- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-202-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34006-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl nutarties, kuria panaikintos gavus ir priėmus atskirąjį skundą teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01131 iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo sustabdymas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas O. S. teikė skundą dėl antstolės N. Š. – S. veiksmų ir prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01131 iki jo skundo išnagrinėjimo. Prašymą grinė antstolės nepagrįstai pradėtu išieškojimo procesu, kadangi visus alimentus į išieškotojos sąskaitą yra sumokėjęs. Mano, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolės priimtų patvarkymų pagrindu bet kuriuo metu gali būti išieškomos lėšos iš pareiškėjo turto, dėl ko būtų pažeisti pareiškėjo interesai (el. bylos priedo b. l. 1-2)
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, konstatavęs, jog siekiant užtikrinti skolininko interesus bei lūkesčius bei atsižvelgiant į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių skundo padavimas praras prasmę, taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01131 iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo (el. bylos priedo b. l. 3).
Šalies argumentai
4. Antstolės N. Š. – S. atstovas antstolis D. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Nurodė, jog skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą bei sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01131, kadangi pagal pateikiamus mokėjimo išrašus nėra pagrindo teigti, jog vykdymo veiksmai pradėti be pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė netikslius duomenis apie jo tariamai atliktus alimentų mokėjimus bei nuslėpė nuo teismo tai, kad yra skolingas išieškotojai pagal kitus vykdomuosius dokumentus (el. bylos priedo b. l. 5-6).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi antstolės N. Š. – S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmė ir jį patenkino, panaikindamas minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01131 iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo sustabdymą.
6. Teismas įvertino atskirajame skunde nurodytus argumentus ir konstatavęs, jog pareiškėjas, siekdamas naudos, pateikė klaidingą informaciją (nuslėpė informaciją apie tikrąjį įsiskolinimo dydį), jog vengia mokėti išlaikymą vaikui, kas laikytina prioritetine jo, kaip tėvo, pareiga, sprendė, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir naikinti 2016 m, rugsėjo 21 d. nutartį (el. bylos priedo b. l. 100).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) O. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį. Nurodo tokius esminius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:
7.1. visos prievolės yra įvykdytos, todėl antstolės atliekami vykdomieji veiksmai dėl išlaikymo ir vykdymo išlaidų išieškojimo yra akivaizdžiai nepagrįsti. Antstolei pateikti dokumentai patvirtino, jog pareiškėjas buvo visiškai įvykdęs prievolę mokėti alimentus, todėl vykdomoji byla pradėta nepagrįstai, be to, gavusi mokėjimo dokumentus antstolė nepateikė pretenzijų dėl galimai nesumokėtų alimentų;
7.2. argumentai, jog pareiškėjas iki 2015 m. gegužės 8 d. nevykdė pareigos mokėti alimentus dukros išlaikymui, nepagrįsti, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas į išieškotojos sąskaitą reguliariai pervedinėjo pinigines lėšas dukros išlaikymui;
7.3. antstolė nepagrįstai įrodinėja, jog pareiškėjo iki 2015 m. gegužės 8 d. atlikti mokėjimai buvo tariamai skirti atlyginti išieškotojai 69 508,80 Eur skolą, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00454 jokie papildomi užskaitymai nėra atlikti;
7.4. laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas kelia realią grėsmę, jog bus pradėtas nepagrįstas ir neteisėtas išieškojimas iš pareiškėjo turto vykdymo procese, todėl laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų status quo išlaikymą. Pažymi, jog bet kuriuo metu atliekant išieškojimą iš pareiškėjo turto, nebus užtikrinta pareiškėjo teisėtų interesų apsauga;
7.5. antstolė piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, o priimdama nepagrįstus patvarkymus bei teismo prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje akivaizdžiai siekia pradėti nepagrįstus išieškojimo veiksmus (el bylos priedo b. l. 103-107).
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys antstolė N. Š. – S., atstovaujama antstolio D. S., ir R. L. – S. atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nustatyta, jog antstolė N. Š. – S., kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 8P-57 pagrindu atstovauja antstolis D. S., vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-26432-131/2013 dėl pareiškėjo įsipareigojimo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui – S. A. S., gim. 1998 m. liepos 11 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 2500 LT iki dukters pilnametystės (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pareiškėjas, nesutikdamas su vykdymo veiksmų pradėjimu, teikė skundą dėl antstolės veiksmų, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/01131 iki sprendimo pagal skundą įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkinęs pareiškėjo prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, gavęs antstolės atstovo atskirąjį skundą, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi jį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėdamas, jog vykdymo procesas pradėtas nepagrįstai ir tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog antstolė atliks nepagrįstą išieškojimą iš jo turto (el. bylos priedo b. l. 1-3).
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
11. Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį skundo (dėl antstolio veiksmų) padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde pažymėdamas, jog pakankama priežastis sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra skundi dėl antstolio veiksmų padavimas, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kadangi procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis).
12. Apeliantas įrodinėja, jog antstolė nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, kadangi prievolė mokėti alimentus nepilnamečiam vaikui yra įvykdyta, o pirmosios instancijos teismas neįvertinęs minėtos aplinkybės be pagrindo tenkino antstolės atstovo atskirąjį skundą ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti pareiškėjo interesai ar būtų padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, tokiu būdų pradėdama vykdymo procesą, dar nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, kadangi vien tik vykdomojo dokumento priėmimas, neatliekant realaus išieškojimo, nesukėlė realios grėsmės pareiškėjo interesams. Taigi vertintina, jog apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo.
14. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės rėmėsi pareiškėjo pateiktos klaidingos informacijos aplinkybe, tačiau vertintina, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas ne skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, tačiau galimos žalos, galinčios atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, aplinkybė, t. y. ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti pareiškėjo interesai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas minėtų aplinkybių nevertino, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą.
15. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 45525-845/2016, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinant. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi aukščiau išdėstyti argumentai taip pat nepatvirtina vykdymo veiksmų sustabdymo būtinybės.
16. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog vykdymo procesas pradėtas nepagrįstai, o nepagrįstumą patvirtina pateikiami sąskaitų išrašai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kadangi tai iš esmės yra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas. Kita vertus, antstolės veiksmai, susiję su pradėto vykdymo proceso pagrįstumu, įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-45525-845/2016, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dėl jo pasisakyti.
17. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apelianto atskirojo skundo argumentai, neatsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįsto teisinio rezultato, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
apelianto atskirojo skundo netenkinti.
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.