- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2-130-504/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00002-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- B. D.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A., Valstybės Įmonės Registrų centras, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas
- Advokatai
- Anželika Meškaitė, Eugenijus Baršys
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjos B. D. atstovėms R. R. ir advokatei Anželikai Meškaitei, suinteresuotam asmeniui I. A., I. A. atstovui advokatui Eugenijui Baršiui, suinteresuoto asmens Valstybės Įmonės Registrų centras atstovėms L. K. ir S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. D. pareiškimą, bei patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės Įmonė Registrų centras, I. A., Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime(b.l.25), bei patikslintame pareiškime(b.l.55-58) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos, pareiškėjos tėvai A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo fabrikas (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Tėvas A. D. panašiai 1960-1965 metais (datos tikslios nepamena) gavo paskyrimą garažui adresu (duomenys neskelbtini), ir pats dalyvavo jo statybos darbuose. Šio garažo bendras plotas yra 14, 92 m2, baigtumas 100 %, užstatytas plotas 18 m² , tūris 50 m³ , bruto plotas 18 m² . Minėtame garaže tėvas laikė savo asmeninį automobilį „Zaporožietį", vėliau VAZ 2101, motociklą (duomenys neskelbtini) M bei kitus asmeninius daiktus (tokius kaip automobilio detalės, tepalai, įrankiai, radiatoriai ir pan.). Be to, jis atliko šiame garaže einamus remonto ir priežiūros darbus. A. D. maždaug nuo 1960 m. iki savo mirties ( 1993 m. vasario 10 d.) valdė ir naudojo minėtą garažą teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, laikė jį savu.
1993 m. vasario 10 d. tėvas A. D. mirė. Visą jo turtą paveldėjo jos, pareiškėjos, mama A. D., kuri iki 2004 metų gyveno (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), laikė jį savu. 2004 metais mama A. D. atvyko gyventi pas ją į (duomenys neskelbtini). Tačiau ir toliau su mama jos naudojosi ir valdė garažą, esantį (duomenys neskelbtini).
2010 m. rugpjūčio 15 d. mama A. D. mirė, po jos mirties palikimą priėmė ji, B. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Ji, B. D., po tėvų mirties ir toliau valdo bei naudojasi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau negali nuosavybės teisių į pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teismo sprendimu nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į nurodytą garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a)daiktą (garažą) jos tėvas A. D. pradėjo valdyti sąžiningai, kadangi jis dirbo vilnos audinių fabrike (duomenys neskelbtini) ir iš fabriko gavo paskyrimą garažui; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. nuo pat 1960-1965 m. iki pat šios dienos; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. tiek ji, B. D., tiek jos tėvai A. D. ir A. D. prižiūrėjo ir tvarkė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaip savo; e) garažas yra valdomas daugiau kaip 10 (dešimt) metų.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus" v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad rengdama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą UAB Korporacijos „Matininkai" matininke J. J. pas (duomenys neskelbtini) seniūnę L. B. domėjosi apie statinių - garažų, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę turinčius asmenis. Nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris yra įsiregistravęs garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Matininkė J. J., gavusi iš Valstybės įmonės Registrų-centro unikalų nr. ir registro nr., atliko kadastrinius matavimus statiniui.
Atsiliepimas
Susipažinusi su Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo teismui atsiųstu atsiliepimu, jos įgaliotas asmuo R. R., padedant matininkei J. J., domėjosi, kodėl jų atsiliepime nurodyta, kad neteisingai parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filiale R. R. ir J. J. sužinojo, kad dėl nežinomų priežasčių yra užregistruoti du garažai (8Glb, un. nr. (duomenys neskelbtini) ir 6Glp, un. nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra tame pačiame statinyje, kuriame yra ir jos valdomas garažas, ir kuriems buvo atlikti kadastriniai matavimai dviem skirtingais adresais -(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėti garažai yra užregistruoti kaip atskiri statiniai adresu (duomenys neskelbtini), o ne kaip garažo patalpa pastate. Todėl formuoti jos valdomą garažą taip, kaip siūlo Valstybės įmonė Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime - patalpos pastate, negali.
Įrodymui, kad jos, B. D., valdomas garažas ir įregistruoti garažai - B.p.8Glb ir 6Glp yra užfiksuoti (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. 8469, Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filiale R. R. išėmė kadastro duomenų bylos m. 8469 kopiją. Pažymi, kad byloje užfiksuota jos tėvo A. D. pavardė, tai įrodo, kad jis buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus ir norėjo įsiregistruoti šį garažą. Taip pat yra inventorizacinė 1990 m. byla, kurią gavo jos tėvas A. D. iš Utenos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro, šioje byloje taip pat įrašyta tėvo pavardė.
Iš Rokiškio miesto archyvo gauti dokumentai, susiję su AB (duomenys neskelbtini) privatizavimu, paneigia Valstybės turto fondo argumentus, kad garažas yra valstybės turtas. Iš Turto perdavimo akto, kuriuo VĮ fabrikas (duomenys neskelbtini) perduoda AB (duomenys neskelbtini) visą turtą pagal apyrašus iš balanso 1995-01-01 matyti, kad bendrovės balanse buvo ir nebaigtos statybos, įvairus turtas, kuris gali būti neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. AB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus pažymoje nurodoma, kad bendrovės nuosavybėje buvo gyvenamasis namas ir garažai. Taip pat archyve rastas kasos pajamų orderis, pagal kurį A. D. 1992-04-21 yra sumokėjęs 2107 rublius, paskirtis nurodyta „transp. pat.“ , tai skaitytina kaip transporto patalpos.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis LR CK 4.68 str. 4.71 str. prašo teismo: nustatyti juridine reikšmę turintį faktą, kad ji, B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jos tėvams ir jai sąžiningai ir nepertraukiamai valdant, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 9I1/p.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. A. pareiškime(It., b.l.52) nurodė ir teisme paaiškino, kad ginčo garažas yra jos namo kieme ir jinai naudojasi juo nuo 2007m. Garažai prie (duomenys neskelbtini) namo pastatyti 1966-1967 metais audinių fabriko lėšomis, statė jo darbininkai. Ji dirbo fabriko buhalterijoje ir žino, kad mechaninėse dirbtuvėse darė visiems vienodas duris, užraktus. Su fabriko direktoriaus žinia, eilės tvarka, juo buvo leidžiama naudotis fabriko darbuotojams. Garažas, kurį nurodo, kaip D., fabrikui bankrutavus, liko be šeimininkų, neįteisintas. Ji garažu pradėjo naudotis pastebėjusi, kad juo niekas nesirūpina. Seniūnė L. B. sakiusi, kad apie tą garažą nieko nežino. Ji kreipėsi į V. A., L. C. ir A. B., kurie žinojo, kad garažai buvo statyti fabriko (duomenys neskelbtini),o šiuo metu naudojasi gyventojai savavališkai, kaip bešeimininkiu turtu. Pasiūlė jiems kartu garažą apžiūrėti. Apžiūrėdami visi pamatė, koks blogas jo stovis, stogas buvo kiauras, lubos ir sienos permirkę, vartų staktos supuvę. Suprato, kad jei garažu šitaip nesirūpinama, jis niekam nereikalingas ir pradėjo jį tvarkyti, norėdama susidėti ten savo daiktus. 2009m. pakeitė viso stogo dangą, staktas, įdėjo spyną. Darbus atliko jos sūnus O. ir jo draugas. Po remonto į garažą sudėjo vertingus daiktus ir jį užrakino.
2011-01-21 R. R. paprašė jos garažo nuomos dokumentų. Jai nematant nuplėšė uždėtą garažo spyną ir jį užrakino savo spyna. Pasakė, kad garažas jos, nors nuosavybės dokumentų neparodė. Be ginčo garažo dar yra 10 kitų garažų, jie visi neįteisinti ir jais naudojasi kas užsimano. Prašo atmesti pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų Centras atsiliepime į patikslintą pareiškimą (I t., b.l.89-90) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovės paaiškino, kad patikrinus duomenis apie ginčo pastatą – garažą, buvo nustatyta, kad jog valstybės įmonės Registro centro Panevėžio filiale yra dvi archyvinės bylos, kuriose yra užfiksuotas tas pats statinys. Archyvinė byla Nr. 8168 (registro Nr. 90/13562) adresu (duomenys neskelbtini) yra sudaryta 1962-08-15, o archyvinė byla Nr. 8469 (registro Nr. 35/143314) adresu (duomenys neskelbtini) 10A - 1990-01-05. Abi bylos yra perimtos kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-08 nutarimu Nr. 742 Valstybės žemės kadastro įmonė ir valstybės įmonė Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras buvo sujungtos ir įsteigta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė (dabar valstybės įmonė Registrų centras). Archyvinėje byloje Nr. 8469, registro Nr. 35/143314 užfiksuotais duomenimis statinys bei nuosavybės teisės į jį nėra įregistruoti, todėl ši byla panaikinta. Archyvinėje byloje inv. Nr. 8168, registro Nr. 90/13562 dabar adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotais duomenimis yra įregistruoti atskirais statiniais du pagalbinio ūkio pastatai -garažai (811b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teisės į juos. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje reg. Nr. 90/13562 ginčo garažas pažymėtas 9I 1/p yra registruotinas. Nurodo, kad VĮ fabrikas (duomenys neskelbtini) neįteisino šių garažų, AB (duomenys neskelbtini) taip pat garažo įregistravusi nebuvo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau -Turto fondas) nesutinka su pareiškėjos pareiškimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.69 str.3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69str.3 d. nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB „Pakruojo arka" pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn, (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje L.K. v. Šiaulių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-41/2011) Nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąją senatimi konstatuoti yra būtina jrodyti visas CK 4.68 - 4.71 str. numatytas sąlygas. Nors vienos sąlygos nebuvimas nesudaro pagrindo nustatyti tokiam faktui.
Šalies argumentai
Pareiškėja minėtuose CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytas aplinkybes turi pagrįsti įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. Ir tik teismui konstatavus šias aplinkybes, valdymo teisė transformuotųsi į nuosavybės teisę.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvas A. D. garažą pradėjo valdyti sąžiningai, kadangi jis dirbo vilnos audinių fabrike(duomenys neskelbtini) ir iš fabriko apie 1965 metus gavo paskyrimą garažui, adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja garažu iki šiol naudojasi teisėtai. Minėti pareiškėjos tvirtinimai nėra pagrįsti jokiais įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. Vien naudojimosi daiktu fakto nepakanka išvadai, jog garažas buvo įgytas ir valdomas sąžiningai ir teisėtai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik faktinis naudojimasis turtu ir tai, kad dėl to neprieštaravo kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja atvirai valdė daiktą kaip savą, kad yra sąžininga valdytoja ir įgijo pastatą nuosavybėn įgyjamąja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).
Pareiškėjos tėvas garažu pradėjo naudotis galiojant 1964 metų Civilinio kodeksui. Pagal Kodekso 98,99 str. valstybei priklausė pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas 1964 m. CK 98 ir 99 straipsnių nuostatas, konstatavo, kad pagal šias normas valstybei priklausė pagrindinės gamybos priemonės pramonėje ir valstybės įsteigtų įmonių turtas (CK 98 str.). Vadinasi, ginčo turto savininkas buvo valstybė. Disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindiniu priemonių (tame tarpe pastatais) tvarka reglamentavo CK 99 str. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Iš šiu normų turinio teisėju kolegija daro išvada, kad ginčo pastatas priklausė nuosavybės teise valstybei, o konkreti įmonė pastatą valdė operatyviojo tvarkymo teise. Priėmimo-perdavimo aktu nebuvo perduodama ir perimama nuosavybės teisė, nes turto savininku ir toliau liko valstybė turto priėmimo-perdavimo iš vienos valstybinės įmonės balanso i kitos valstybinės įmonės balansą, to turto savininkas buvo ir toliau liko valstybė, o turtas buvo perleistas operatyviojo tvarkymo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai" v. AB „Šiaulių eksperimentinė įrengimų gamykla", bylos Nr. 3K-3-991/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai" v. AB „Rokiškio grūdai", bylos Nr. 3K-3-461/2006).
Pagal byloje pateiktus kadastro bylos duomenis garažo savininku (valdytoju) įvardijamas vilnos audinių fabrikas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, garažo savininkas buvo ir yra valstybė, o minėta įmonė objektą valdė operatyviojo tvarkymo teise. LR CK 4.69 str. 3 d. nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus. Esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo juridiniam faktui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai nurodo, kad garažas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nėra perduotas Turto fondui, minėtas objektas nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, Turto fondas jo patikėjimo teise nevaldo, nenaudoja ir juo nedisponuoja.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, Turto fondas prašo: pareiškėjos B. D. pareiškimą atmesti.
Suinteresuoto asmens prašymu, byla išnagrinėta nedalyvaujant jo atstovui.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, jog iš esmės neprieštarauja, kad esant LR CK 4.47str., 4.68str., 4.69str., 4.70str., 4.71str. pagrindams būtų nustatytas prašomas juridinis faktas(It., b.l.49). Suinteresuoto asmens prašymu, byla išnagrinėta nedalyvaujant jo atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėja B. D. 2011m. vasario 1d. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji sąžiningai ir nepertraukiamai valdydama, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini)(It., b.l.25-27). Gavus suinteresuotų asmenų atsiliepimus, B. D. pateikė patikslintą pareiškimą(It., b.l.55-58), nurodydama garažo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad RC Panevėžio filiale yra dvi archyvinės bylos, kuriose yra užfiksuotas tas pats statinys. Archyvinė byla Nr. 8168 (registro Nr. 90/13562) adresu (duomenys neskelbtini) yra sudaryta 1962-08-15, o archyvinė byla Nr. 8469 (registro Nr. 35/143314) adresu (duomenys neskelbtini)- 1990-01-05. Kaip nurodė Registrų centras, archyvinė byla Nr. 8469 panaikinta. Archyvinėje byloje inv. Nr. 8168, registro Nr. 90/13562 dabar adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotais duomenimis yra įregistruoti atskirais statiniais du pagalbiniai pastatai – garažai (8I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6G 1p, un.Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teisės į juos.
Ginčo garažas plane pažymėtas 9I1/p(Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla,It., b.l.94-101). Kaip nurodė VĮ Registrų centro atstovės, jis teisiškai nėra įregistruotas, tačiau jį įregistruoti kliūčių nėra.
Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, reg. Nr. 90/13562 matyti, kad ginčo garažas, plane pažymėtas 9I1/p , un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1960m.
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 35/143314, pradėtoje 1990-01-05(šiuo metu panaikintas registras, garažo byla suformuota reg.Nr. 90/13562), pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) charakteristikoje(b.l.7), yra įrašas grafoje “Pavadinimas (gyvenamasis namas, statiniai) - “D. g.”. Minimos bylos 11 lape įrašyta “garažas D. A.”, savininku ir valdytoju nurodomas vilnos audinių fabrikas (duomenys neskelbtini). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino suinteresuoto asmens VĮ RC atstovė S. V., inv.bylos 11 lapas(civ.byloje jo kopija It., 76 b.l.), yra garažo senas – 1990m. abrisas. Tuos įrašus turėjo daryti matininkas nuvykęs į vietą – galimai taip užrašyti naudotojus.
Suinteresuotas asmuo I. A. nurodė, kad visus garažus statė fabrikas (duomenys neskelbtini), kuriais fabriko darbuotojams leisdavo naudotis fabriko admisnistracija. Paskyrimų nebūdavo, leisdavo žodžiu. Būdavo, kad mirus vienam darbuotojui, garažą perleisdavo kitam. Tai, kad garažą pastatė fabrikas (duomenys neskelbtini), nurodė ir pareiškėjos prašymu apklausti liudytojai: liudytojos G. L., J. Ž. nurodė, kad garažą statė fabrikas; liudytojas L. M. nurodė, kad fabrikas statė garažus kaip malkines, kadangi ten nebuvo centrinio šildymo. Fabrikas pastatė ir skyrė naudotis gyventojams; liudytojas V. A. Z. nurodė, kad garažai (duomenys neskelbtini) namo buvo pastatyti fabriko. Jam taip pat buvo duotas sandėliukas, kurį jis su S. K. pasikeitė į jo garažą. Nurodo, kad jokių dokumentų neformino, jokiais dokumentais neapsikeitė. Z. R. nurodė, kad garažų savininkai keisdavosi, kadangi jie buvo fabriko, žinybiniai; liudytoja D. S. taip pat nurodė, kad garažas buvo fabriko. Darbuotojai, kurie užėmė aukštesnes pareigas, gaudavo garažus. Garažus paskirdavo naudotis žodžiu, jokių dokumentų nebuvo.
Suinteresuoto asmens I. A. prašymu apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, kad ginčo garažas buvo pastatytas fabriko (duomenys neskelbtini): L. Č. nurodė, kad garažai statyti fabriko. Jos vyras buvo statybininkas ir statė garažus. Garažus fabrikas (duomenys neskelbtini) skyrė darbuotojams. Naudotojai ten keitėsi – kam nereikėjo, atidavė kitam – nuosavybės nebuvo; liudytoja Z. M. nurodė, kad jos vyras turėjo motociklą, tad reikėjo garažo. Apie 1977m. prašė fabriko, kad duotų garažą, tačiau tuo metu visi garažai buvo užimti. Garažus naudojantys žmonės pasikeisdavę, išeidavę.
Garažų statybos metais privačios nuosavybės nebuvo, tad darytina išvada, kad garažai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti valstybinės įmonės audinių fabriko (duomenys neskelbtini) lėšomis, t.y. valstybės lėšomis, ir priklausė valstybei(1964m. CK 98str., 99str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad Centrinės privatizavimo komisijos sprendimu 1994-02-14 buvo nuspręsta privatizuoti Valstybinį vilnos audinių fabriką (duomenys neskelbtini), patvirtinant 11080030 akcijų pasirašymą(II t., b.l.3-4).
1994m .birželio 3d. Turto perdavimo – priėmimo aktu Valstybinis vilnos audinių fabrikas (duomenys neskelbtini) perdavė steigiamai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) turtą bei nuosavybės duomenis 1994m. balandžio 1d. stoviui(II t., b.l.20-22). Nei minėtame akte, nei Paaiškinamajame rašte(IIt., b.l.24-25), garažai neminimi.
AB (duomenys neskelbtini) 2000-10-25 rašte Nr. 608 dėl pastato vertinimo, adresuotame P. Č. įmonei, nurodo, kad AB (duomenys neskelbtini) balande yra apskaitoma dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvardinto kaip gyvenamasis namas. Kaip AB (duomenys neskelbtini) nuosavybė nurodomi pastatai: gyvenamasis namas 1A2/p, bei garažai 2I1/b, 3G1/p, 4G1/p, 5G 1/p(II t., b.l.26).
Iš pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 90/13562 duomenų matyti, kad rašte minimi garažai yra kitoje pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pusėje, nei ginčo garažas.
Bankrutuojančio AB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo ataskaitoje 2000m.(IIt., b.l.71-75), taip pat ginčo garažas neminimas.
Pareiškėjos atstovė teigia, kad virš išdėstytuose dokumentuose ginčo garažas neminimas, nes A. D. 1992m. sumokėjus 2107 rublio už garažą ir ketinant jį nusipirkti, fabrikas nebelaikė jo savu turtu.
Pareiškėja yra nurodžiusi, kad jos tėvas ketino nusipirkti garažą iš fabriko. Byloje yra pateikta 1992m. balandžio 21d. kasos pajamų orderio Nr. 192362 kopija, iš kurios matyti, kad A. D. fabrikui (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2107,95 rub. Pagrindu įrašyta “transp. pat.”(IIt., b.l.19). Tačiau, net ir pripažįstant, kad A. D. pinigus įmokėjo siekdamas iš fabriko nusipirkti garažą, nėra pagrindo konstatuoti, jog valstybei priklausęs turtas – garažas buvo privatizuotas – nėra jokių duomenų, kad tarp fabriko (duomenys neskelbtini) ir A. D. būtų buvusi sudaryta pastato pirkimo – pardavimo sutartis, (kaip kad pavyzdžiui buvo sudaryta sutartis su P. B.(IIt., b.l.98-99)).
Iš išdėstyto laikytina nustatytu, kad Valstybinis vilnos audinių fabrikas(duomenys neskelbtini) ginčo garažo nebuvo pardavęs, nebuvo perdavęs steigiamai AB (duomenys neskelbtini), t.y jis nebuvo privatizuotas, todėl tebėra valstybės.
Pareiškėjos atstovė teigimu, 2003m. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo viena garažo savininkė – R. M. savo garažą įteisino tokiu pat būdu kaip ir pareiškėja, nurodydama tokias pat aplinkybes, parodo, kad turtas nebuvo nei bešeimininkis, nei valstybinis.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003m. gegužės 19d. sprendimu byloje Nr. 2-417-03/2003 nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas R. M. į garažą 6G 1p, esantį (duomenys neskelbtini), inventorinis kadasto bylos Nr. 8168(prijungtos civ.bylos 2-417-03/2003 36-37 b.l.). Minimoje byloje į skelbimą apie bylos iškėlimą(b.l.27-28) asmenys, ginantys valstybės interesus, neatsiliepė, neginčijo pareikšto prašymo ir neįrodinėjo aplinkybių, kad garažas galimai priklauso valstybei.
Byloje pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą, Valtybės turo fondas yra išsakęs poziciją dėl ginčo turo priklausymo valstybei, teismas tyrė su tuo susijusias aplinkybes ir aiškinosi garažo nuosavybės teisės klausimus, tad pareiškėjos atsovės išvada, kad minėtas 2003m. sprendimas priimtas išnaginėjus analaogiškas aplinkybes, nėra pagrįstas.
Kaip atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo valstyvės įmonė Valstybės turto fondas, ginčo garažas nėra perduotas Turto fondui, minėtas objektas nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, Turto fondas jo patikėjimo teise nevaldo, nenaudoja ir juo nedisponuoja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo fornuojamą praktiką, LR CK 4.69str.3d. įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69str.3d.nuostata(2011m. vasario 8d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-41/2011).
Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus(LR CK 4.69str.3d.), tad remiantis išdėstytu, pareiškėjos B. D. pareiškimas atmestinas.
Iš pareiškėjos priteistina bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 117,15Lt(CPK 88str.1d.3p., 96str.2d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš B. D., a.k(duomenys neskelbtini) 117,15Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.