Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-23-6780 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis 63 straipsniu paskirta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 26 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-6780 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių valdymą. Šiuo metu ieškosi įsidarbinimo galimybių įstaigoje, elgesys disciplinuotas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad asmens elgesys šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį D. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog D. M. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam D. M. atlikto vertinimo metu nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys (būdingas teisės pažeidimų modelis), kurio korekcija nėra galima, nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis per visą atlikimo laiką nebuvo skatintas nei vieno karto, baustas nebuvo taip pat. Vertinimo metu nenustatytas nė vienas apsauginis veiksnys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat vertina, kad nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus, 2014 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuteistasis nepasimokė, 2021 m. priimtas baudžiamasis įsakymas, o šiuo metu atlieka pirmą realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę už dviejų nusikalstamos veikų epizodus (realioji sutaptis), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Stebima nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija. Dabartinis teisės pažeidimas yra asmeniui būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, kurį sudaro analogiškų nusikalstamų veikų vykdymas, susijęs su disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Laivėje nenurodo, kad būtų susidūręs su finansinio stabilumo trūkumu, nuteistasis turėjo darbą, tačiau nusikaltimas susijęs su siekiu gauti finansinės naudos sau neteisėtu būdu, todėl neatmestina prielaida, kad nuteistasis galėjo susidurti su pastovaus pajamų šaltinio trūkumu, ar lėšų paskirstymo kompetencijos stoka. Be to, veikų padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė situacija, o asmens ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi, noras gauti finansinės naudos. Dabartinė nusikalstama veika įvykdyta kartu su kitu asmeniui. Vertinimo metu teigia, kad geba atsiriboti nuo jį destabilizavusios aplinkos, nors anksčiau pripažįsta galėjęs būti paveikus kitų įtakai, šiuo metu teigia - nėra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, gebąs atsiriboti nuo jį destabilizavusių veiksnių. Nuteistasis linkęs nusikalstamas veikas bei jomis padarytą galimą žalą linkęs minimizuoti, pateisinti, teigia, kad narkotikais „pasidalino“, nesiekė tiesioginio atlyginio. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję elgesio pasekmių nenumatymas, tų pačių klaidų kartojimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejotų jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, D. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 dienų), kai nuteistasis yra nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo D. M. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis D. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-23-6780 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.