Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
1A-385-245/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
M. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-245/2020Proceso Nr. 1-01-1-35483-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskinės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. kovo 6 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš M. Š. D. T. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) civilinio ieškinio tenkinimui ir 294,94 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 94 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. (toliau – M. Š.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 12.00 val. ant tako, vedančio link miško masyvo (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš D. T. (toliau – D. T.) fizinį smurtą, pagrobė jai priklausantį turtą, o būtent: prisėlinęs prie D. T., būdamas jai už nugaros, rankomis uždengė jai akis, po to pakėlęs D. T. vilkėtą palaidinę ir ją užmovęs jai ant galvos, pastūmė nukentėjusiąją į nugaros sritį, dėl ko D. T. nukrito ant žemės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, apvertęs nukentėjusiąją ant nugaros, keliais įsirėmęs jai į krūtinę, abiem rankomis suspaudė D. T. kaklą, nurodydamas nerėkti ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė svetimą, D. T. priklausantį turtą: pinigus 30 Eur sumoje ir mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y6“ su SIM kortele bendros 39 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. T. bendrą 69 Eur turtinę žalą ir sukėlė nukentėjusiajai D. T. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. prašo sumažinti jam skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tas aplinkybes, jog M. Š. nusikalstamą veiką padarė tyčia, praeityje jis yra teistas. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu dėl to, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau, pasak M. Š., paskirdamas galutinę bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlygino žalą nukentėjusiajai dar prieš nagrinėjant bylą teisme, taip pat padengė dalį civilinio ieškinio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų bei nuosekliai laikydamasis vieningos teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, įvertinęs M. Š. asmenybę, paskyrė jam teisėtą ir pagrįstą bausmę. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teismo prašo „peržiūrėti“, ar jam paskirta bausmė yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas abstraktus, juolab, kad nuteistasis savo skunde nepateikė jokių svarių argumentų, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. Š., tinkamai vadovavosi BK normomis ir atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai nustatyta, kad M. Š. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veika baigta. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad M. Š. praeityje teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas dar nėra išnykęs. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus mėnesiui po grįžimo iš įkalinimo įstaigos, o tarp jo padarytų nusikalstamų veikų dominuoja turtiniai nusikaltimai. Teismas atsižvelgė ir į tas aplinkybes, kad M. Š. dirba, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centre nesilankė. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog M. Š. nusikalto būdamas recidyvistu. Remiantis M. Š. asmenybę charakteristika, jo ankstesniais teistumais, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, nerodo jokio noro integruotis į normalų visuomenės gyvenimą ir gyventi pagal priimtinas gyvenimo taisykles, todėl pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad M. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

8. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad paskirdamas galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlygino žalą nukentėjusiajai dar prieš nagrinėjant bylą teisme, taip pat padengė dalį civilinio ieškinio. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, pažymėjo, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. T. savo ieškininius reikalavimus sumažino, nes dalis ieškinio buvo atlyginta.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas M. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Juo labiau, kad įvertinus nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę atsakomybę, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Analogiškai vertintini ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl M. Š. paskirtų bausmių bendrinimo. Šį procesą reglamentuojančios teisės normos pažeistos taip pat nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė