Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-06 · Administracinė byla Nr. eI3-3414-644/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
eI3-3414-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00282-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3414-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00282-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. P., jo atstovui advokatui G. J.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui K. P., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2022-01-07 sprendimo Nr. 21 R1-3 (AG1-281/08-2021) dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo K. P. skundas: panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus 2021-10-20 raštas Nr. 36-2-1519 „Dėl leidimo išdavimo saugotinų želdynų kirtimui augančių sklype, adresu (duomenys neskelbtini)“; panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės 2021-10-18 posėdžio protokolo Nr. 36-3-324 dalis, kuria nuspręsta Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui siūlyti neišduoti leidimo saugotinų želdinių augančių sklype adresu (duomenys neskelbtini), kirtimui. Priimti naują sprendimą - pareiškėjo K. P. skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė skunde nurodė, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui (toliau - Skyrius) pateikė du 2021-09-24 ir 2021-09-25 prašymus dėl leidimo saugotinų medžių kirtimui išdavimo. 2021-09-24 prašyme nurodė, kad planuojama pašalinti pavojingus medžius - pušis, kurios kelia pavojų nekilnojamajam turtui bei gyvybei (medžių diametras 45, 41 ir 28 cm). 2021-09-25 prašyme nurodė, kad medžiai auga arti pastatų ir tamsina langus (vasaros metu kambariuose apšvietimas neatitinka galiojančių normų), gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui, pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja (nustatoma stebėsenos metu).

Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 8 punktu, organizavo prašymo nagrinėjimą. Prašymas buvo nagrinėjamas Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos (toliau - Želdynų komisija) 2021-10-15 posėdyje. Želdynų komisija, įvertinusi pareiškėjo prie prašymo pateiktus dokumentus, vienbalsiai nusprendė siūlyti Skyriui neišduoti leidimo saugotinų 3 vnt. pušų, augančių (duomenys neskelbtini), kirtimui, kadangi nepateikti duomenys, kad želdiniai yra blogos būklės ir kelia pavojų. Leidimą atsisakyta išduoti vadovaujantis Aprašo 19.1 papunkčiu. Skyrius, atsižvelgdamas į Želdynų komisijos išvadą, skundžiamu 2021-10-20 raštu Nr. 36-2-1519 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Želdynų komisijos 2021-10-18 protokolu Nr. 36-3-324 praneša, jog Skyrius leidimo pušies kirtimui išduoti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčų komisija skundžiamu sprendimu panaikino atsakovės 2021-10-20 raštą bei Želdynų komisijos 2021-10-18 posėdžio protokolo dalį, kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, reikalaujančių motyvuoti priimamą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su Ginčų komisijos sprendimu ir teigia, jog pareiškėjui nekilo jokių abejonių, dėl kokių priežasčių buvo netenkintas jo prašymas išduoti leidimą trijų pušų kirtimui, t. y. jis puikiai žinojo ir suprato, kokios priežastys (Komisija nenustatė, jog želdiniai yra blogos būklės, ar kelia pavojų jo turtui) lėmė jo prašymo netenkinimą. Be to, iš pareiškėjo skundo turinio Ginčų komisijai matyti, jog jis nesutinka būtent su Želdynų komisijos argumentais, kad želdiniai nekelia pavojaus, nurodydamas, jog atsakovė tinkamai neįvertino aplinkybės, kad prašomi iškirsti ar kitaip pašalinti želdynai kelia realų pavojų asmens sveikatai, gyvybei bei šalia esančio nekilnojamojo turto ar būsiančio kilnojamojo turto saugumui. Akcentavo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti sprendimus, nekelia jų atitikties VAĮ 10 straipsnio nuostatoms klausimo ir, priešingai nei konstatavo Ginčų komisija, skunde nenurodo, kad jam kiltų abejonių ar klausimų dėl ginčijamais Administracijos sprendimais nustatytų jo teisių turinio, esmės, faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo, ar, kad dėl nepakankamos ginčijamų sprendimų motyvacijos būtų apribota jo teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba.

Atsakovė taip pat paaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčo nebuvo dėl to, jog medžiai, kuriems kirsti prašoma išduoti leidimą, yra sveiki ir gyvybingi, o įvertinus pareiškėjo pateiktus žemės sklypo planą, topografinę nuotrauką bei 5 nuotraukas, Želdynų komisija nenustatė, kad medžiai keltų pavojų. Nors pareiškėjas nurodė, kad medžių pavojingumą patvirtina tai, jog medžiai pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja, tačiau Želdynų komisija tokios aplinkybės iš pateiktų medžių nuotraukų nenustatė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad pušys gadina namo pamatus. Pažymėjo, kad Aprašo 5.9 papunktis numato, jog saugotinus medžius galima kirsti neatlygintinai, jei jie auga mažesniu kaip 5 m atstumu nuo gyvenamojo namo, tačiau ši nuostata įsigaliojo tik 2020-10-15, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina.

Atsakovė nurodė, kad Aprašo 19 punkte (jo 19.1-19.6 papunkčiuose) nustatyti atvejai, kada leidimas neišduodamas. Vienas iš jų - želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo nepateikia papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 10 punktą arba pateikia klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę (Aprašo 19.1 papunktis). Vadovaudamasi minėta Aprašo nuostata, Želdynų komisija sprendimu, įformintu 2021-10-18 protokole, nutarė leidimą atsisakyti išduoti 19.1 punkto pagrindu. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. A-4565, 14 punktas nustato, kad Aplinkos apsaugos skyriui Komisijos sprendimai yra privalomi. Tų pačių Nuostatų 15 punkte įtvirtinta, kad Komisijai priėmus neigiamą sprendimą, Aplinkos apsaugos skyrius motyvuotai atsako pareiškėjui, vadovaudamasis Komisijos posėdžio protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, atsakovės nuomone, skundžiamuose Administracijos sprendimuose išdėstyti nors ir glausti, tačiau pakankami suvokti priimto sprendimo esmę (kodėl priimtas toks sprendimas), jo priėmimo motyvai, todėl Ginčų komisijos sprendimo argumentas dėl nemotyvavimo laikytinas nepakankamu konstatuoti absoliutaus Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2021-10-20 rašto Nr. 36-2-1519 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės 2021-10-18 posėdžio protokolo Nr. 36-3-324 dalies negaliojimo pagrindo buvimą bei pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimui.

Pareiškėjas K. P. atsiliepimu bei paaiškinimais teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisijos 2021-10-18 posėdžio protokolas Nr. 36-3-324 kartu su 2021-10-20 raštu jam nebuvo pateiktas, o jo turinys tapo žinomas tik pateikus skundą Ginčų komisijai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nepateikus protokolo (jo ištraukos), o atsakovei tik paminėjus Komisijos sprendimą, neabejotinai kilo pagrįstų abejonių dėl tokių individualių administracinių aktų pagrįstumo, jų turinio ir motyvų. Be to, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, gavusi prašymą, Administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą. Savivaldybės administracija ir (ar) prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus Aprašo 5.11, 5.13, 5.14 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, o taip pat atsakovės skundo argumentų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog faktinis želdynų patikrinimas vietoje apskritai nebuvo atliktas, o tiek Komisijos siūlymas nepritarti leidimo išdavimui, tiek Sprendimas buvo priimti įvertinus pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Taigi atsakovė ir (ar) Komisija želdynų pasvirimo laipsnio, faktinės želdynų būklės, bei tai, jog želdynai negadina gyvenamojo namo pamatų bei kitų reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo. Iš to seka, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, neįvykdė Aprašo 8 punkte įtvirtintos imperatyvios pareigos.

Pareiškėjo manymu, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė neatliko jokio aplinkybių patikrinimo vietoje, prašymuose nurodomi argumentai buvo daugiau nei pakankami ir pagrįsti leidimo kirsti ginčo želdynus išdavimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Ginčų komisijos motyvų nepaneigė, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, nes Komisijos 2021-10-18 posėdžio protokolas Nr. 36-3-324 bei 2021-10-20 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės 2021-10-18 posėdžio protokolo Nr. 36-3-324 (toliau – Komisijos protokolas) dalies, kuria nuspręsta Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui siūlyti neišduoti leidimo saugotinų želdinių augančių sklype adresu (duomenys neskelbtini), kirtimui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2021-10-20 rašto Nr. 36-2-1519 „Dėl leidimo išdavimo saugotinų želdinių kirtimui augančių sklype adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-01-07 sprendimo Nr. 21R1-3 (AG1-281/08-2021), kuriuo Komisijos protokolo dalis ir Raštas buvo panaikinti, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021-09-24 ir 2021-09-25 prašymais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas leisti kirsti arba kitaip pašalinti jo gyvenamosios vietos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 1901/0286/49, esančius 28 cm, 41 cm, ir 45 cm diametro medžius - pušis. Pareiškėjas 2021-09-24 prašyme nurodė, jog prašomi iškirsti medžiai yra pavojingi kilnojamajam - nekilnojamajam turtui bei žmonių gyvybei, o 2021-09-25 prašyme pažymėjo, kad nurodomi medžiai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui, taip pat yra pasvirę didesniu nei 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, Rašte pažymėjo, jog Komisija 2021-10-18 posėdyje nepritarė leidimo išdavimui saugotinų 3 (trijų) vienetų pušų kirtimui, nenustačius, kad želdiniai yra blogos būklės ar, kad kelia pavojų turtui. Dėl šios priežasties Aplinkos apsaugos skyrius leidimo saugotinų pušies želdinių kirtimui išduoti negali.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu ir Komisijos protokolo dalimi, juos 2021-12-10 patikslintu skundu apskundė Ginčų komisijai, kuri 2022-01-07 sprendimu Nr. 21R1-3 (AG1-281/08-2021) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei nusprendė panaikinti: Raštą ir Komisijos protokolo dalį, kuria nuspręsta Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui siūlyti neišduoti leidimo saugotinų želdinių augančių sklype adresu (duomenys neskelbtini), kirtimui.

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovės sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuoti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – Želdynų įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas).

Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (toliau – Leidimas), išduotą pagal šio tvarkos aprašo 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime. Aprašo 6 punkte nurodoma, kad asmuo, prašantis išduoti leidimą kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, pateikia savivaldybei nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Prašymas), užpildytą pagal šio tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą. Gavusi prašymą, savivaldybės administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą. Savivaldybės administracija ir (ar) prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – Komisija) įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 5.11, 5.13, 5.14 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės administracija apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 5 punkte numatytus atvejus, ir išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą (Aprašo 8 p.). Pagal Aprašo 9 punktą, priimdama sprendimą išduoti Leidimą, savivaldybės administracija ar išvadą dėl Leidimo išdavimo teikianti Komisija prioritetą teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių išsaugojimui, jei reikia, – pasiūlo juos genėti. Leidimą šalinti saugotinus medžius ir krūmus savivaldybės administracija išduoda ar Komisija išvadą dėl Leidimo išdavimo teikia įsitikinusi, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius. Prašyme pateiktoms priežastims pagrįsti savivaldybė gali prašyti papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo, kito fizinio ar juridinio asmens, prašančio kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (Aprašo 10 p.). Vadovaujantis Aprašo 19.1 punktu Leidimas neišduodamas, kai želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo nepateikia papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 10 punktą arba pateikia klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovė, vadovaujantis Aprašo 19.1 punktu, galėjo neišduoti leidimo medžių kirtimui tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų nepateikęs papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 10 punktą arba pateikęs klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, matydama, kad Prašyme pateiktoms priežastims pagrįsti nepakanka informacijos, privalėjo jos prašyti iš pareiškėjo (Aprašo 10 p.), tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas Prašymą, nurodė, jog prašomi iškirsti medžiai yra pavojingi kilnojamajam - nekilnojamajam turtui bei žmonių gyvybei, medžiai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui, taip pat yra pasvirę didesniu nei 45 laipsnių kampu, pasvirimas kasmet didėja ir šiems motyvams pagrįsti pareiškėjas pateikė sklypo planą, Registro išrašus, nuotraukas. Atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, visiškai nemotyvavo, dėl ko pareiškėjo pateikti duomenys apie medžių keliamą grėsmę yra nepakankami ar klaidingi, norint pripažinti, kad želdiniai yra blogos būklės ir kelia pavojų. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė skundžiamuose sprendimuose nurodydama, jog nepateikti duomenys apie želdinių blogą būklę ir keliamą pavojų, ne tik, kad nemotyvavo šio teiginio (nenurodė, kodėl pareiškėjo pateikti duomenys apie medžių keliamą grėsmę yra nepakankami ar klaidingi), bet ir šią išvadą padarė tik pagal pareiškėjo pateiktas nuotraukas, tuo pažeisdama imperatyvų Aprašo 8 punkto reikalavimą - įvertinti prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimti sprendimai (Komisijos protokolas ir Raštas) yra formalūs, neišsamūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, dėl ko skundžiamų sprendimų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo neišduoti leidimo kirsti medžius esmę.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas sprendžia, kad Ginčų komisija skundžiamu 2022-01-07 sprendimu Nr. 21R1-3 (AG1-281/08-2021) iš esmės pagrįstai konstatavo, jog skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyti motyvai, teisinis pagrindas ir atsakovė tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pušys, dėl kurių kirtimo buvo kreiptasi į atsakovę, kelia realią grėsmę pareiškėjo turtui ir gyvybei bei sveikatai ir blogina gyvenimo kokybę.

Atsižvelgiant į tai, kad Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog skundžiami Raštas ir Komisijos protokolas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir juos panaikino, tenkinti atsakovės skundą ir panaikinti Ginčų komisijos sprendimą nėra jokio pagrindo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis