Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. e2S-2515-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
e2S-2515-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32270-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo
Kategorijos
  • 3.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2515-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32270-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.1.; 3.1.14.8.1.; 3.4.4.2.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, bei juridinio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 Teisingumo ministerijos parengto ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulinto Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) projekto, kuris įsigalios nuo 2016 m. balandžio 1 d., 585 straipsnio 1 dalį apimtimi, nustatančia, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį universitetinį teisinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui), prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, teisės pasirinkti darbą bei verslą principams ir panaikina ieškovo, kaip atstovo administracinių nusižengimų bylose, įgytą teisę atstovauti asmenims bei gauti už tai užmokestį, ir uždrausti šių nuostatų taikymą nuo 2016 m. balandžio 1 d. ieškovo atžvilgiu, nes subjektinę teisę būti atstovu administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovas yra įgijęs nuo teisės magistro kvalifikacinio laipsnio suteikimo 2010 metų sausio 15 dienos; 2) vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir Lietuvos Respublikos teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis, nustatyti juridinį faktą, kad ieškovas nuo 2010 metų sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos vykdė atstovo administracinėse, administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamosiose bylose praktiką, ir ši jo vykdyta veikla de facto atitinka advokato atliekamas funkcijas, įskaitant visas procesines teises ir pareigas, pilna apimtimi šiose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, bei juridinio fakto nustatymo ir grąžino ieškovui 62 € žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, jog reikalavimas, kuriuo asmuo prašo teismo tvarka nustatyti įstatymo taikymo išimtį jo atžvilgiu, nenagrinėtinas teisme, nes įstatymo nuostatų taikymo išimtys tam tikrų asmenų, jų grupių atžvilgiu gali būti nustatomos tik pačiame įstatyme. Taigi ieškovas kreipiasi į teismą su klausimu, kurį spręsti yra ne teismo, bet įstatymo leidėjo kompetencija. Keisti nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat įtvirtinti nustatyto reglamentavimo išimtis gali tik įstatymų leidėjas.

Šalies argumentai

Ieškovo prašymas nustatyti, kad jo vykdyta veikla de facto atitinka advokato atliekamas funkcijas, negali būti sprendžiamas juridinių faktų nustatymo tvarka. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju nėra CPK 445 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Todėl teismas atsisakė priimti ieškovo pateiktą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo pažeidžiamų teisių nuo 2016 m. balandžio 1 d. verstis atstovo administrtacinių teisės nusižengimo bylų nagrinėjime praktika, kas atitinka tiek civilinių, tiek darbo santykių, tiek konkurencijos tarp atstovų administracinių pažeidimų bylų nagrinėjimo bei advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamų paslaugų šiose bylose. Todėl ginčas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 straipsnis). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje teismas negali vertinti kokia apimtimi ir ar iš viso pažeistos ieškovo teisės, nes ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia šio klausimo. Teismo išvada, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, paneigia asmens teisę kreiptis dėl teisės pažeidimą į teismą iš esmės, nes šis ginčas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, o Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad „jei kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimybę realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. Todėl yra tikslingas ir pateisinamas atitinkamų įgalinimų, skirtų padėti būtinais atvejais žmonėms realizuoti jų konstitucinių teisių gynybą, suteikimas įstatymu valstybės institucijoms ar jų pareigūnams su sąlyga, kad tai neprieštaraus Konstitucijai“.

2) Įstatymų leidėjas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris iš ieškovo atima teisę dirbti darbą, kurį jis dirbo pastaruosius penkerius metus. Vien ši neginčijama aplinkybė garantuoja, jog ginčas dėl Konstitucijos 48 straipsnyje garantuotos teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą suponuoja teisminės pažeistų teisių gynybos galimumą. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymų leidėjo diskrecija keisti nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat įtvirtinti nustatyto reglamentavimo išimtis yra absoliuti ir nėra saistoma Konstitucijos, jos ginamų vertybių ir dėl tokių įstatymo leidėjų veiksmų negalima reikšti ieškinio, net jei tai pažeidžia ieškovo teises. Teismas net nenagrinėja įstatymų leidėjo priimto teisinio reguliavimo atitikimo asmens teisėtų lūkesčių principui, konstituciniams teisinės valstybės principams ir vertina nustatytąjį teisinį reglamentavimą kaip absoliučią ir neklystamą dogmą, dėl kurios ieškovas neturi teisės ne tik kreiptis į teismą, bet dėl tokio reglamentavimo teisingumo abejoti. Vadovaujantis teismo logika ir argumentacija, Konstitucinis Teismas nėra reikalingas, nes visi įstatymo leidėjo priimti įstatymai ab initio pagal prezumpciją atitinka Konstituciją, todėl asmuo, manantis, jog jo civilinės teisės pažeistos, neturi reikšti ieškinio.

3) Juridinis faktas, jog ieškovas yra buvęs atstovu nagrinėjant nuo 2010 metų sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos ir vykdė atstovo administracinėse, administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamosiose bylose praktiką, ir ši jo vykdyta veikla de facto atitinka advokato atliekamas funkcijas, įskaitant visas procesines teises ir pareigas, pilna apimtimi šiose bylose, būtinas ieškovui nustatyti dėl to, kad jis galėtų pagrįsti savo penkerių metų veiklą, kurios tolimesniam vykdymui iškilo kliūčių. Teismo išvada, kad kad šiuo atveju nėra CPK 445 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra nepagrįstas, nes ieškovas neturi jokių kitokių galimybių bet kokia forma gauti minėto juridinio fakto patvirtinimą. Asmuo savo civilinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 puntą, tai yra pripažinus, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimo bei bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas yra įgijęs teisinį išsilavinimą ir nuo 2010 m. dirba teisinį darbą, o nuo 2011 m. kovo mėnesio profesinėje bendrijoje ,, D.Gintauto ir partnerių juridinė kontora” teikia teisines paslaugas, taip pat atstovauja asmenims administracinėse, administracinių teisė pažeidimų, baudžiamosiose bei civilinėse bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, kuris įsigalios 2016 m. balandžio 1 d., 585 straipsnio 1 dalį įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Kadangi ieškovas nėra advokatas ar advokato padėjėjas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo jis neteks galimybės atstovauti administracinių nusižengimų bylose. Todėl ieškovas reiškia ieškinį Lietuvos valstybei.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotasis asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tačiau pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi CPK taip pat nurodo, jog ne kiekvienas šalių ginčas ar asmens pažeistos teisės yra nagrinėjamos ir ginamos civilinio proceso tvarka.

Ieškovo ieškinio pagrindas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo nuostata. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Šis Konstitucijos straipsnis patvirtina pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad įstatymų keitimas yra įstatymų leidėjo, o ne teismo kompetencija. Pagal CPK 2 straipsnį bendrosios kompetencijos teismo pareiga yra tinkamas įstatymų taikymas, tai yra teismas tik taiko įstatymus, o ne sprendžia klausimus dėl jo galiojimo.

Ieškovo ieškinio bei atskirojo skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra teikiamas dėl to, jog, ieškovo nuomone, ginčijama įstatymo nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pripažintina, jog pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, o pagal Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų neprieštaravimo Konstitucijai turi teisę tik Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Taigi, pats ieškovas negali tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar ANK 585 straipsnio 1 dalies atitinka Konstituciją. Tačiau pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi bendros kompetencijos teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik tada, kada kyla abejonės dėl konkrečioje byloje taikytino įstatymo konstitucingumo. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimo metu ginčijamas įstatymas nėra įsigaliojęs, todėl negali būti taikytinas. Be to, Administracinių nusižengimų kodeksas tiesiogiai galės būti taikomas tik teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, o ne pagal CPK nuostatas civilines ir darbo bylas nagrinėjančio teismo. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas, kuriuo jis prašo pripažinti Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia konstituciniams principams bei uždrausti jos taikymą ieškovui, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi dokumentus patvirtinančius, jog jis yra įgijęs teisininko išsilavinimą. Ieškovas nenurodė jokių duomenų, kad jis būtų praradęs dokumentus, patvirtinančius, jog jis atstovaudavo asmenims administracinėse, administracinių teisės pažeidimų bylose, ar kad būtų atstovavęs asmenims, nesudarydamas su jais pavedimo ar teisinių paslaugų teikimo sutarčių. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Darytina išvada, kad į LITEKO sistemą ieškovas būdavo įrašomas, kaip šalių atstovas. Taigi, tokiais atvejais jis turėdavo pateikti teismo darbuotojams dokumentus, kurių pagrindu jis atstovaudavo šaliai. Todėl pripažintina, kad ieškovas turi dokumentus, patvirtinančius, kad jis vykdė atstovo administracinėse, administracinių teisės pažeidimų bylose veiklą. Pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas advokatu ar advokato padėjėju tik pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas. Todėl teismo sprendimas, kuriuo ieškovo veikla būtų pripažinta de facto atitinkančia advokato atliekamas funkcijas, nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes toks teismo sprendimas nesuteiks jam teisės pagal būsimą Administracinių nusižengimų kodekso 585 straipsnio 1 dalį būti atstovu administracinio nusižengimo bylose.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė