- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- eS2-4027-1103/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01073-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Pareiškėjas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., D. V.
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims J. P. ir D. V. dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų atstovų pagal įstatymą motinos J. P. ir tėvo D. V..
2. Prašyme nurodė, kad 2026-02-19 gavo pranešimą, jog nepilnametis A. T. V., būdamas vaikų dienos centre, išsikvietė policiją, nes bijojo grįžti į namus. Berniukas bijo mamos sugyventinio G. S., nes pastarasis A. skriaudžia – muša, smurtauja psichologiškai, grasina „rimtesniais pokalbiais“, atima mobilųjį telefoną, atjungia interneto ryšį, baudžia, jei A. „prisidirba“ ar vėliau grįžta namo. G. smurtauja ir prieš A. brolį E., o sesę G. yra mušęs seniau, prieš ketverius - penkerius metus. 2026-02-23 su A. bendrauta Panevėžio socialinių paslaugų centro vaikų dienos centro patalpose, kur berniukas nurodė, kad jam namuose nėra saugu. Patėvis agresyvus, turi priklausomybę alkoholiui, o mama taip pat gali „gerti ir būti agresyvi“. Kai mama su patėviu prisigeria, „visada būna tik blogiau“. Vaikas nurodė, kad smurtas buvo panaudotas prieš jį ir prieš jo seserį D. A. teigė, kad kai buvo smurtaujama prieš jį patį, tai smurtaujama buvo ir prieš jo brolį E. Teigė, jei namuose yra mama ir patėvis, A. grįžti į namus nesaugu. Jei namuose būtų tik mama, vaikui būtų saugiau. 2026-02-19 bendraujant su D., mergaitė pasakojo, kad su mamos sugyventiniu G. nelabai bendrauja, G. yra ją mušęs prieš keturis - penkis metus. Nurodė, kad daug atvejų iš vaikystės neatsimena, tačiau žino, kad G. šaukia ant vaikų, kai jie neklauso, kai D. nesitvarko namuose. Mergaitė turi nustatytą (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lankosi reguliariai, vartoja (duomenys neskelbtini). D. sakė, kad jai atsibodo gyventi tokioje aplinkoje, kurioje nuolat patiria įtampą. D. teigimu, ji turėjo sunkią vaikystę, namuose girtaujama, ji turi rūpintis buitimi, gaminti maistą šeimai, nuolat bijo patėvio G., kuris gali rėkti ar smurtauti prieš ją. D. daug kartų matė G. mušant brolius – A. paskutinį kartą mušė maždaug prieš metus, o vaikystėje G. mušdavo ir ją, kai nesuvalgydavo maisto ir išmesdavo į šiukšliadėžę. D. nurodė, kad kiekvieną savaitgalį mama su G. vartoja alkoholį, būna, kad išgeria ir dažniau. Vaikas namuose nuolat jaučia įtampą, nenori namuose likti. D. norėtų, kad ja laikinai pasirūpintų buvusi Paslaugų centro psichologė A.. Vaiko teisėms apie smurtą šeimoje yra pasakojusi. D. norėtų gyventi atskirai, jaučia, kad ją gali ištikti panikos priepuolis. Prieš kelias dienas turėjo (duomenys neskelbtini) minčių, apie tai kalbėjo su specialistais. Anksčiau save žalojo - pjaustė ir degino, kad nejaustų psichologinio skausmo. Mergina išsakė, kad jos psichologinė būsena yra labai bloga, ir didžiausias to indėlis yra patėvio. Tėčio gyvenime beveik nebuvo, jis nemoka alimentų. Mama su patėviu yra alkoholikai, patėvis dar buvęs narkomanas ir smurtautojas.
3. Bendraujant su J. P., moteris nurodė, jog jų šeimoje galioja taisyklės ir, kaip drausminimo priemonė, iš vaikų paimami mobilieji telefonai, atjungiamas internetas. Nurodė, kad vaikų namuose niekas nemuša ir jokių fizinių bausmių netaiko. Tik kažkada senai A. teko klūpėti ir kelis kartus trumpai stovėti kampe. Teigia nematanti priežasčių, dėl ko vaikai galėtų bijoti grįžti namo.
4. 2026-02-24 bendraujant su nepilnamečių A. ir D. tėvu D. V., vyras nurodė, jam yra visiška staigmena, jog vaikai patiria smurtą, vaikai apie tai jam nieko nėra sakę. Vaikų tėvas išsakė, kad jis palaiko ryšį su vaikais, su jais bendrauja, susirašinėja su dukra D., mažiau bendrauja su sūnumi A., nes jis uždaresnio būdo. Teirautasi apie tėvo galimybes pasirūpinti vaikais, vaikų tėvas nurodė, kad neturi galimybių pasirūpinti vaikais, nes pats gyvena mamos namuose kartu su mama, vieno kambario būste, pats yra nedirbantis, dėl sveikatos problemų tvarkosi neįgalumo dokumentus, serga (duomenys neskelbtini), būna dažni priepuoliai. Pasiteiravus, ar D. pasinaudotų galimybe kartu su vaikais apsigyventi krizių centre, nurodė, jog ne, nes dėl savo sveikatos, pasirūpinti vaikais tikrai negalėtų. Vaikų tėvas mano, kad vaikų mama bijo savo sugyventinio, nes jis neprognozuojamas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos (2026-02-25 Nr. 7P-VSV-684, 7P-VSV-668).
5. Dėl vaikų įstatyminių atstovų nesaikingo alkoholio vartojimo, taip pat vaikų patiriamo nesaugumo jausmo namuose, kai jų atžvilgiu yra naudojamas fizinis smurtas, buvo priimtas sprendimas paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą (2026-02-25 Nr. 7VSV-584, 7VSV-583). Nepilnamečiai D. V. ir A. T. V. laikinai apgyvendinti kitoje aplinkoje – pas budintį globėją (2026-02-20 Nr. 7VLA-143, 7VLA-144).
6. Administracinių nusižengimų registro duomenimis J. P. administracine tvarka yra bausta pagal ANK 73 straipsnį dėl tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (2026-02-26 Nr. 7GD-3271). D. V. administracine tvarka baustas pagal ANK 484 straipsnį dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto (2026-02-26 Nr. 7GD-3273).
7. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimai panaudoto fizinio smurto prieš nepilnametį A. T. V. (2026-02-27 Nr. 7GD-3359).
8. Kalbinant nepilnamečius D. ir A. T., siekiant pakartotinai išklausyti jų nuomonę, ar vaikai nekeičia savo pozicijos apie nesaugumą namuose bei patirtą smurtą, D. teigė, kad ji yra tikra dėl savo išsakytų minčių. Nurodė, kad jai su broliu A. T. nebūtų saugu grįžti į šeimą, nes tėvai (mama ir patėvis) nedaro jokių išvadų, nekeičia savo įpročių, elgesio. Mergina teigė, kad blogiausia, jog mama viską mato ir nieko nedaro, nors suvokia kas vyksta. Su biologiniu tėvu vaikai nebendrauja, jis irgi yra alkoholikas, turi neįgalumą, veda netinkamą gyvenimo būdą, išlaikymo neteikia. Mergina pasakojo, kad jei ją grąžintų į šeimą, ji vis tiek ten negyventų, pabėgtų, nes nieko bendro su tėvais nebenorinti turėti (2026- 02-24 Nr. 7P-VSV-668).
9. J. P. šeima Skyriui yra žinoma, nes nuo 2013-03-04 iki 2018-06-30 šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2018-07-03 iki 2018-12-04, nuo 2020-07-29 iki 2021-12-01, nuo 2022-02-18 iki 2022-11-03 šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2024-01-03 atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas, tačiau nuspręsta socialinių paslaugų neteikti, nes J. P. ir jos sugyventinis G. S. suprato alkoholio vartojimo žalą savo sveikatai ir vaikų psichologinei būsenai. 2025-01-23 atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas pakartotinai, tačiau nuspręsta socialinių paslaugų neteikti, nes J. P. savarankiškai registravo dukrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, pati nepilnametė nurodė, kad jai socialinio darbuotojo pagalbos nereikia. Vaiko teisių pažeidimai šeimoje registruojami nuo 2020-07-27, kai į skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas mažametis E. S., kuriam buvo (duomenys neskelbtini), o vaiko mama J. P. atrodė akivaizdžiai neblaivi. Policijos pareigūnai moteriai nustatė 3,4 prom. girtumą (7VTP-905). Atlikus vaiko situacijos vertinimą vaiko pasaugos poreikis nebuvo nustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai poreikį, ko pasėkoje 2020-07-29 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris buvo taikomas iki 2021-12-01.
10. J. P. šeimoje ne kartą buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai: 2022-02-11 gauta informacija, kad į dienos centrą atvykę vaikai nurodė bijantys eiti namo, nes juos mušė tėvas (patėvis) (Nr. 7VTP-289, 7VTP-290). Nuo 2022-02-18 iki 2022-11-03 šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2023-12-27 buvo gautas pranešimas, kad namuose yra trys nepilnamečiai vaikai, o tėvai neblaivūs – J. P. nustatytas 3,31 prom. girtumas, G. S. nustatytas 2,29 prom. girtumas (Nr. 7VTP-3424). 2023-12-28 gautas pakartotinis pranešimas, kad namuose yra trys nepilnamečiai vaikai, o tėvai neblaivūs (7VTP-3445). 2024-01-30 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, socialinės paslaugos inicijuotos nebuvo. 2025-01-19 Skyriuje gautas pranešimas, kad į Panevėžio ligoninę GMP veža nepilnametę, kuri žalojo save (Nr. 7VTP-177). Atlikus situacijos vertinimą vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nes išklausant nepilnametės nuomonę, gauta informacija, kad tėvai galimai netinkamai atliepia vaiko geriausius interesus (2025-01-22 Nr. 7VSV-299). 2025-01-23 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau kompleksinių paslaugų poreikis nebuvo nustatytas. Nepilnametės įstatyminė atstovė nurodė, kad jai socialinio darbuotojo pagalbos nereikia, ji geba pati, atsižvelgiant į gydytojų pateiktas rekomendacijas, užtikrinti nepilnametei dukrai būtiną priežiūrą, registravo dukrą psichiatro ir psichologo konsultacijoms. 2025-02-13 atvejo vadybos procesas užbaigtas.
11. J. P. ir D. V. šiuo metu neturi galimybių užtikrinti fizinio ir emocinio savo nepilnamečių vaikų saugumo, nepatenkina vaikų emocinių ir fizinių poreikių, ignoruoja šeimoje egzistuojančias problemas, vengia jas spręsti, ko pasėkoje šeima šiai dienai nesugeba savarankiškai funkcionuoti. Abiejų nepilnamečių vaikų santykiai su mama yra įtempti, vaikai atsisako grįžti gyventi į mamos namus, J. P. sugyventinio G. S. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vieną iš vaikų, o nepilnamečių tėvas D. V. neturi sąlygų ir galimybių pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo D. V. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka visiškai. Šiuo metu neturi jokių galimybių pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais D. V. ir A. T. V. Prašo sprendimą byloje priimti atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.
13. Suinteresuoto asmens J. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su prašymu sutinka iš dalies. Nurodė, kad ji neturi priklausomybės alkoholiui, prieš vaikus nesmurtauja, o su dukra D. santykiai yra įtempti, nes dukra serga (duomenys neskelbtini), geria vaistus. Namuose galioja elgesio taisyklės, kurių vaikai nepaiso. Sutinka, kad teismas išduotų leidimą paimti nepilnametę D. V. iš jos tėvų. Tačiau nesutinka, kad būtų paimtas A. T. V. Teigia, jog sūnus su ja bendrauja, yra išreiškęs norą grįžti gyventi į namus, sakęs, jog apkalbėti ją įkalbėjo sesuo D. Nėra mačiusi, kad prieš vaikus smurtautų ir jos sugyventinis. Prašo pareiškimą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkinamas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis).
15. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismas vertina prašymą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo pagal tuo metu buvusias aplinkybes, lėmusias pagrindą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų.
16. Įvertinus visą gautą informaciją ir atlikus vaikų situacijos vertinimą buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Apraše), buvo nustatyti 26 punkte numatyti rizikos veiksniai: 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. D. nurodė, kad ji visada bijo savo patėvio kai nėra mamos namuose, ji nesijaučia namuose saugi. Mergina išsakė, kad kategoriškai atsisako likti namuose, nes bijo mamos sugyventinio. A. išsakė, jog nenori grįžti į namus, nes bijo savo patėvio ir taip pat nesijaučia saugus. Vaikas norėtų būti kažkur kitur, ne namuose. Nepilnamečiai nurodė, jog namuose jaučiasi nesaugūs, pageidauja būti paimti iš šeimos; 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. D. nurodė, jog apsidžiaugė, kai brolis išdrįso kreiptis pagalbos ir prakalbo apie šeimoje esančias problemas bei patiriamą smurtą. Iš savo mamos sugyventinio ji fizinį smurtą yra patyrus prieš keturis ar penkis metus. Patėvis ir šiuo metu smurtauja prieš šeimoje augančius vaikus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, naudoja netinkamas auklėjimo priemones: dažnai bendrauja pakeltu tonu, šaukia. Šeimoje nuolat patiriama įtampą. Tačiau jei mama išgeria, taip pat būna agresyvi, yra smurtavusi A. atžvilgiu - trenkusi, klupdžiusi. A. nurodė, kad smurtą patiria ir brolis E., bet jis apie tai nepasisako, nes bijo; 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas vaiko atstovas pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Abu vaikai situacijos vertinimo metu išsakė, jog tėvai yra priklausomi nuo alkoholio, jį vartoja dažnai, šios problemos nesprendžia. Patėvis turėjo priklausomybę ir narkotinėms medžiagoms.
17. 2026-02-20 laikino apgyvendinimo aktu Nr. 7VLA-144 ir Nr. 7VLA-143 A. T. V. ir D. V. buvo apgyvendinti pas laikiną globėją, jiems nustatyta laikinoji globa. Šiuo metu A. T. ir D. tėvams yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, darbui su šeima sudaryta Mobili komanda, šeimai yra teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, kurių tikslas – grąžinti nepilnamečius vaikus į jų biologinę šeimą bei padėti šeimai įveikti krizinį laikotarpį.
18. Iš pateikto 2026-03-10 intensyvaus mobiliosios komandos darbui su šeima ir (ar) vaiku plano matyti, kad D. V. atsisakė mobiliosios komandos pagalbos, kadangi šiuo metu pats dukra ir sūnumi pasirūpinti negalėtų dėl savo sveikatos būklės, jis tvarkosi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini), vartoja skirtus medikamentus, nedirba, jam pačiam reikalinga pagalba. Analogiškas aplinkybes D. V. nurodė pateiktame atsiliepime.
19. Iš minėto 2026-03-10 plano taip pat matyti, kad J. P., nors priėmė mobiliosios komandos pagalbą, tačiau ir toliau nepripažįsta problemų, teigia nesuprantanti tokio vaikų elgesio – kaltinimų dėl fizinio smurto jos sugyventinio atžvilgiu. Ji taip pat neigia ir alkoholio vartojimo problemą, nors iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad jos neblaivumas ir su tuo susiję vaikų teisių pažeidimai fiksuoti ne kartą. Moters sugyventinis G. S. ir toliau gyvena su šeima. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš A. ir D. V.
20. Iš 2026-03-10 Skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai savo pozicijos nekeičia, A. T. V. specialistei išsakė, jog jam nesvarbu, kur gyventi, gali gyventi ir šeiminiuose namuose, teisme, jis laikysis savo nuomonės dėl patirto smurto šeimoje.
21. Suinteresuoti asmenys pilnai pritaria pareiškėjo pozicijai, jog šiuo metu D. V. galimybių grįžti į šeimą nėra. Mergaitės santykiai su mama yra įtempti, jos poreikiai nėra atliepiami, ji atsisako grįžti gyventi į mamos namus. Nepilnamečių tėvas D. V. neturi sąlygų ir galimybių pasirūpinti nei vienu iš savo nepilnamečių vaikų.
22. 2026-03-17 pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai paneigia suinteresuoto asmens D. P. poziciją, jog A. T. V. nuomonė yra pasikeitusi (CPK 178, 185 straipsniai). Bylos duomenimis berniuko santykiai su mama yra išlikę įtempti, faktinė situacija šeimoje nėra pasikeitusi – mamos sugyventinis G. S. ir toliau gyvena šeimos namuose, taigi vaiko fizinis, emocinis ir psichologinis saugumas nebūtų užtikrinti.
23. Teismas spręsdamas dėl teismo leidimo išdavimo atsižvelgia ir į tai, kad J. P. šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros yra įtraukta nuo 2013 m., šeimoje problemos – J. P. piktnaudžiavimo alkoholiu, fiksuojami vaikų nepriežiūros atvejai, išlieka tapačios, o teikiamos socialinės paslaugos ilgalaikių pokyčių neduoda. SODRA ir SPIS duomenimis J. P. dažnai keičia darbo vietas, o darbo laikotarpiai tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Šeimos pajamas sudaro išmokos už vaikus ir socialinė pašalpa.
24. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vaikams šiuo metu nėra sudarytos saugios ir sveikos sąlygos gyventi su įstatyminiais atstovais. Atsižvelgiant į susidariusią krizinę situaciją šeimoje, nėra galimybių užtikrinti nepilnamečių A. T. V. ir D. V. fizinės, emocinės ir psichologinės gerovės nei su vienu iš tėvų. Nepilnamečių vaikų A. T. V. ir D. V. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvais šiuo metu objektyviai yra neįmanomas ir neatitinka vaikų interesų.
25. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. T. V. ir D. V. iš jų motinos J. P. ir tėvo D. V. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).
26. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Leisti paimti nepilnamečius vaikus A. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų atstovų pagal įstatymą - motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo – D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.