Pokalbio metu L. ir K. patvirtino, kad mama prieš juos smurtavo. Vaikai negalėjo pasakyti kada tiksliai, kiek kartų ir pan. L. su K. tiesiog pasakė, kad mama juos mušė diržu per sėdmenis. Kadangi vaikai maži, tai neklausinėjo kiek kartų, kada tiksliai mama prieš juos smurtavo. Iš vaikų pasakojimų suprato, kad prieš juos smurtaujama gana dažnai ir jiems tai atrodo natūralus dalykas, nieko neįprasto. L. su K. taip pat pasakojo, kad yra matę kaip E. G. smurtavo prieš brolį M.. Jie teigė, kad prieš juos E. G. nėra smurtavęs, tačiau yra grasinęs, kad suduos, kai jie nevalgė ir pan. Pokalbio metu L. dar pasakė, kad jai mama yra sudavusi šuns pavadėliu ir diržu per rankas. Mama smurtavo tada, kai ji neklausydavo, nevalgydavo, netvarkydavo žaislų. L. jai ir kolegei parodė šuns pavadėlį, kuriuo buvo mušama. Taip pat parodė diržą, kuriuo jai buvo suduota. Tuo metu diržą buvo įsivėrusi D. į kelnes. Šuns pavadėlį ir diržą, kaip suprato, buvo paimti. Mama I. J. pokalbį tarp jų ir vaikų girdėjo. Ji girdėjo, ką vaikai pasakojo apie smurto atvejus, ir neneigė, kad ji smurtavo prieš vaikus. I. J. teigė, kad tikrai ne visus kartus ji skaudžiai suduodavo vaikams. I. J. pasiteiravus, kiek laiko maždaug smurtauja prieš vaikus, ji teigė, kad prieš vaikus pradėjo smurtauti maždaug nuo tada, kai vaikų tėvas, jos buvęs sugyventinis, išėjo gyventi kitur. Pasak jos, tai vyksta nuo 2016 m., daugiau ji nieko nepaaiškino. Pokalbio metu vaikai kalbėjo aiškiai, mintis dėliojo nuosekliai. Apie patiriamą smurtą jie pasakojo vienas kitą papildydami, nes jie matydavo, kai buvo smurtaujama prieš brolius, seseris. Buvo aišku, kad prieš vaikus buvo smurtauta ne kartą.

Liudytojos J. D. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) nestacionarių paslaugų centro socialine darbuotoja. I. J. šeimai, kurioje auga keturi vaikai, yra paskirta socialinė darbuotoja, tai yra ji. Šeimai paskirta priežiūra dėl to, kad mamai trūksta socialinių įgūdžių, be to, jai nustatytas neįgalumas. Jei gerai pamena, I. J. nustatyta lengva protinė negalia. I. J. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir dėl to jai paskirta socialinio darbuotojo priežiūra nuo (duomenys neskelbtini) m., kai gimė D.. Visą laiką prižiūri šią šeimą. I. J. keturis vaikus, t.y. M. B., D. B., K. B. ir L. B., apie 4-5 metus augina viena. Biologinis vaikų tėvas M. B. buvo išvarytas iš namų, dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, ir išvažiavo gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). I. J. pati nusprendė nutraukti santykius su M. B., kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu ir niekur nedirbo. I. J. alkoholio nevartoja ir kitų žalingų įpročių neturi. I. J. socialines paslaugas teikia nuolat. Įvardinti skaičiaus kiek kartų per savaitę lankosi jos šeimoje negali, kadangi tai būna įvairiai. Būna, kad šeimoje lankosi net kiekvieną dieną ir po kelis kartus. Bendravimas vyksta ir telefonu. Kartais susiskambina net po kelis kartus per dieną. I. J. reikia nuolatinės pagalbos, priežiūros ir patarimų. Dėl to, kad I. J., dėl savo negalios, negali pati auginti vaikų nebuvo net kalbos, kadangi ji pasiduodavo socialinių darbuotojų įtakai, klausydavo ką ir kaip reikia daryti. I. J. pati, kiek mokėdama ir suprasdama, stengėsi dėl savo vaikų. Ji labai tvarkinga moteris, todėl vaikai būdavo visada nuprausti, tvarkingi. Ji pati pasirūpina vaikų ugdymosi priemonėmis, kiek supranta ir pan. Pati neturėdama socialinių įgūdžių, elementaraus supratimo, I. J. sunkiai gali auklėti vaikus. Visada jai padėdavo. Visi vaikai yra protingi, neturi protinių ar kitų negalių. Jie gabūs mokslams, tačiau jie tingi mokytis. Namuose vaikai nesusikalba su mama, jie jos neklauso. Su vaikais sutaria gerai, nes jie klauso ir supranta. I. J. su vaikais nesusikalba, ji iškarto pradeda šaukti, konfliktuoti. Ji dažnai kalba su vaikais pakeltu balso tonu, taigi tai iššaukia konfliktą. I. J. su vaikais neranda bendro ryšio ir dėl to jiems sunku bendrauti. Tarsi jie gyventų skirtinguose pasauliuose. Apie tai, kad I. J. žodiškai konfliktuodavo su sūnumi M. B., žinojo, nes tai pasakojo abu. Vienu metu M. B. buvo prasidėję pykčio priepuoliai, dėl to jis buvo nuvežtas pas neurologę ir psichologę. Jis kartu su K. ir mama nuo 2021 m. nuolat bendrauja su psichologe I. J.. K. B. su psichologe bendrauja, pasak mamos, dėl tuštinimosi problemų. Vaikui dažnai užkietėja viduriai ir dėl to buvo manyta, kad tai gali būti psichologinių problemų pasekmė. Mama su psichologe bendrauja, dėl savo lengvos protinės negalios. Apie tai, kad vaikai patiria smurtą iš mamos I. J., sužinojo dieną prieš ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Apie tai, kad vaikai patyrė fizinį smurtą iš mamos, jai papasakojo D. B.. Sužinojusi, kad pas juos namuose 2022 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nežino, lankėsi policijos pareigūnai, paskambino I. J. paklausti, kas nutiko. Ji pasakojo, kad jos sūnus M. metė į ją batą. Norėdama sužinoti kitą įvykio versiją, ji paskambino D. B. ir pasiteiravo, kas nutiko jų šeimoje. D., grįždama iš mokyklos, atėjo į darbą ir verkdama pradėjo pasakoti. D. pasakojo, kad jai mama I. J. tempė už plaukų. Ji teigė, kad įvykio metu mama mušė brolį, o ji neapsikentusi norėjo apginti brolį. Tada jai mama sugriebė už plaukų ir išvarė lauk iš namų. D. sakė, kad tą vakarą mama internetu kalbėjo su savo draugu E. G., o M. sėdėjo prie kompiuterio, D. buvo tame pačiame kambaryje, kur M., o K. su L. jau gulėjo lovose. Mama kalbėdama su E. G., liepė M. išjungti kompiuterį, o jis atsakė, kad tai padarys už 10 minučių. Po tokio sūnaus atsakymo, I. J. susinervino ir išjungė internetą. Tada nuėjo toliau telefonu kalbėti su E. G.. Jai kalbant su E. G., M. kelis kartus atėjo pas mamą prašyti, kad ji įjungtų internetą. Tada I. J. susinervino ir pasiėmusi kažkokį plastikinį butelį M. kelis kartus trenkė per galvą. Kiek kartų trenkė, nežino. D. sakė, kad po smūgių M. buvo susinervinęs ir pasakė, kad jei mama jį muša, jis tada jai gali mesti iš puodelio, kurį turėjo rankose. M. puodelio į mamą nemetė. Tada I. J. pargriovė M. ant grindų. Kaip suprato, M. tuo metu sėdėjo prie stalo. Pargriovusi ant grindų, pradėjo daužyti kumščiais. D. teigė, kad neapsikentusi, jog mama muša brolį, ėjo jo ginti. Ji norėjo patraukti mamą nuo brolio, tačiau mama jai sugriebė už plaukų ir ištempė į lauką. Palikusi mergaitę lauke, ji užrakino duris. D. teigė, kad ją mama įleido greitai. Tikslių įvykio detalių neklausinėjo, nes jai buvo šokas dėl tokio įvykio. D. sakė, kad jai ir broliui, kai mama mušė, labai skaudėjo, jie verkė. Ar K. su L. viską matė, nežino. To neklausė. Visą įvykį girdėjo, gal ir matė E. G. per telefoną. Dėl to jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis buvo informavęs, kad kažkuriuo metu M. į mamą matė batą. Kuriuo metu jis tai padarė, iš pokalbio su D. nesuprato. Dėl to buvo atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnams niekas nepasakojo apie patirtą smurtą ir dėl to jie greitai išvažiavo ir visą informaciją perdavė vaikų teisėms. Po D. pasakojimo, pasiteiravo, kodėl ji apie patirtą smurtą nieko nepasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. D. sakė, kad tuo metu bijojo. To pačio pokalbio metu D. pasakojo, kad mamos draugas E. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir kartas nuo karto atvažiuoja kelioms dienoms pas juos, taip pat prieš juos smurtavo. Pasak D., E. G., būdamas neblaivus, jai yra spyręs į koją, taip pat mamai I. J. yra spyręs į koją. Pasak D., E. G. mušdavo ir M., tai darydavo gana dažnai. D. kalbėdama apie patirtą smurtą nuo E. G., pasakojo apie 2021 m. (duomenys neskelbtini). Ji pasakojo, kad tuo metu buvo E. G. ir būdamas kelias dienas nuolat gėrė ir smurtavo prieš ją, M. ir mamą. Kaip suprato, tai jai labai įstrigo ir užsifiksavo, kaip nuolat patirtas smurtas. Ar E. G. smurtavo prieš L. su K., nežino, D. to nepasakojo. D. apie patirtą smurtą nieko detaliai nepasakojo, t.y. kada tiksliai mušė, kaip, kiek kartų ir pan. Ji tiesiog apskritai papasakojo, kas vyko jų šeimoje. Pokalbio metu mergaitė labai išgyveno, verkė. Buvo šokas dėl tokios informacijos. Po pokalbio su D., jos paklausė, kodėl ji nieko nepasakojo iki šiol, D. pasakė, kad bijojo. Išgirdusi, ką papasakojo D., pasakė, kad ji su broliu M. daugiau netylėtų ir papasakotų, kas nutiko vaikų teisių specialistams, kurie turėjo pas juos atvykti. Taip jų pokalbis su D. pasibaigė. Dirbdama apie 13 metų su I. J. šeima, nei karto neįtarė, kad I. J. smurtauja prieš savo vaikus. Iki šiol nebuvo tam jokio pagrindo. Vaikai taip pat nei karto nėra pasakę, kad kas nors juos muštų, skriaustų ir pan. Sužinojusi, kad I. J. susirado draugą E. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir kartais pas ją atvažiuoja, jai pasakė, kad jis yra netinkamas jai ir jos vaikams. Ji pastebėjo ir sužinojo iš aplinkinių, kad E. G. nuolat vartoja alkoholį ir su juo jokios ateities negali būti. Apie tai, kad jis gali būti agresyvus ir skriausti vaikus, neįtarė. Ji su E. G. ne kartą bendravo ir nekilo jokio įtarimo, kad jis gali skriausti vaikus. Jos ir vaikų santykiai gana artimi. Ne kartą yra kartu vykę kelias dienas į stovyklas, įvairius renginius ir pan. Paskutinį kartą su vaikais kartu buvo išvykusi 2021 m. gruodžio 17, 18 ir 19 d., į (duomenys neskelbtini) miestą. I. J. šeimai geros valios žmonės paaukojo pinigų ir nupirko kelionę į (duomenys neskelbtini) miestą, apgyvendino viešbutyje ir apmokėjo įvairias pramogas. Kadangi I. J. negeba pati pasirūpinti vaikais, vyko kartu su ja. Būdama su vaikais, neįtarė, kad prieš juos mama smurtauja. Pasak jos, dar tuo metu aptarė šeimos problemas, vaikai priekaištavo mamai, kad ji nuolat rėkia ant jų be priežasties ir pan. Vaikuose jautėsi nuoskauda, kad mama su jais gražiai nebendrauja. Jie norėjo tiesiog mamos švelnumo. Pastebėjo, kad I. J. išskiria vaikus, ji nuolat bendravo su L. ir K., o M. ir D. paliko nuošalyje, su jais beveik nebendravo. Buvo tokia situacija, kad ji su L. ir K. išėjo į kioskelį kažko nusipirkti, nupirko jiems po bandelę, o M. su D. net nepaklausė, ar jie nori. Vaikai net patys jautė, kad mama juos išskiria, nelabai rūpinasi. Apie tai buvo kalbėta su pačia I. J.. I. J. psichinė sveikata nuo 2021 m. rudens yra suprastėjusi. Ji dažniausiai būna pikta, be nuotaikos, irzli. Liepė užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, kad ją apžiūrėtų. I. J. neigia, kad su ja kažkas negerai ir jai reikia pagalbos.

Liudytojos A. S. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Jos auklėtinis buvo M. B.. M. B. (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą ir būtent jos klasę pradėjo lankyti 2021 m. rugsėjo 1 d. Kiek teko bendrauti su M., jis uždaras ir nekalbus vaikas. Pasiteiravus, kaip jam sekasi, jis visada atsakydavo: „viskas gerai“. Kiek teko pastebėti, M. neturėjo problemų, dėl bendravimo su kitais bendraamžiais. Jis elgėsi kaip dauguma jo klasės draugų. M. mokymosi lygis ir loginis mąstymas atitiko jo amžių. Mano, kad jis mokytis galėjo ir geriau, tačiau tingėdavo. Pamokų metu buvo žvalus, energingas. M. pasiteiravus, kodėl neatlieka namų darbų, yra ne kartą pasakęs, kad tingi. M. mama I. J. savo sūnumi labai rūpinosi. Ji nuolat kontaktavo, dėl sūnaus mokymosi. Eidamas į mokyklą, M. visada neatlikdavo paskirtų namų darbų. Jo mama dėl to kalbėdavo, aiškino, kad sūnus jos neklauso, ir ji negali jo priversti ruošti namų darbų. Mama kaip mokėjo, taip stengėsi dėl sūnaus. I. J. atsakingai žiūrėjo į mokyklos lankymą. Ji visada pranešdavo, jei dėl kažkokių priežasčių M. neateidavo į mokyklą. Gyvai su I. J. yra bendravusi tik vieną kartą. Bendravo tada, kai prieš mokslo metų pradžią važinėjo su kolege kalbinti vaikų, kad jie pradėtų lankyti „(duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą“. Tuo metu M. mama pasirodė tyli, rami. Ji mažai kalbėjo, daugiau klausėsi. Daugiau kažko apie M. mama negali pasakyti, nes mažai su ja bendravo. Žinutes, dėl M. mokymosi, ji parašydavo dažnai, tačiau iš žinučių mama pasirodė normali, kaip ir visos. Kol M. lankė jos auklėjamą klasę, M. turėjo visas ugdymui skirtas priemones. Niekada nebuvo, kad kažko neturėtų. M. apranga visada buvo tvarkinga ir atitikdavo sezoniškumą. Kas nesusiję su mokslais, pastebėjo, kad M. šiek tiek trūko kultūros. Apie tai, kad M. su savo broliu ir seserimis buvo atskirti nuo šeimos, dėl smurto artimoje aplinkoje, sužinojo tik 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje. Visą informaciją sužinojo iš mokyklos socialinės darbuotojos. Ji pasakė, kad pas B. kažkas įvyko šeimoje ir dėl to vaikai buvo paimti iš šeimos. Tikslių aplinkybių nežino. Dėl šios žinios buvo labai nustebusi. Iki tol neturėjo jokio įtarimo, kad prieš M. gali būti naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas. Jis net nepanašus į tą vaiką, kuris kentėtų dėl patirto smurto. M. elgėsi kaip visi jo bendraamžiai, jis buvo judrus, mėgdavo paerzinti kitus ir pan.

Liudytojos D. U. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje mokytoja ir socialine pedagoge. Jos auklėtinė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo D. B.. Mergaitė klasėje buvo aktyvi, komunikabili, draugiška, paslaugi ir mandagi. Ji pradėjusi pirmus metus lankyti „(duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą“ labai greitai adaptavosi klasėje ir netgi buvo išrinkta klasės seniūne. D. mokėsi gerai, tačiau galėjo ir geriau. Namų darbus, kiek pamena, atlikdavo laiku. D. mokymasis ir loginis mąstymas atitiko jos amžių. Ji niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių. D. pamokų metu buvo aktyvi. Niekada nepastebėjo, kad mergaitė į pamokas būtų atėjusi mieguista, irzli ir nepailsėjusi. Mokymosi priemones D. turėjo visas, mama viskuo buvo pasirūpinusi. Mergaitė į mokyklą ateidavo visada tvarkingai apsirengusi, apranga atitiko sezoniškumą ir buvo madinga. Mergaitė tikrai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių. Pastebėjo, kad mergaitė daug neatviravo apie savo šeimą. D. norėjo, kad klasės draugai nesužinotų, jog jos mama turi draugą. Mergaitė nenorėjo to pasakoti savo klasiokams. Apie šeimą ji kalbėjo gana mažai. D. nėra pasakojusi, kaip sutaria su mama, tačiau pastebėjo, kad ji mamos klausė. Ji apie savo mamą atsiliepdavo pagarbiai. D. mama rūpinosi savo dukra. Ji visada noriai bendravo su D. U., palaikė ryšį dėl dukros mokslų. Asmeniškai D. mamą iki įvykio matė porą kartų. Pirmą kartą matė 2021 m. birželio mėnesį, kai su kolege, nepamena kuria, vyko kalbinti, kad ji išleistų savo sūnų M. mokytis į „(duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą“. Mama pokalbio metu bendravo noriai, ji domėjosi kaip ir kas laukia M. ir pan. Pokalbio metu su mama, iš palapinės išlindo D. ir pareiškė norą eiti kartu su broliu M. į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tada pradėjo kalbėti apie abu vaikus. Pokalbio metu mama pasirodė lėtesnio būdo, labiau klausytoja. Esant reikalui, ji pasakydavo ir savo nuomonę. Bendraudama su mama, pastebėjo, kad jai yra kažkoks sutrikimas. Nebuvo taip, kad mama būtų neadekvati ir nesuprastų realios situacijos. Apsilankymo metu nustebino tai, kad I. J. daržas buvo nuravėtas idealiai. Retai kur taip būna. Namų viduje nesilankė dėl „Covid“. Iš pažiūros įėjimo durys pasirodė senos, skurdžios. Pati aplinka buvo skurdi, bet tvarkinga. Taigi įspūdis apie I. J. šeimą buvo toks, kad jie gyvena skurdžiai, bet tvarkingai. Kitų pastebėjimų nebuvo. Apie tai, kad D. su broliais ir seserimi, dėl smurto artimoje aplinkoje, turi išvykti gyventi pas tėtį į (duomenys neskelbtini) rajoną, pasakė pati D.. Ji atėjusi į mokyklą su drauge U., į kurios šeimą buvo nukelta, pasakė, kad naktį miegojo pas ją. Pradėjus domėtis, kas įvyko, D. paaiškino, kad policijos pareigūnai ją su broliais ir seserimi išvežė pas budinčią globėją. Pradėjus aiškintis, kaip ir kas nutiko, D. prasitarė, kad kaltas M.. Pasak D., kai mama liepė M. ruošti namų darbus, jis mamos neklausė ir metė į ją batą. Tai pamatęs, mamos draugas norėjo juos pagąsdinti ir iškvietė policijos pareigūnus. D. nedetalizavo, kaip ir prieš ką buvo panaudotas fizinis smurtas. Ji neužsiminė, kad prieš ją būtų smurtavusi mama ar kas nors kitas. Jos manymu, jai buvo gėda kalbėti apie patiriamą smurtą. Niekada nekilo įtarimas, kad jų šeimoje gali būti naudojamas smurtas. Ši šeima nebuvo panaši į rizikingą šeimą.

Liudytojos I. A. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. K. B. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti jos auklėjamą klasę. K. mokyklą lankė iki 2022 m. sausio pabaigos, kol su broliu ir seserimis buvo paimtas iš šeimos, dėl galimo smurto. K. kaip mokinys buvo drausmingas, ramus ir sukoncentruojantis dėmesį. Mokykloje jis buvo uždaresnis. Jis niekada nepasakojo apie savo seseris, brolį ar mamą. Jis buvo iš tų, kuris neatviraudavo. K. elgėsi, kaip dauguma klasės mokinių. Nei karto nekilo jokio įtarimo, kad jų šeimoje kas nors negerai, kad vaikai gali patirti smurtą. Ji ne kartą bendravo su K. mama. Pažinojo ją iš ankščiau, nes teko mokyti jos vyresnį sūnų M. B.. Jis jos klasėje mokėsi visus 4 metus. M., kaip ir jo brolis K., apie savo šeimą neatviravo. Apie šeimą kalbėdavo tik tada, kai mokykloje būdavo tam tikros užduotys susijusios su šeima. M. buvo aktyvesnis nei brolis. Jis buvo žingeidesnis, norėjo viską išbandyti pats. Kaip mokinys jis buvo geras. Mokslai jam sekėsi neblogai iki tol, kol neprasidėjo nuotolis mokymas. Būdamas namuose, M. dažnai neprisijungdavo prie pamokų. Ne kartą, dėl M. mokymosi, teko kontaktuoti su jo mama I. J., kuri ieškojo būdų kaip priversti sūnų mokytis. Mama teigė, kad jis prie pamokų jungdavosi tik tada, kai ji sėdėdavo šalia, o jai išėjus, išsijungdavo. Dėl to mama norėjo, kad M. būtų suteikta teisė eiti į mokyklą ir mokytis kontaktiniu būdu. I. J. atrodė rūpestinga mama. Pastebėjo, kad I. J. turi psichinę negalią ir jai dėl to buvo sudėtinga suprasti kai kuriuos dalykus. Tačiau matėsi, kad ji stengiasi ir rūpinasi savo vaikais, kaip moka, gali ir supranta. I. J. yra neužtikrinta savimi, savo jėgomis, kas susiję su vaikų auklėjimu ir bijo gauti pastabas iš kitų žmonių. Ji labai stengėsi dėl savo vaikų, bet dėl negalios ne viskas jai sekėsi. Apie tai, kad mama galimai smurtavo prieš M. ar K., neįtarė. Bendraudama su M. ar K., nepastebėjo, kad jie būtų nuskriausti, nelaimingi ar panašiai. Abu vaikai buvo prižiūrėti, tvarkingi. Jie į pamokas ateidavo pailsėję ir pasiruošę. Nei vienas iš jų nėra pasakęs ar leidęs suprasti, kad namuose kažkas negerai, kad jie nenori į namus ar kažko bijo. Kai M. mokėsi 4 klasėje, mokslo metų pabaigoje pastebėjo, kad jis neklauso mamos. Mama pasirodė užguita M.. Ji nemokėjo su juo bendrauti, jo suvaldyti. M. galimai buvo prasidėjusi paauglystė ir jis pradėjo maištauti. Mama įvairiais būdais bandė kalbėti su M., jį auklėti. Kiek pastebėjo, M. mamos neklausė ir jam buvo nesvarbi jos nuomonė. Tiek M., tiek K. buvo psichiškai sveiki. Jų raida ir žinios atitiko jų amžių. Apie tai, kad I. J. turi kažkokį draugą, sužinojo tik 2021 m. liepos mėnesį. Tada ją su nepažįstamu vyru pamatė (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ar jie kartu gyvena, kokie jų santykiai - nežino ir nesidomėjo. Nei karto nekilo įtarimas, kad prieš vaikus yra smurtaujama. Vaikai savo elgesiu, išvaizda ar kalba nesuteikė pagrindo manyti, kad jie yra skriaudžiami.

Liudytojos G. J. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, priešmokyklinio ugdymo mokytoja. Jos grupę nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti L. B.. Mergaitė buvo prižiūrėta ir mylima. Mergaitė grupėje mokėsi iki 2022 m. sausio galo. L. aktyvi, draugiška, gabi ir geros širdies mergaitė. Ji visuomet į priešmokyklinio ugdymo grupę ateidavo su visomis reikiamomis mokymosi priemonėmis, tvarkingai aprengta ir nuprausta. Mergaitės higiena buvo nepriekaištinga. L. lengvai atlikdavo jai paskirtas užduotis. Be to, ji buvo iš tų, kuriomis buvo galima patikėti atlikta svarbesnis užduotis, t.y. išmokti eilėraštį ar pan. Ji visada pavyzdingai atlikdavo užduotis. L. mamą I. J. pažįsta, kaip auklėtinių mamą. Jos sūnus K. B., L. vyresnis brolis, praeitais metais taip pat ėjo į priešmokyklinę grupę. I. J. yra rūpestinga mama. Ji visada domėdavosi, kaip sekasi jos vaikams. Ji pati atvesdavo vaikus ir pasiimdavo iš darželio laiku. Nebūdavo tokio dalyko, kad vaikai liktų paskutiniai dėl to, kada mama pamiršta pasiimti ar pan. Susirgus vaikams, mama visada pranešdavo apie vaikų ligą ir juos palikdavo namuose. Ji sergančių vaikų nevesdavo į darželį. Matydavo, kad vaikams sunegalavus, ji juos iš karto vesdavo į ambulatoriją pas šeimos gydytoją. I. J. vaikus mylėjo ir jais rūpinosi kaip suprato. Vaikai niekada nėra atėję apleisti, neprižiūrėti ir be reikiamų priemonių. Kai į jos auklėjamą grupę ėjo K. ir L., ji nei karto iš jų nebuvo išgirdusi, kad juos mama muša. Nei vienas iš vaikų nesuteikė pagrindo pagalvoti, kad jų namuose kažkas negerai. Jie niekada nesiskųsdavo, kad jiems kažkas negerai. Pati kaip mokytoja nepastebėjo nieko neįprasto ar tai, kas keltų tam tikrų įtarimų. Apie tai, kad prieš L. ir jos brolį K. B. galimai smurtavo mama I. J., sužinojo tik tada, kai L. kelias dienas neatėjo į darželį. Tada nustebo, kad be jokios žinios L. neatėjo į darželį. Po to, kažkas pasakė, kad visi vaikai paimti ir gyvena atskirai nuo mamos, nes mama, galimai smurtavo prieš savo vaikus. Apie tai, kad patiria smurtą L. nėra nieko sakiusi. Nėra net buvę taip, kad ji nenorėtų eiti į namus, kai mama ateidavo pasiimti. Apie tai, kad mama turi draugą, nežinojo. Nei L., nei jos brolis K. niekada nėra sakęs. Kas susiję su vaikų ugdymo reikalais, visada bendravo su I. J.. Ji pati atvesdavo ir pasiimdavo vaikus. L. tikrai nebuvo tas vaikas, kuris mėgtų fantazuoti. Jos pasakojimai buvo realūs. K. B. taip pat nebuvo iš tų, kurie fantazuotų ir pasakotų nebūtas istorijas.

Liudytojos D. B. parodymais, kad yra I. J. kaimynė. Jos butas yra virš I. buto. Kaimynystėje gyvena apie 13 metų. Tai, kad I. galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus, sužinojo pamačiusi policijos pareigūnus daugiabučiame kieme. Tada suprato, kad kažkas įvyko. Po kažkiek laiko, kažkas pasakė, kad buvo paimti I. vaikai, dėl smurto jų atžvilgiu. Kai sužinojo, kad I. įtariama smurto naudojimu prieš vaikus, labai nustebo. Nėra mačiusi ar girdėjusi, kad I. smurtautų prieš vaikus. Girdėjo tik kaip vaikai, ypač, M. mamą I. vadina įvairiais negražiais žodžiais, tokiais, kaip „durne, psiche“ ir pan. Ne kartą yra sudrausminusi vaikus, kad jie taip nesielgtų. I. vaikai, jos manymu, buvo labai išlepinti. Jie visada gaudavo ką norėdavo, I. jiems pirkdavo viską. Ji gaudama pinigus už vaikus ir savo neįgalumą, viską išleisdavo vaikams. Vaikai turėjo viską. Jie nevertino mamos pastangų ir nesuprato, kad mama labai stengiasi dėl jų. Ji I. sakė, kad vaikus reikia mažiau lepinti, nes po to pati vargs ir su jais nesusitvarkys. Patardavo, kad vaikus reikia mokyti atsakomybės ir tai, kad nieko už dyka nebūna, viską reikia užsidirbti. Vaikai visiškai I. nepadėdavo. I. tempdavo malkas, o vaikai, sukišę rankas į kišenes, žiūrėdavo, kaip mama dirba. I. vaikai padūkę, tai mato visi. I. labai darbšti moteris, ji sodina daržus, tvarko namus ir pan. I. turėjo draugą E.. Kur gyvena ir dirba E., nežino. Žino, kad jis kartais pas ją atvažiuodavo. Paskutinį kartą matė prieš atimant vaikus, galėjo būti žiema. Jai neteko bendrauti su E.. Kiek jį matydavo, jis pasirodė darbštus ir ramus. Kaip jis elgėsi su I. ar vaikais, nematė. Niekada negirdėjo jokio triukšmo iš jų namų ar konfliktų. Nematė, kad I. ar jos draugas smurtautų prieš vaikus. Nėra girdėjusi net triukšmo jų namuose.

Liudytojo V. R. parodymais, kad yra I. J. kaimynas. I. pažįsta apie 11 metų. I. yra tvarkinga, rami ir gera moteris. Artimai su ja nebendrauja, pasisveikina ir viskas. Kiek matydavo, I. su dviem mažaisiais vaikais vaikščiodavo susikibusi už rankų, gražiai elgdavosi. Gražiai elgdavosi ir su vyresniais vaikais. Nėra nei karto girdėjęs, kad I. šauktų ant vaikų ar prieš juos smurtautų. Nėra girdėjęs triukšmo iš jų namų. Žino, kad I. turi draugą, kurio vardo nepamena. Apie tą vaikiną nieko pasakyti negali, nes neteko su juo bendrauti. Pamatę vienas kitą, pasisveikindavo ir viskas. Iš pažiūros jis elgdavosi ramiai. Ne kartą matė jį vaikštantį su I. vaikais. Jis nuolat čia negyveno. Jis gyvena ir dirba užsienyje, čia atvažiuodavo retai ir būdavo tik kelias dienas. Kada paskutinį kartą jį matė, nepamena. Tai, kad I. draugas smurtautų prieš vaikus girdi pirmą kartą. Netiki, kad jis galėjo tai daryti, nes atrodo ramus ir geras vyras. Jis vaikščiodavo su vaikais ir jiems visko pripirkdavo. Ar jis geriantis, nežino. Nematė jo išgėrusio. I. alkoholio taip pat nevartoja visiškai. Nėra matęs, kad I. ar jos draugas smurtautų prieš vaikus. Net negirdėjo, kad jie šauktų ant vaikų.

2022 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK 2022 m. sausio 25 d. apie 16 val. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiųjų specialisčių: L. M. ir E. V., pranešimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad prieš mažamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim., (duomenys neskelbtini) ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) smurtavo mama, I. J., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiosios specialistės: L. M. ir E. V. nurodė, kad joms I. J. vaikai papasakojo, prieš juos smurtavo mama, laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2022 m., t. y. šešerių metų laikotarpyje mušė rankomis, diržu, bei šuns pavadėliu į įvairias kūno vietas, taip sukeldama fizinį skausmą. Minėti vaikai laikinai apgyvendinti pas budinčią globėją Nr. 2. I. J., alkoholio matavimo prietaisu Drager alcotest Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 16 d. nustatytas 0,00 prom. blaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas medžiaginis rudos spalvos dirželis. Daugiau nieko nerasta, nepaimta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta foto lentelė.

(duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. sausio 25 d. apie 16 val. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiųjų specialisčių L. M. ir E. V. pranešimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad prieš mažamečius vaikus: M. B., L. B., D. B. ir K. B., smurtavo mama I. J.. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiosios specialistės L. M. ir E. V. nurodė, kad joms I. J. vaikai papasakojo, kad prieš juos smurtavo mama. Smurtavo nuo 2016 m. iki 2022 m., t.y. šešerių metų laikotarpyje, mušė rankomis, diržu, bei šuns pavadėliu į įvairias kūno vietas, sukeldama jiems fizinį skausmą. Vaikai laikinai apgyvendinti pas budinčią globėją Nr. (duomenys neskelbtini). I. J. alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest“ Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 16 d., nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Specialistės nurodė, kad diržu ir šuns pavadėliu mušė tik L. ir K.. Vaikus mama mušdavo dėl to, kad jie neklausydavo, atsikalbinėdavo. Ji suduodavo jiems ranka ir kumščiu į įvairias kūno vietas, sėdmenis, kojas, rankas. D. yra tempusi už plaukų. Taip pat nurodė, kad jokių pranešimų apie tai, kad vaikai buvo mušami iki 2022 m. sausio 25 d. nėra gavusios. D. B. nurodė, kad prieš mamą smurtaudavo atvykęs į svečius draugas E. G.. Jis apie 33 metų amžiaus, galimai dirba ir gyvena ne Lietuvoje. Ji padavė diržą, kuriuo mama mušė L. ir K.. I. J. nurodė, kad prieš ją draugas niekada nėra smurtavęs, ji jam jokių pretenzijų neturi ir skundo neteikia. Tikslios jo gimimo datos ir kitų anketinių duomenų nurodyti negali, nes nežino. Specialistės taip pat nurodė, kad vaikai pasakojo, jog ir prieš juos smurtaudavo, t.y. mušdavo ranka, į svečius atvykęs mamos draugas E. G.. Nei specialistė, nei vaikai tikslių datų ir laiko nurodyti, kada prieš juos smurtaudavo mama nenurodė, tačiau teigė, kad su mama pykdavosi dažnai, t.y. kelis kartus per savaitę. K. B. nurodė, kad jam dešimtbalėje sistemoje skaudėjo - 4 balais, D. B. skaudėjo - 4 balais, L. B. labai skaudėjo 10 balų ir M. B. skaudėjo - 5 balais. Atvykusi (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros felčerei J. L. ir apžiūrėjus visus vaikus, jokių sužalojimų nenustatė. Dėl to, kad jokie sužalojimai nenustatyti, nepildytos sužalojimo pažymos. I. J. nurodė, kad vaikai linkę meluoti ir fantazuoti. Pati nurodė, kad vaikus mušdavo rankomis dėl to, kad jie jos neklausydavo, tačiau nei vieno vaiko nemušė diržu ir šuns pavadėliu. Ji teigė, kad negali nurodyti tikslių datų, kada smurtavo prieš vaikus. Žodžiu bendrauta su I. J. kaimynais: S. J., V. R., D. B. ir R. B., kurie nurodė, kad niekada nėra matę, kad kaimynė I. J. būtų smurtavusi prieš savo vaikus. D. B. nurodė, kad D. B. ateidavo pas jos dukrą į svečius, tačiau niekada nėra mačiusi jokių sužalojimų ant jos kūno. Filmuota Body cam (duomenys neskelbtini).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas rudos spalvos diržas.

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas juodos spalvos diržas, kurį pareigūnams padavė D. B..

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad, apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašus iš „Body cam“ Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip I. J. sako: „Pakėliau ranką, nu“. Policijos pareigūnė: „Aha. Bet su ranka Jūs tik mušėt?“. I. J.: „Nu tai taip. Ne su diržu, tikrai ne su diržu (toliau moteris kažką sako verkdama, tačiau ką sako neaišku)“. Policijos pareigūnė: „O čia tik vienas kartas buvo?“, I. J.: „Ne vienas, bet aš 10, kaip jie nupasakojo, kad aš smurtavo ten, taip tikrai nesmurtavau. Rėkdavau tai taip, net kaimynai gal paliudyt kad rėkdavau“.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga apie I. J. šeimą.

Kaltinamosios I. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (keturios veikos), nes ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, naudodama fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim., (duomenys neskelbtini) ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė jiems fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji I. J. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė I. J. siūlė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. B.) skirti 20 parų arešto; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. B.) skirti 25 parų arešto; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B.) skirti 30 parų arešto; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo K. B.) skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti I. J. 75 paras arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, skiriant jai intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams - būti laiku nuo 24 val. iki 5 val., faktinėje buvimo vietoje, kontrolę vykdant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei skiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. J. siūlė skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 mėnesius.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji I. J. neteista, padarė keturis nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių – nenustatyta, administracine tvarka nebausta, mokosi (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 5 d. paskirta užduotis Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriui, siekiant išsiaiškinti, ar tikslinga I. J. skirti teismo ambulatorinę ekspertizę dėl nustatyto lengvo protinio atsilikimo. 2022 m. balandžio 12 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) I. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. B.) 20 parų arešto; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. B.) 25 parų arešto; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B.) 30 parų arešto; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo K. B.) 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamosios I. J. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jos nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant I. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 24 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) medžiaginis rudos spalvos dirželis ir juodas spalvos odinis diržas, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. 2) 6 vienetus kompaktinių plokštelių su įrašais, esančius prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. B.) 20 (dvidešimt) parų arešto;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. B.) 25 (dvidešimt penkias) paras arešto;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B.) 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo K. B.) 30 (trisdešimt) parų arešto.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant I. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- medžiaginį rudos spalvos dirželį ir juodas spalvos odinį diržą, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

- 6 vienetus kompaktinių plokštelių su įrašais, esančius prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti I. J., kad jei ji vengs įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsakys pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė