- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2-734-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00701-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- E. Š., akcinės bendrovės DNB banko
- Trečiasis asmuo
- notarei Aldonai Adomaitienei
- Advokatai
- Petras Butkevičius, Tadas Kelpšas, Viktorija Varnaitė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės A. Š. atstovui advokatui Petrui Butkevičiui, atsakovo E. Š. atstovui kuratoriui advokatui Tadui Kelpšui, atsakovės akcinės bendrovės DNB banko atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams E. Š., akcinei bendrovei DNB bankui, tretiesiems asmenims notarei Aldonai Adomaitienei ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1) pripažinti faktą, kad ginčo žemės sklypai (3,9190 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,3524 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2236 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,2247 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,3868 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,7135 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,9303 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5046 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. Š. ir E. Š. nuosavybe; 2) pripažinti negaliojančia 2007-05-31 įregistruotą sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251, kuria skolininko E. Š. prievolei pagal 2007-05-21 kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-148 kreditorei AB DNB bankui užtikrinti E. Š. įkeitė žemės sklypus. Nurodė, jog neaptarus santuokoje įgyto turto teisinio režimo sutartimi, E. Š. pasirašė kreditavimo sutartį su AB DNB banku, kurios įvykdymui užtikrinti buvo pasirašyta ir įregistruota hipotekos sutartis. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – anksčiau minėti žemės sklypai. Sutuoktiniui E. Š. nevykdant kredito sutarties nuostatų, kreditorė pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, kuris 2010-03-29 nutartimi Nr. 501-2N/2009 nusprendė parduoti iš varžytynių įkeistus anksčiau išvardytus žemės sklypus. Pažymėjo, kad atsakovas bankui įkeitė turtą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovė mano, kad šis sandoris yra neteisėtas ir negaliojantis.
Atsiliepimas
Atsakovė AB DNB bankas teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės banko naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog: 1) ieškovė yra Rusijos Federacijos pilietė, todėl ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas; 2) ieškovė apie atsakovo E. Š. su banku sudaromą kreditavimo sandorį ir jo įvykdymo užtikrinimą žinojo ir tam neprieštaravo; 3) hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu pažeistų banko kaip hipotekos kreditoriaus teises į skolos išieškojimą bei apsunkintų atsakovo E. Š. turtinę padėtį (t. 1, b. l. 43–49).
Atsakovas E. Š. su ieškinio reikalavimais sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog neturi pagrindo prieštarauti, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad savo prievolės bankui įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas santuokoje su ieškove ir negavus jos sutikimo (t. 1, b. l. 108–109).
Antstolė A. Adomaitienė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovė yra Rusijos Federacijos pilietė, todėl jokių teisių į ginčo sklypus negali turėti, nebuvo jokio teisinio pagrindo iš atsakovo sutuoktinės – ieškovės reikalauti sutikimo įkeisti atsakovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (t. 1, b. l. 134–136).
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio. Nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, b. l. 173–175).
Atsakovo E. Š. atstovas kuratorius advokatas Tadas Kelpšas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Juo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pagal CK 3.87 str. 1 d. įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu CK 3.88 str. yra įtvirtintas sąrašas konkretaus turto, kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi šių CK nuostatų pagrindu ieškovės A. Š. ir atsakovo E. Š. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypas, kuris vėliau buvo padalytas į 8 atskirus nekilnojamojo turto vienetus, buvo įgytas santuokos metu iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų. Ši aplinkybė nė vienos iš šalių nėra ginčijama. Taigi pagal bendrąją taisyklę, nurodytą anksčiau, atsakovas E. Š., sudarydamas ginčijamą sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251, privalėjo gauti ieškovės A. Š. leidimą/sutikimą. Susipažinus su visais dokumentais matė, kad ieškovės A. Š. leidimas/sutikimas atsakovui E. Š. įkeisti iš bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų įgytus žemės sklypus nebuvo gautas. Atsakovo E. Š. kuratorius, teikdamas šį atsiliepimą, pareiškė, kad sutinka su pozicija, jog pagal bendrąją taisyklę užsienio piliečiai negali įgyti nuosavybės teisių į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau žemiau pateikia aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kokiu būdu užsienio piliečiai turi teisę įgyvendinti jiems priklausančias nuosavybes teises į žemes ūkio paskirties žemę. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nepaisant to, kad pagal teisinį reglamentavimą užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje negali įgyti nuosavybes teisių į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau jie turi teisę atitinkamai gauti pinigus, gautus pardavus šiuos žemės sklypus. Šiuo atveju, kadangi žemės sklypai buvo įgyti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, taikoma prezumpcija, jog šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaisant žymos viešajame registre. Toliau išeina, kad siekdamas įkeisti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, atsakovas E. Š. privalėjo gauti savo sutuoktinės ieškovės A. Š. sutikimą/leidimą. Priminė, kad sutuoktinės sutikimas gautas nebuvo, dėl to buvo pažeisti imperatyvūs reikalavimai. Įvertino anksčiau nurodytas aplinkybes, kurioms egzistuojant atsakovas E. Š. sudarė ginčijamą sandorį, vadovaudamasis pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu mano, jog egzistuoja realus pagrindas panaikinti ginčijamą sandorį, o atsakovas E. Š. pagrįstai sutiko su ieškovės A. Š. ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (t. 2, b. l. 89–92).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, jog žemės sklypai buvo įgyti santuokos metu. Ieškovė atsakovui įkeisti turtą sutikimo nedavė. Prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas kuratorius advokatas Tadas Kelpša su ieškinio reikalavimais sutiko, teismo prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės AB DNB banko atstovė advokato padėjėja Viktorija Varnaitė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškinio tenkinimas reikštų prieštaravimą Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog ieškovė A. Š. ir atsakovas E. Š. 1995-08-07 Kauno rajono CBAĮB sudarė santuoką, įrašo Nr. 183 (t. 1, b. l. 10).
Santuokos metu atsakovo E. Š. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: 3,9190 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,3524 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2236 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,2247 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,3868 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,7135 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,9303 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,5046 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai) (8 žemės sklypai suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 2002-10-07 (t. 1, b. l. 11, 15–24). Atsakovas E. Š. 2007-05-21 pasirašė kreditavimo sutartį su AB DNB banku (anksčiau AB DnB NORD bankas), ja atsakovui bankas suteikė 7 000 000 Lt kreditą (t. 1, b. l. 76–85). Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas – anksčiau minėti žemės sklypai (t. 1, b. l. 86–89). E. Š. nevykdant kredito sutarties nuostatų, kreditorė pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, kuris 2010-03-29 nutartimi Nr. 501-2N/2009 nusprendė parduoti iš varžytynių įkeistus anksčiau išvardytus žemės sklypus (t. 1, b. l. 27–32).
Ieškovė ir atsakovas mano, jog atsakovas E. Š. įkeitė AB DNB bankui turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl šis sandoris yra neteisėtas ir negaliojantis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl to, kad jeigu ieškovės sutuoktinis E. Š. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokoje su ja metu, tai sudaro pagrindą pripažinti šį turtą jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį. Teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti įvertintas tiek turto įsigijimo pagrindas, turto pobūdis, tiek ir asmenų, siekiančių įgyti nuosavybės teisę į turtą, teisinis statusas, o ne tik faktas, kad šis turtas įgytas santuokos metu.
Pažymėtina, kad viena esminių šios bylos aplinkybių yra ta, jog ieškovė yra Rusijos Federacijos pilietė (t. 1, b. l. 103). Užsieniečių galimybes įgyti nuosavybes teises į Lietuvos Respublikoje esančius žemės sklypus, vidaus vandenis, miškus reglamentuoja viešosios konstitucinės teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal Konstitucinį įstatymą – šiuo atveju pagal „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymą“. Pagal šio Konstitucinio įstatymo nuostatas užsienio subjektai nuosavybės teisę gali įgyti tik į tam tikrus Lietuvoje esančius žemės sklypus, miškus, vandens telkinius, ir tik atitikus nustatytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus bei turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimą turtui įgyti. Vadovaujantis šio Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3–4 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsniu, 11 straipsniu, ieškovė kaip užsienio subjektas neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikoje esančius žemės sklypus. Be to, Konstitucinio įstatymo 9 straipsnio 3-4 punktuose, 9 punkte nustatytas imperatyvus draudimas užsienio subjektams įgyti nuosavybės teisę į žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę bei į žemės sklypus, kuriuose yra viešojo naudojimo inžinerinių komunikacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad E. Š. pagal 2001-09-20 „Žemės sklypo pirkimo–- pardavimo sutarties“ 4–5 punktą nusipirko žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su specialiomis jo naudojimo sąlygomis, t. y. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo suformuotuose 8 žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, tai yra įregistruota tiek Nekilnojamojo turto, tiek ir Hipotekos registruose (t. 1, 11–12, 52–75, 94). Todėl ieškovei kaip Rusijos Federacijos pilietei minėtas Konstitucinis įstatymas draudžia įgyti nuosavybės teisę į tokį statusą turinčius žemės sklypus. Atitinkamai ieškovė, prašydama pripažinti minėtus žemės sklypus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, remiasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto teisinį rėžimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Konstitucijos 7 straipsniu, negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Konstitucija/Konstituciniai įstatymai turi viršenybę prieš kitus įstatymus, iš jų ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus mano, jog ieškovės A. Š. pateikta ieškinio dalis dėl ginčo žemės sklypų, nurodytų ieškinyje, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių A. Š. ir E. Š. nuosavybe yra visiškai nepagrįsta, neteisėta bei atmestina (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Aktualu pažymėti, jog ginčo žemės sklypas pagal 2001-09-20 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įgytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip asmeninė E. Š. nuosavybė. Kaip asmeninė E. Š. nuosavybė viešuose registruose yra įregistruoti taip pat ir iš minimo žemės sklypo suformuoti 8 ginčo žemės sklypai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Paminėtina ir tai, kad ginčo žemės sklypai yra registruoti kaip asmeninė E. Š. nuosavybė, jais E. Š. nuo pat žemės sklypo įsigijimo disponavo, juos valdė bei naudojo kaip asmeninį turtą (t. 1, b. l. 96–102).
Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės ir atsakovo argumentus ir dėl to, kad ieškovės nuomone, ginčo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bankui įkeisti turėjo būti gautas jos, kaip turto bendraturtės, rašytinis sutikimas pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį. Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek Hipotekos 2007-05-31 įregistravimo metu, tiek ir šią dieną žemės sklypai yra registruoti kaip asmeninė E. Š. nuosavybė. Ieškovės ginčijamas hipotekos sandoris, kodas 03120070007251, buvo patvirtintas notarine tvarka Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. Adomaitienės, kuri patvirtino tarp turto savininko E. Š. ir banko sudaromo hipotekos sandorio teisėtumą. Sudarant hipotekos sandorį, įkeičiamo daikto savininkas apribojo savo nuosavybės teisę į konkretų savo turtą, suteikdamas hipotekos kreditoriui pirmenybės teisę ne ginčo tvarka nukreipti įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymą į įkeistą daiktą. Šio sandorio teisėtumą bei hipotekos lakšte nurodytų duomenų, tarp jų ir apie įkeičiamo turto savininką, tikrumą įvertino tiek notaras, tvirtindamas šį sandorį (CK 4.185 straipsnio 1 dalis), tiek hipotekos teisėjas, įregistruodamas hipoteką Hipotekos registre (CK 4.185 straipsnio 2 dalis, CPK 549 straipsnis). Tai reiškia, jog hipotekos sandoris, kodas 03120070007251, kaip įstatymo reikalavimus atitinkantis sandoris, teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotas viešame Hipotekos registre. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, jog minėti ginčo žemės sklypai atsakovui E. Š. priklausė asmeninės nuosavybės teise, atitinkamai notarė A. Adomaitienė, tvirtindama 2007-05-31 sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251, neturėjo pareigos reikalauti ieškovės A. Š. sutikimo. Atsižvelgiant į tai bei laikantis Notariato įstatyme numatytų reikalavimų, keliamų notarinių veiksmų atlikimui, notarė A. Adomaitienė turimomis bei įmanomomis priemonėmis/būdais įvertino jai pateiktus dokumentus ir juose nurodytus duomenis bei, vadovaudamasi jai įstatymo suteiktais įgaliojimais, neviršydama bei nepažeisdama jų, t. y. teisėtai, patvirtino minėtą sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės A. Š. reikalavimo pripažinti 2007-05-31 sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251 negaliojančia. Tai reiškia, jog ir ši ieškovės A. Š. ieškinio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šiai teisinei situacijai spręsti negali nepaminėti ir to, kad pradinis ginčo žemės sklypas atsakovei AB DNB bankui yra įkeistas su ieškovės žinia, ir ji jokių prieštaravimų dėl to bankui nepateikė. Tokiai išvadai daryti sudaro pagrindą E. Š. bankui 2007-04-04 pateikta „Paraiška kreditui gauti“ (t. 1, b. l. 104–105), kurią pasirašė ir pati ieškovė tuo patvirtindama, kad ji pritarė ir žinojo, kad E. Š. siekia gauti iš banko kreditą, kurio įvykdymas ir buvo užtikrintas ginčo žemės sklypų įkeitimu. Tokią išvadą sustiprina ir pačios ieškovės bankui 2007-03-03 pateiktas rašytinis sutikimas (t. 1, b. l. 106) dėl jos duomenų tikrinimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, priešingai, atsakovas, pirko pradinį žemės sklypą ir jį padalijo į 8 dalis verslo tikslais.
Esant tokiems duomenims, darytina išvada, kad ji apie E. Š. su banku sudaromą kreditavimo sandorį ir jo įvykdymo užtikrinimą žinojo ir jam neprieštaravo, be to, ji sandoris buvo sudarytas išimtinai atsakovo interesais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė, prašydama pripažinti faktą, kad ginčo žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. Š. ir E. Š. nuosavybe bei pripažinti negaliojančia 2007-05-31 įregistruotą sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251, teismui nepateikė nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Atsižvelgiant į tai ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178–179 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą reglamentuoja CPK 150 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai bei prašymas pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Atsakovė AB DNB bankas pateikė duomenis, kad patyrė 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 167).
Byloje nustatyta, jog atsakovės atstovai teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 43–49), atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-30 nutarties (t. 1, b. l. 156–158), pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 2, b. l. 3–6) bei dalyvavo 2011-11-21 parengiamajame (t. 1, b. l. 168–170), 2012-01-03 ir 2012-10-22 teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 27, 95), teikė įvairius prašymus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (procesinių veiksmų galiojimo metu) 8.2 punktu, už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojama maksimali 3 MMA suma, t. y. 3×800 Lt=2 400 Lt, vadovaujantis 8.15 punktu, už atskirąjį skundą rekomenduojama maksimali 0,5 MMA suma, t. y. 0,5×800 Lt=400 Lt, vadovaujantis 8.15 punktu, už paaiškinimus rekomenduojama maksimali 0,5 MMA suma, t. y. 0,5×800 Lt=400 Lt; vadovaujantis 8.18 punktu, už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama maksimali 0,15 MMA suma, t. y. 0,15×800 Lt=120 Lt arba 0,15×850 Lt=127,50 Lt 2012-10-22 teismo posėdžio metu.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau dėl bylinėjimosi išlaidų dydžių išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į Rekomendacijas bei ir į atsakovės AB DNB banko atstovų atliktus procesinius veiksmus po 2012-01-03 nutarties priėmimo, yra teisinis pagrindas pripažinti pagrįstas atsakovės patirtas 3 630 Lt teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams E. Š., akcinei bendrovei DNB bankui, tretiesiems asmenims notarei Aldonai Adomaitienei ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Iš ieškovės A. Š. priteisti 3 630 Lt akcinei bendrovei DNB bankui bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.