Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2451-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
e1-2451-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33740-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2451-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33740-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S) 1.2.25.6.; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (R. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

jis, 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 23 d. apklaustas kaltinamasis R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. buvo prie (duomenys neskelbtini) turgaus esančioje kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, ten vartojo alkoholinius gėrimus - alų ir degtinę. Maždaug apie 18.00 val. išėjo iš kavinės, užėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė automobilio raktelį ir tada nuėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie ,, (duomenys neskelbtini)“ restorano, kur stovėjo jo žmonos dukrai V. T., priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio jį atsirakino, atsisėdęs užvedė ir pradėjo važiuoti nuo ,,(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) g., nuo kur važiavo link namų. Važiuojant link automobilių stovėjimo aikštelės, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie prisistatė, paprašė papūsti į alkotesterį, jis sutiko, tačiau įpūsti į alkotesterį jam nepavyko. Kad vairavo automobilį neblaivus, prisipažįsta (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 24 d. papildomai apklaustas kaltinamasis R. G. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 17 val., būdamas neblaivus, dienos eigoje buvo išgėręs apie 300 g degtinės ir 0,5 litro alkoholinio alaus, susipykęs su savo sugyventine išėjo iš į barą „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini) turgaus. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 200 g degtinės ir 0,8 litro alkoholinio alaus. Truputį po 18 val. į barą atėjo jo sugyventinė ir liepė jam eiti namo. Apie 18.30 val. jis kartu su sugyventine išėjo iš baro ir nuėjo link kavinės „(duomenys neskelbtini)“, prie kurios stovėjo sugyventinės dukros automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis nutarė perstatyti į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, todėl, palikęs sugyventinę prie automobilio, nuėjo į namus pasiimti automobilio raktelių. Grįžęs atrakino automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą, sugyventinė atsisėdo šalia į priekinę keleivio vietą. Tuomet jis užvedė automobilį ir važiavo link namų (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant greta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, kur jis gyvena, privažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Prie jo sėdinčio automobilyje, vairuotojo vietoje, priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnui atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes teisė vairuoti jam buvo atimta, ir nėra jos vėl įgijęs. Tuomet policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, jis bandė pūsti kelis kartus, tačiau jam niekaip nepavyko. Policijos pareigūnai sakė, kad jis netaisyklingai pučia. Po to pats kategoriškai atsisakė bandyti dar kartą pūsti į alkotesterį. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b.l. 35).

Be R. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo P. L. parodymais (b.l. 9), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 13-16), ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, R. G. 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus R. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b.l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. G. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. G. – Lietuvos Respublikoje neteistas, turėti teistumai išnykę, kelis kartus baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., 18.55 val., iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 10.15 val. (1 para), kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 1 arešto parą (b.l. 25, 27).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. G. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir būdamas neblaivus vengė neblaivumo patikrinimo, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė neblaivumo požymius Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones iš kaltinamojo jau buvo atimta, tačiau asmuo vis tiek sėdo prie transporto priemonės vairo neturėdamas šios teisės bei būdamas neblaivus, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. T., byloje nesant duomenų, jog V. T. būtų žinojusi, kad jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2001 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo – 1610 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1610 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio raštas, dėl išlaidų, patirtų už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. (b.l. 22). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, patirtos dėl daiktų laikymo ar persiuntimo. Už R. G. vairuoto automobilio nuvežimą bei jo saugojimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. susidarė 9,00 Eur išlaidos, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. (R. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., 18.55 val., iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 10.15 val. (1 (viena) para), jį prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. G. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1610 (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt) eurų.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Priteisti iš R. G. 9,00 (devynis) eurus proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB (duomenys neskelbtini) bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie R. G. taikytą BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti R. G., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Išaiškinti R. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė