- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2-1350-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00804-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- VLGN „Atsigręžk į vaikus"
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. T., A. T., trečiajam asmeniui VLGN „Atsigręžk į vaikus" dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismas su ieškininiu pareiškimu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kuriame nurodė, jog atsakovai A. T. ir A. T. turi 3 vaikus: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio visi 3 atsakovų vaikai buvo globojami vaikų globos institucijoje. 2006-07-12 įvyko gaisras, kurio metu sudegė atsakovų šeimai priklausantis ūkinis pastatas su jame buvusiais gyvuliais, apdegė namas. Po nelaimės A. T. pablogėjo sveikata, ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini), A. T. buvo sužalotas gaisro metu ir taip pat gydėsi ligoninėje. Atsakovų tuo metu dar nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir jie buvo laikinai (kol pasveiks tėvai) apgyvendinti vaikų globos įstaigose. Su atsakovų šeima buvo dirbamas socialinis darbas, teikiama visokeriopa pagalba, bet tėvams pasveikus, pasirodė, kad atsakovų šeimoje nėra vietos vaikams, nes pastarieji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jiems beveik nerūpėjo vaikų gyvenimas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-04 sprendimu už tėvų pareigų nevykdymą atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia vaikų A. ir I. T. atžvilgiu ir neterminuotai apribota tėvų valdžia V. T. atžvilgiu. Šiuo metu I. T., gim. (duomenys neskelbtini), auga vaikų globos institucijoje. Nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-04 sprendimo priėmimo praėjo keturi metai, per tą laikotarpį atsakovų šeimoje niekas nepasikeitė, atsakovai gyvena tame pačiame apleistame namelyje, jame nėra sudaryta sąlygų gyventi vaikams. A. T. nedirba, abu sutuoktiniai vartoja alkoholį, konfliktuoja tarpusavyje. Dažniausiai nuo alkoholio vartojimo ūmėja A. T. sveikatos būklė (jai nustatyta (duomenys neskelbtini)), tad jai būtina specialistų kontrolė bei ligos paūmėjimo metu yra svarbu laiku suteikti gydymą. I. T. negali būti sugrąžintas į tėvų šeimą nes pats bijo motinos, o pati atsakovė yra pareiškusi, kad sūnų netinkamai išauklėjo vaikų globos namuose ir ji nenorinti, kad jis būtų išleidžiamas į šeimą savaitgaliais bei švenčių dienomis, nes I. ją sumušė. Kadangi buvimas tėvų šeimoje gali būti pavojingas ir pačiam vaikui, kuris turi elgesio sutrikimų VTAS rekomendavo globėjui neišleisti I. T. pas tėvus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nepadarė nieko, kad sugrąžintų savo vaiką į šeimą per 4 metus, nepateikė teismui jokio pareiškimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. T. ir A. T. jų sūnaus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (b.l. 1-2).
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tai ne pirma byla atsakovams. Atsakovė turi sveikatos problemų, todėl nesupranta klausimų esmės. Taip pat nurodė, kad dviejų vaikų A. ir I. atžvilgiu buvo laikinai apribota atsakovų tėvų valdžia, o V. atžvilgiu apribota neterminuotai, vaikai augo globos institucijose. I. laikina globa tęsiasi jau ketverius metus, tačiau atsakovai per tą laiką nepateikė prašymo panaikinti laikinąją globą ir susigrąžinti vaiką į šeimą. Nuo 2010 metų iki 2011-12-29 I. lankė tėvus, nes atsakovė dažnai guli ligoninėje ir pati vaiko lankyti negali.Kurį laiką I. reguliariai lankė tėvus. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad nuo to laiko, kai vaikas pradėjo bendrauti su motina, pablogėjo jo sveikata, tėvai nesudaro tinkamų sąlygų vaikui gyventi jų šeimoje. 2011-12-28 vaikas sumušė motiną, nuo tada uždrausta vaikui lankyti motiną, jis tapo agresyviu, pradėjo mušti savo draugus. Vėliau buvo leista tėvams vaiką lankyti pas globėją, tačiau pastebėta, kad vaiko emocinė elgsena vėl pablogėjo, net pats vaikas atsisakė bendrauti su tėvais. Šiai dienai neįmanoma vaiko grąžinti į šeimą, nors tokio prašymo atsakovai ir nepateikė (b.l. 47-48).
Atsakovas A. T. teismo posėdžio metu supažindinus jį su LR CK 3.180 str. 3 d. nuostatomis sutiko su ieškiniu bei nurodė, kad išlaikymo vaikams nemoka (b.l. 48).
Atsiliepimas
Atsakovė A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiai su vaiku yra normalūs, namas po gaisro atstatytas, jau 15 metų dirba fabrike ir kai turi pinigų - duoda sūnui, jam nupirko telefoną ir drabužių. Tai pat nurodė, kad problemų su alkoholiu ji neturi, tačiau jų turi vyras. Jai socialiniai darbuotojai pasakė,kad vaiko negrąžins.Atsakovė nori su vaiku bendrauti, jį myli, paimtų savo vaikus į namus, bet neturi pinigų dėl teisinių procedūrų. Psichologinių, psichinių problemų taip pat neturi ir jaučiasi sveika, tik vartoja vaistus, padedančius užmigti. Dėl įvykio, kurio metu sūnus ją sumušė, nurodė, kad vaikas jai trenkė kumščių į nugarą, vėliau iš pykčio ji pasakė pareigūnams nenorinti, kad vaikas savaitgaliais atvažiuotų.Kai turi pinigų duoda sūnui,nupirko telefoną(b.l. 49-50).
Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, tačiau buvo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame taip pat nurodyta, kad tretysis asmuo sutinka su ieškinio reikalavimais ir ieškinį palaiko (b.l. 37). Be to, tretysis asmuo į byla pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2010-05-27 buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus leidimas sūnui lankytis namuose pas tėvus. I. reguliariai lankydavosi pas atsakovus savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis. Kurį laiką berniuko savijauta buvo pagerėjusi, jis reguliariai lankė mokyklą, nepažeidinėjo taisyklių, tačiau I. sukonfliktavus su motina 2011-12-22 jo elgesys ir emocinė savijauta vėl pablogėjo. Jis vėl ėmė mušti vaikus, kartais be priežasties praleidžia pamokas. Paskutinį kartą I. lankėsi tėvų namuose 2012-01-13 švęsti rusų šventės. Nors berniukas buvo išleistas su nakvyne, tačiau tos pačios dienos vakare grįžo į globos namus be nuotaikos, uždaras, nenorėjo bendrauti. Nuo to laiko I. nebesilanko tėvų. namuose. 2012-03-16 atsakovai apsilankė globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, domėjosi sūnaus ugdymu, teiravosi dėl galimybės priimti jį savaitgaliais. Apsilankymo metu I. buvo globos namuose ir jam buvo pasiūlyta susitikti su tėvais, tačiau jis atsisakė. Jam nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Berniukui ypač sunku valdyti agresiją, jis gali elgtis neprognozuojamai, emocinės iškrovos būsenoje nepaskaičiuoja savo jėgos ir smurto priemonių, vėliau savo elgesiui nėra kritiškas.Globos namuose I. teikiama specialistų pagalba - jam taikoma elgesio korekcijos sistema: individualūs pokalbiai su socialiniu darbuotoju, elgesio stebėjimas ir aptarimas kartu su I. vieną kartą per savaitę, taikomi paskatinimai už mokyklos lankymą, kambario tvarkymąsi, taikomos pasekmės už netinkamą elgesį -nuimama dalis kišenpinigių. Paskutiniu metu pastebėta, kad berniukas ramesnis, labiau laikosi dienotvarkės, įsitraukia į veiklas. I. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko 6 klasę. Berniukas yra gabus mokslui, tačiau jis nelabai pareigingas, konfliktuoja su bendraklasiais, elgiasi impulsyviai, yra neramus, išsiblaškęs, kartais elgiasi agresyviai. Tretysis asmuo mano, kad būtų tikslinga neterminuotai apriboti tėvų A. T. ir A. T. teises sūnaus I. T. atžvilgiu, nes iš berniuko elgesio įtariama, kad lankymasis šeimos namuose jį veikia traumuojančiai, be to, berniukas pats atsisako bendrauti su tėvais (b.l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateikto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovai A. T. ir A. T. yra nepilnamečio I. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 7, 9). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovams 2008-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia V. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apribota tėvų valdžia I. T., gim (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; I. T. ir A. T. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti VLGN „Atsigręžk į vaikus“, jų gyvenamoji vieta nustatyta globėjo būstinėje; iš atsakovų priteista periodinėmis išmokomis išlaikymui kas mėnesį po 150 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b.l. 3-6).
2012-03-20 Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius išnagrinėjęs atsakovų prašymą dėl leidimo jų sūnui I. T. svečiuotis šeimoje, priėmė neigiamą sprendimą. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad bendravimas su tėvais kenkia vaikui, būdamas šeimoje jis jaučiasi nesaugus, konfliktuoja su motina, atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galima vaiką sugrąžinti į šeimą, situacija šeimoje visiškai nepasikeitė - nėra sudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti šeimoje, o taip pat tarp atsakovų ir vaiko nėra emocinio ryšio (b.l. 10-11).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnijai patikrinus atsakovų gyvenamąją vietą, 2012-01-16 aktu Nr. 6-3-1 nustatyta, kad šeimos buitinės sąlygos yra labai blogos, namas nesuremontuotas, namuose betvarkė, todėl T. pagal esamą materialinę padėti ir gyvenimo sąlygas negali užtikrinti savo vaikui tinkamos priežiūros bei sudaryti galimybę vaikui tinkamai vystytis. A. niekur nedirba, girtauja, I. nenori grįžti į šeimą, nes motinos elgesys yra neprognozuojamas (b.l. 50-51).
(duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje charakteristikoje I. T., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, auklėtojos charakterizuojamas kaip gabus mokslui, tačiau jo mokymosi pasiekimai šiemet blogesni negu praėjusiais metais. Šiais metais I. pradėjo praleidinėti pamokas be pateisinamų priežasčių, jis turi bendravimo ir elgesio problemų, kartais konfliktuoja su kitais mokiniais, yra impulsyvus, neramus, išsiblaškęs, kartais agresyvus, nelabai pareigingas, vengia sunkesnių ir atsakingesnių užduočių, visiškai nedalyvauja klasės ir mokyklos popamokinėje veikloje, dažnai vėluoja į pamokas, kartais būna joms nepasiruošęs, tačiau labai nenori gauti blogų pažymių. I. dėl grasinimų kitam mokiniui buvo kviestas į prevencinį „Vaiko gerovės komisijos“ posėdį, kuriame pasižadėjo nebekonfliktuoti su kitais mokiniais, ateiti į pamokas pasiruošęs bei stengtis geriau mokytis (b.l. 15).
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame išraše iš stacionaro ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skyriuje I. apsiprato palaipsniui, stengėsi laikytis skyriaus struktūros, tačiau yra linkęs pasiduoti vyresnių vaikų įtakai ir siekia jų dėmesio, dėl to pablogėja elgesys - suduoda, pastumia ir pan. kitus vaikus. I. yra uždaras, sutrikimų pradžioje bendravimas gana uždaras, kontaktas formuojasi palaipsniui. Klinikinio stebėjimo, asmenybės tyrimo duomenys rodo padidintą nerimastingumą, dėmesio siekimą, nepakankamą pasitikėjimą savimi. I. labai jautriai reaguoja į pastabas, vertinimus, lengvai įsižeidžia, užsisklendžia, dažnos opozicinės nuostatos. Berniuko intelektiniai gebėjimai (vertinimas WISC-III met.) atitinka amžiaus vidutinę normą, mokymosi sunkumai sietini su žema mokymosi motyvacija, sisteminio darbo stoka. Vaiko emocinės ir elgesio problemos žymia dalimi sąlygotos berniuko psichotraumuojančios patirties (b.l. 33).
2011-12-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate užregistruotas A. T. pranešimas Bendruoju pagalbos telefonu, kad namuose ją muša mažametis sūnus I. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešimo tikslinimo metu nustatyta, kad I. grįžus 2011-12-22 namo, tarp jo ir motinos kilo konfliktas, nes motina ėmė jo asmeninius daiktus, dėl to jis motiną stumtelėjo. Įvykio metu jai nebuvo sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas. A. T. taip pat nurodė, kad ji nenori, jog sūnus grįžtų namo savaitgaliais, nes nežino kaip su juo bendrauti ir elgtis. 2011-12-28 priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo I. T. veikoje nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. ir šis neturi amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus (b.l. 24).
Pagal CK 3.155 str. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikatą, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato tėvų valdžios ribojimo sąlygas. Jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku.
Dėl A. T. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Bylos duomenimis patvirtinta, kad atsakovas nesirūpina vaiko priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jų vystymuisi sudarymu, t.y. įstatyme įtvirtintų pareigų tinkamai nevykdo, niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, per ketverius metus neatliko realių veiksmų, kad susigrąžintų sūnų į šeimą, neteikia vaikui išlaikymo, todėl dėl savo kaltės yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir ryšys tarp tėvo ir vaiko yra nutrūkęs(tai patvirtino teisme ir motina), nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl ieškinys dalyje dėl A. T. tėvo valdžios apribojimo tenkintinas - jam neterminuotai apribotina atsakovo tėvo valdžia jo nepilnamečio sūnaus I. T. atžvilgiu (LR CK 3.165 str. 1-2 d., 3.180 str.). Atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
Dėl A. T. neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų,kad atsakovė serga psichine liga ir ieškovo dėstomi argumentai tokiu atveju negali būti laikomi įrodymu byloje.
Atsakovė teisme paneigė ieškovo argumentus,kad pati motina nenori bendrauti su vaiku ir net tokia forma(be teismo leidimo ėmė replikuoti ieškovės atžvilgiu ir nereagavo į teismo pastabas nusiraminti),kad byloje teko padaryti pertrauką (b.1.48).
Ieškovas remiasi byloje tuo,kad atsakovė per keturis metus nepakeitė buvusios situacijos,todėl jai turi būti pakeistas tėvų valdžios apribojimas iš laikino į neterminuotą.Toks motyvas šioje situacijoje nėra pagrįstas,nes ieškovas neįrodė,kad tai nepasikeitė dėl akivaizdžių motinos veiksmų,kuri nenori turėti ir auklėti vaiką šeimoje, ir vien tik dėl to tenkinti ieškinį teismas nemato pagrindo.
Teismas negali konstatuoti,kad motina vengia atlikti savo pareigas,kad piktnaudžiauja tėvų valdžia,žiauriai elgiasi su vaiku,kad savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui,kad nesirūpina vaiku tokia apimtimi,kad jai būtų galima apriboti neterminuotai tėvų valdžią.
Iš pateiktos byloje medžiagos matyti,kad iki konflikto su motina sūnaus bendravimas šeimoje buvo pozityvus,t.y. buvo reikalingas ir naudingas tiek vaikui,tiek motinai.Po konflikto pasikeitė vaiko elgesys.Iš vaiko charakteristikos ir jo elgesio aprašymo matyti,kad vaikas pergyveno konfliktą ilgą laiko tarpą,nepamiršo jo pasekmių,ko pasėkoje atsisakė bendrauti su tėvais.Vienas įvykis nėra sistema ir nėra toks atvejis,kad jo pasėkoje turi būti taikomos CK 3.180 str.nuostatos.Iš esamos medžiagos matyti,priešingai,kad tokia situacija ir buvę santykiai tarp motinos ir vaiko,jo dabartinis amžius ir elgesys,bei elementari logika rodo,kad dėl to negalėjo nutrūkti santykiai tarp motinos ir vaiko,kad nėra meilės ryšio,ir kad motina visiškai nesirūpina savo vaiku.Motina nori ir pasiryžusi toliau bendrauti su vaiku, jį myli.Motina turi nuolatinį darbą.Nėra duomenų,kad visiškai nusišalinusi nuo materialinės pagalbos vaikui.Teismas mato,kad būtų neteisinga,neprotinga ir nesąžininga 12 metų paaugliui sudaryti tokią situaciją,kad jo motinai būtų neterminuotai apribota valdžia jo atžvilgiu.Tokio sprendimo pasekmės gali būti neprognozuojamos-niekas nežino kaip vaikas tai supras(abejotina,kad tokio amžiaus vaikas teisingai įvertins realią situaciją),kaip tai įvertins būdamas tokio ūmaus ir konfliktiško būdo,kaip tai atsilieps tolimesniems jo santykiams su motina ir aplinkiniais globos namuose.
Teismas negali formaliai žiūrėti,kad per 4 metus motina nesikreipė dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo.Byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų,kad per šiuos 4 metus niekas nepasikeitė arba viskas blogyn,išskyrus paskutinį konfliktą,kuriame nepaskutinį vaidmenį atliko pats sūnus(kaip bebūtų,bet būtent jis sudavė motinai).Priešingai jeigu nebūtų to konflikto,galima būtų konstatuoti,kad vaiko ir motinos santykiai pasikeitė į gerą pusę.Todėl buvęs konfliktas ir jo pasekmės teismo nuomone nėra pagrindas šioje situacijoje pritaikyti prevencinę įstatymo funkciją,nes laikinas tėvų valdžios apribojimas jau yra veikianti prevencinė funkcija,o valstybinės institucijų pareiga yra padėti vaikui ir motinai pakeisti esamą situaciją,bet nebloginti motinos ir sūnaus santykių.Teismas mato( iš atsakovės elgesio teismo metu,iš jos paaiškinimų,replikų),kad jau dabartiniu metu atsakovė laiko,kad šiuo ieškiniu „valstybė nori išjos atimti vaiką“.Kokias išvadas tokiu atveju padarys vaikas?...
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,teismas nemato pagrindo tenkinti ieškinį šioje dalyje.
Iš atsakovo A. T. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 11.97 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 79 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo sūnaus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Priteisti iš atsakovo A. T. 11,97 Lt (vienuolika litų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 01011239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.