Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dirba portalinio krano mašinistu – dokininku operatoriumi. 2007 m. kovo 18 d. dirbo nuo 20 val., pamainai vadovavo V. K., koordinatoriumi dirbo R. L.. Gavo nurodymą krantinėje Nr.98 iškrauti iš dviejų pusvagonių šamotą, vėliau pusvagonius išvalyti. Šį darbą turėjo atlikti du portalinių kranų mašinistai: jis ir I. J., bei dokininkai – operatoriai: A. S., A. M. ir R. S.. Signalus nuleisti ar pakelti krano greiferį duoda koordinatorius R. L.. Pabaigus iškrauti paskutinį pusvagonį, jo išvalyti per liukus nebuvo galimybės, nes liukai buvo užvirinti. R. L. davė nurodymą susemti likusį šamotą krano greiferiu. Buvo tamsu, vagoną apšvietė krano prožektorius. V. K. sėdėjo krano kabinoje ir laukė, kol darbininkai sušluos šamotą į pusvagonio vidurį. Operatoriams dokininkams valyti vagoną padėjo ir J. J.. Po dešimties minučių pastebėjo, kad vagone buvęs R. L. mostelėjo ranka. Šį jo ženklą suprato, kaip nurodymą leisti krano greiferį (kaušą) į pusvagonį. Matė, kad pusvagonyje yra žmonių. V. K. nuleido greiferį į vagoną. Vagone buvę darbuotojai A. S., A. M., I. J. ir R. S. pasitraukė į vagono kraštą, tačiau iš vagono išlipti net nesiruošė. Žinojo, kad leisti krano greiferį į vagoną, kai jame yra žmonių, negalima. Įmonėje pusvagoniai visada buvo valomi tokia tvarka, nes išlipti iš vagono ir vėl į jį įlipti yra gana sudėtinga. V. K. neliepė pusvagonyje esantiems žmonėms išlipti iš jo, nes jo manymu, darbininkai nebūtų jam paklusę, o jis galėtų prarasti darbą. Nuleidęs krano greiferį į pusvagonį, uždarė jo žiaunas ir staiga greiferis ėmė savaime judėti į tą pusę, kurioje stovėjo darbininkai. Išlipęs iš krano kabinos, sužinojo, kad greiferis sužalojo I. J.. V. K. manymu, greiferis sujudėjo dėl to, kad užsidarydamos žiaunos užsikabino už vagono dugne esančios briaunos ir įtempė trosą. Atsilaisvinusios žiaunos užsidarė, dėl to greiferis ėmė svyruoti.

Akistatos su liudytoju R. L. metu kaltinamasis parodė, kad vienas iš pusvagonyje buvusių darbuotojų jam mostelėjo ranka, tačiau, ar tai buvo koordinatorius R. L., ar kitas žmogus negali pasakyti (I t., b.l. 49).

Liudytojas V. K. parodė, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dirbo stividoriumi. 2007 m. kovo 18 d., R. L., V. K., I. J., A. S., R. S. ir A. M. nurodė iš pusvagonių iškrauti šamotą ir pusvagonius išvalyti. Koordinatoriumi paskyrė R. L., kuris turėjo vadovauti šiems darbams. Dokininkus operatorius I. J. ir A. M. nusiuntė pabaigti laivo „Tarco sea“ krovos darbus, prie savo brigados jie prisijungė tik po valandos. Mašinistas V. K. šamotą iš pusvagonio iškrovė kranu, po to koordinatorius R. L. ir darbininkai vagonus valė. Pusvagonių valymui paprastai kranas nenaudojamas. Pusvagoniai išvalomi darbuotojams sušlavus krovinio likučius ir išpylus juos per liukus. Jeigu liukai užvirinti ir jų išlaužti neįmanoma, pusvagoniai valomi krano pagalba. Tokiu atveju krano greiferis yra nukabinamas ir pakeičiamas loveliu, kurį įleidus į pusvagonį, sušluojami krovinio likučiai ir iškeliami iš pusvagonio. Valant pusvagonius krano pagalba, juose žmonėms būti draudžiama. Apie tai, kad pusvagoniai yra valomi į juos įleidžiant greiferį, pusvagoniuose esant žmonių, V. K. nežinojo. Tokio nurodymo niekada niekam nėra davęs, žino, jog toks pusvagonių valymo būdas yra draudžiamas norminiais aktais. Apie tai, kad įvykio dieną J. J. ir kitų darbuotojų valomo pusvagonio likai yra užvirinti, V. K. niekas neinformavo. Darbų saugos reikalavimus žinojo visi įmonės darbuotojai. V. K. neliepia atlikti darbus taip greitai, kad tai prieštarautų saugos darbe reikalavimams.

Liudytojas R. L. parodė, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dirbo koordinatoriumi dokininku. 2007 m. kovo 18 d., apie 20 val., stividorius V. K. nurodė iškrauti šamotą iš dviejų vagonų 98 krantinėje. Pirmasis vagonas buvo iškrautas ir išvalytas išstūmus šamoto likučius per liukus. Iš antrojo vagono šamotas buvo iškrautas naudojant du kranus, kuriuos valdė kranistai I. J. ir V. K.. Kai šamotas buvo iškrautas, kranistas I. J. įlipo į vagoną padėti darbuotojams jį išvalyti. Šio vagono liukai buvo užvirinti, jų atidarymas užimtų daug laiko, todėl V. K. I. J. pasakė, kad vagoną valys krano pagalbą, V. K. tam neprieštaravo. Vagone buvę darbuotojai sušlavė šamoto likučius į krūvą ir V. K. į vagoną įleido krano greiferį. R. L. nedavė kaltinamajam nurodymo leisti krano greiferį į vagono vidų, ranka jam nemojo. Greiferis nusileido į vagono vidų atidarytomis žiaunomis, žiaunos užsidarė, greiferis ėmė kilti ir prispaudė vagono viduje buvusį I. J.. Leidžiant į vagoną greiferį, vagone buvo žmonių. R. L. žino, kad taip valyti vagonus draudžiama, tačiau įmonėje buvo nusistovėjusi tokia vagonų valymo tvarka, kai krano greiferis leidžiamas į vagoną jame esant žmonėms. Stividoriaus V. K. nelaimingo atsitikimo metu įvykio vietoje nebuvo. Stividoriui apie savo sprendimą valyti vagoną greiferio pagalba nesakė. Pamainos pradžioje darbuotojams yra išduodami laužtuvai tiems atvejams, jeigu vagonų liukai būtų užvirinti, tačiau vagonų valymas krano pagalba vyksta greičiau.

Šiuos savo parodymus liudytojas R. L. patvirtino akistatos su kaltinamuoju V. K. metu (I t., b.l. 49).

Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirbo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dokininku operatoriumi. 2007 m. kovo 18 d., apie 20 val. pradėjęs darbo pamainą, gavo nurodymą išvalyti šamoto vagonus. Krovinį – šamotą iš vagonų iškrovė kranistai I. J. ir V. K.. Vagoną valė A. S., R. L., R. S. ir A. M.. Apie 22 val. į vagoną padėti jį valyti įlipo ir I. J.. Vagono liukai buvo užvirinti, per juos išmesti šamoto likučių negalėjo. A. S. negirdėjo stividorių V. K. skubinant greičiau atlikti darbą, tačiau darbuotojai visada stengiasi pavestus darbus atlikti sparčiai. Visi nusprendė šamotą iš vagono iškelti krano greiferio pagalba. Sušlavus šamotą į krūvą, kranistas V. K. į vagoną įleido krano greiferį. A. S. negirdėjo ir nematė koordinatoriaus duotos komandos leisti į vagoną krano kaušą. Jis pastebėjo leidžiamą greiferį dar nespėjęs atsitraukti nuo šamoto krūvos ir sušuko kitiems darbuotojams „traukitės“. Greiferis nusileido ant šamoto krūvos, jo žiaunos užsidarė. Kranistas šiek tiek, apie 20 cm pakėlė greiferį ir jis staiga pradėjo dideliu greičiu judėti link vagone buvusių darbininkų. I. J. nespėjo pasitraukti ir buvo greiferio prispaustas. Liudytojas žinojo, kad leidžiant į vagoną krano greiferį ir jį iškeliant, vagone žmonėms būti draudžiama, tačiau tokiu būdu vagonus valė jau ne pirmą kartą.

Liudytojai R. S. ir A. M. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas A. S. ir papildomai parodė, kad jie negirdėjo ir nematė, kad kuris nors iš vagone buvusių darbininkų davė nurodymą kranistui nuleisti į vagoną greiferį. Kaltinamasis nurodymo išlipti iš vagono nedavė. Šamoto krovinių pusvagonių liukai visada būna užvirinti, kad neišbyrėtų šamotas.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad jos sutuoktinis I. J. dirbo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dokininku operatoriumi, vėliau krano mašinistu. Sutuoktinis jai pasakojo, kad dirba rizikingą darbą, nes dažnai į vagonus leidžiamas kranas vagonuose esant žmonėms. I. J. žuvo darbe 2007 m. kovo 18 d. Žuvus vyrui ji viena augina nepilnametę jų dukrą.

Liudytoja O. F. parodė, kad jos draugė J. K. su žuvusiu I. J. buvo susituokę apie 3 metus, tačiau kartu gyveno 10 metų ir augino dukterį. Po I. J. mirties jo dukra A. tapo labai uždara ir liūdna, nebebendrauja su bendraamžiais. J. K. vedė dukterį pas psichologą.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2007-03-19, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje, prie 98 krantinės, stovi tuščias vagonas. Į vagono vidų nuleista šalia ant bėgių stovinčio krano strėlė su dvižiauniu kaušu. Vagono viduje, dugne, matyti sienos raudonos spalvos panaši į kraują dėmė (I t., b.l. 4-8).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte 2007-04-05 Nr. 3 užfiksuotos tokios įvykio aplinkybės: 2007-03-18, 20 val., 4 pamainos dokininkai operatoriai pradėjo darbą. Krovos darbams vadovavo stividorius V. K.. Iš pusvagonių, stovėjusių 98 krantinėje reikėjo iškrauti šamotą ir pusvagonius išvalyti. Koordinatoriumi paskirtas R. L., portalinių kranų mašinistai V. K. ir I. J.. Iš pradžių vagonas išvalomas krano pagalba, vėliau dokininkai jį išvalo semtuvėliais. Apie 22.50 val. V. K. į iškrautą pusvagonį nuleido daugiau nei 4 tonas sveriantį greiferį, norėdamas padėti pusvagonį išvalyti. Stividorius V. K. tuo metu buvo kitoje krantinėje. Pusvagonyje nuleidžiant greiferį buvo penki dokininkai. V. K. bandant greiferį iškelti, šis netikėtai horizontalia trajektorija pajudėjo ir prie pusvagonio galo prispaudė I. J.. I. J. mirė. Įvykio vietos apšvietimas pakankamas. Iškraunamų pusvagonių grupė ratstabdžiais nefiksuota. Portalinis kranas „Kirove“ Nr. 10 techniškai tvarkingas. Pusvagonio dugne esantys liukai užvirinti. Koordinatoriaus funkcijos vietiniuose saugos ir sveikatos norminiuose aktuose nenurodytos. Nelaimingo atsitikimo priežastis: greiferio į pusvagonį nuleidimas ir pakėlimas esant jame žmonių. Tuo pažeistas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, patvirtintų LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 351, 117.14 punkto reikalavimas, draudžiantis dokininkams būti pusvagoniuose, kai į juos kranu, įranga, greiferiu, elektromagnetu, keičiamais ir nuimamais krovinio kabinimo įtaisais su distanciniu valdymu, kraunami arba iškraunami kroviniai. Nekontroliuota, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų iškraunant pusvagonius. Tuo pažeistas LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punkto reikalavimas kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (I t., b.l. 25-27).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2007-03-20 specialisto išvada Nr. M 300/07(03), patvirtina, kad I. J. mirė dėl stipraus dubens ir abiejų šlaunų suspaudimo metu pažeistų kraujagyslių ir dėl to įvykusio ūmaus nukraujavimo į išorę. Sužalojimai padaryti suspaudus I. J. tarp dviejų kietų bukų, turinčių galimai pailgą formą ir ribotą paviršių daiktų. Sužalojimai yra sunkūs ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Traumą I. J. patyrė 2007 m. kovo 18 d., mirė 2007 m. kovo 19 d., 00.36 val., medikų priežiūroje (I t., b.l. 12-13).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada 2007-03-21 Nr. T-A-783/07(03), patvirtina, kad įvykio metu I. J. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 14).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-11-28 specialisto išvada Nr.11-2919 (07) patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant krovos – valymo darbus su portaliniu kranu, pusvagonyje esant 5 žmonėms. Krano mašinisto veiksmai neatitiko Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, patvirtintų LR Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 351, 117.14 punkto reikalavimo, draudžiančio nuleisti ar kelti automobilyje ir pusvagonyje esančius krovinius, kai automobilio kėbule ar pusvagonyje yra žmonių, bei Portalinių kranų mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8-K.16.3. punktą, reglamentuojantį, kad pakraunant ir iškraunant automašinas ir pusvagonius, dirbti kranu leidžiama tik tuomet, kai nėra žmonių transporto priemonėse, kuo krano mašinistas turi iš anksto įsitikinti. Instrukcijos 7-K ir technologinėje kortelėje TK 49:2001/2K:2006 nurodyti saugos reikalavimai dirbant vagonuose. Pagal Instrukcijos 2-K 4.43 punktą dokininkams draudžiama būti pusvagoniuose, kai į juos greiferiu kraunami arba iškraunami kroviniai. Iškraunamų pusvagonių grupė ratstabdžiais nebuvo užfiksuota, pažeidžiant Instrukcijos Nr.7-K 4.30 punkto reikalavimą, tačiau nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu buvo horizontalus greiferio judėjimas, o ne iškraunamų vagonų poslinkis, todėl minėtas pažeidimas nesąlygojo nelaimingo atsitikimo. Sąlyga šiam nelaimingam atsitikimui kilti buvo krano greiferio nuleidimas į pusvagonį tuo metu, kai jame buvo darbuotojai. Jeigu krano mašinistas nebūtų pradėjęs krovos darbų, kol dokininkai nepasišalino iš pusvagonio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Nukentėjusiojo I. J. veiksmai neatitiko Instrukcijos Nr.7-K 4.43 punkto reikalavimo, bet nesąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimo. Darbų saugos reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ darbdavio pareigas vykdantis asmuo, asmuo vykdantis kranų darbų vadovo pareigas, asmuo, davęs užduotį darbams (stividorius), asmuo, paskirtas koordinuoti vagonų ir laivų krovos operacijas (koordinatorius), o krano mašinistas ir brigados darbuotojai yra atsakingi už lokalinių norminių saugos aktų reikalavimų, su kuriais buvo supažindinti pasirašytinai, vykdymą savo kompetencijos ribose (I t., b.l. 153-157).

Specialistė J. R. patvirtino savo 2008-11-28 specialisto išvadą Nr.11-2919 (07)išvadą ir paaiškino, kad pagal pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo Kėlimo kranu saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 117.1 punkto, bei LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Portalinių kranų mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8-K 4.16.3 punkto, draudžiančių leisti ir kelti kraną, greiferį į pusvagonį, kuriame yra žmonių, nevykdymas. Kaltinamasis pagal specialisto tyrimui pateiktus LKAB „Klaipėdos Smeltė“ darbų saugos dokumentus, buvo instruktuotas ir pasirašytinai supažindintas su minėtais norminiais aktais. Greiferis yra daugiau nei 4 tonų svorio, todėl net ir tuščias (be krovinio) pats savaime sudaro pavojingą zoną aplink save. Įmonėje buvo krovimo technologinė kortelė, kurioje nurodyta kaip saugiai pakrauti ir iškrauti krovinius. Žmonių buvimas pusvagonyje, kai į jį buvo nuleistas greiferis, nelėmė nelaimingo atsitikimo kilimo.

Darbo sutartis 2004-04-27 Nr. 5485 patvirtina, kad V. K. buvo priimtas į darbą LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2 kl. Dokininku - mechanizatoriumi (II t., b.l. 69-70).

Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale užfiksuota, kad kaltinamasis V. K. ir I. J. 2006-01-30 ir 2006-11-26, buvo instruktuoti ir pasirašytinai supažindinti su šiais darbų saugos norminiais aktais:

-LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Dokininko operatoriaus, autokrautuvų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7-K, kurios 1.23.1. punkte nustatyta, kad kategoriškai draudžiama būti po keliamu, nuleidžiamu, kabančiu arba perkeliamu kroviniu , greiferiu, keičiamaisiais ir nuimamaisiais krovinio kabinimo įtaisais, 1.23.3. punkte nustatyta, kad draudžiama būti kranų darbo zonoje, 1.23.16. punkte nustatyta, kad draudžiama būti tarp nuleidžiamo, keliamo, perkeliamo ir šalia esančio krovinio, sandėlio sienos, vagono borto; 2.1.6. punkte reglamentuota, kad dažniausiai pasitaikantys pavojingi veiksniai, dėl kurių įvyksta gamybinės traumos yra po apkrauto krano strėle arba po keliamuoju krūviu esantys žmonės, taip pat žmonės, esantys tarp keliamo krūvio ir pastato konstrukcijų; 4.294.22. punkte nustatyta, kad draudžiama kelti, nuleisti, perkelti krovinį tada, kai po juo yra žmonių (I t., b.l. 105-106, 107-131).

-LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Portalinių kranų mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8-K, kurios 4.16.3. punkte nustatyta, kad pakraunant bei iškraunant automašinas ir jų priekabas, geležinkelio platformas ir pusvagonius, dirbti kranui leidžiama tik kai nėra žmonių transporto priemonėse, kuo krano mašinistas turi tuo įsitikinti iš anksto (I t., b.l. 132-150, II t., b.l. 80-81).

LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole 2004-07-30 Nr. 105 užfiksuota, kad V. K. atestuotas ir jam išduotas atestavimo pažymėjimas (II t., b.l. 75, II t., b.l. 80-81).

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 117.14 punktas ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 13 d. patvirtintos „Portalinių kranų mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8-K, 4.16.3. punktas įsakmiai įpareigoja kranistą, prieš leidžiant ir keliant į pusvagonį greiferį, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, pusvagonyje nėra žmonių, taigi V. K. kaltės nepašalina ta aplinkybė, kad jis greiferį į pusvagonį su žmonėmis įleido gavęs koordinatoriaus, ar kito asmens signalą (rankos mostelėjimą), nes Portalinių kranų mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8-K 4.16.1. punkte nurodyta, jog krano mašinistas neturi pagal signalą atlikti darbo, jeigu tas signalas duodamas neteisingai, pažeidžiant instrukciją. Kaltinamasis tokiu atveju privalėjo būti itin atidus, palaukti kol žmonės išlips iš pusvagonio ir tik tada į jį įleisti greiferį. Pagrindinė įvykio priežastis buvo ne ta, jog nukentėjusysis I. J. buvo pusvagonyje, o ta, kad krano mašinistas V. K., žinodamas, kad pusvagonyje yra žmonių, į jį nuleido greiferį. Šie jo veiksmai buvo nelaimingo atsitikimo metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Tarp kaltinamojo padarytų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 117.14 punkte ir „Portalinių kranų mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8-K, 4.16.3. punkte numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – neatsargaus kito žmogaus gyvybės atėmimo, yra priežastinis ryšys. V. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis V. K. neatsargų nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis nenumatė, kad dėl jo veikimo -sprendimo nuleisti greiferį į pusvagonį, kuriame buvo žmonių, gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal įvykio situaciją (5 žmonės yra nedidelėje uždaroje patalpoje, į kurią nuleisto greiferio svoris viršija 4 tonas) ir kaltinamojo asmenines savybes (turi ilgametį šio darbo stažą) turėjo ir galėjo tai numatyti. Pažeisdamas saugos ir sveikatos darbe taisyklių reikalavimus V. K. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti įvykis, kurio metu, judant sunkiasvoriui greiferiui, žus ar bus sužeisti žmonės.

Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei ketveriems metams naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. V. K. nėra baustas administracine ar drausmine tvarka, turi šeimą, dirba LKAB „Klaipėdos Smeltė“ operatorium dokininku.