- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2806-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21891-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja A. Š. pateikė skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018 m. birželio 6 d. patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui, bei vykdomąją bylą Nr. 0055/09/04292 nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu dėl senaties. Nurodė, kad nuosprendis pareiškėjos atžvilgiu įsiteisėjo 2008 m. birželio 5 d., antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2009 m. lapkričio 10 d. Nuo minėtos datos antstolis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų baudai išieškoti. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2009 m. iki 2017 m. pareiškėja dirbo pagal darbo sutartis keliose bendrovėse. Nurodytu laikotarpiu antstolis formaliai išsiuntinėjo pareiškėjos darbdaviams patvarkymus dėl pinigų išieškojimo. Išsiuntęs patvarkymus, antstolis nekontroliavo jų vykdymo, darbdaviai nebuvo nubausti už antstolio patvarkymų nevykdymą. Tik 2016 m., prisijungęs prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, antstolis gavo 13,28 EUR sumą skolai Valstybinei mokesčių inspekcijai padengti. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. antstolis taip pat nesiėmė vykdymo veiksmų vykdyti išieškojimą iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto. Tik praėjus 10 metų po nuosprendžio įsiteisėjimo antstolis areštavo 1/10 pareiškėjos turto. Pažymėjo, kad pareiškėja niekada nevengė vykdyti nuosprendžio, neslėpė savo turto, nepadarė naujos nusikalstamos veikos, tačiau iki šiol nuosprendis nėra įvykdytas.
2. Antstolis R. K. 2018 m. liepos 11 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad nuosprendis, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, įsiteisėjo 2008 m. birželio 5 d., 2009 m. lapkričio 2 d. vykdomasis raštas antstoliui pateiktas vykdyti 2009 m. lapkričio 10 d. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (šiuo atveju bauda). Pagal to paties straipsnio 2 dalį senaties terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra 2008 m. birželio 5 d., o nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi antstoliui pradėjus nuosprendį vykdyti, t. y. 2009 m. lapkričio 10 d. Antstolio teigimu, nuosprendžio senaties terminas negali būti taikomas, nes nuosprendis dėl paskirtos baudos vykdymo pradėtas nepažeidžiant BK 96 straipsnyje nustatytų terminų. Pažymėjo, kad viso vykdymo proceso metu antstolis atliko įvairius vykdymo veiksmus. Tuo tarpu pareiškėja netinkamai vykdė savo kaip skolininkės pareigas – nepranešė apie savo darbo vietos pasikeitimą, nesidomėjo vykdymo eiga, būdama įmonės vadove, nevykdė antstolio patvarkymų dėl skolos išieškojimo, taip kliudydama antstoliui kuo operatyviau išieškoti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-576/07, kurio pagrindu antstolis vykdo baudos išieškojimą iš skolininkės A. Š., įsiteisėjo 2008 m. birželio 5 d. Nuosprendžio pagrindu 2009 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolis priėmė vykdyti 2009 m. lapkričio 10 d. patvarkymu. Taigi 2009 m. lapkričio 2 d. vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo pradėtas priverstinai vykdyti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.
5. Teismas nurodė, kad BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Teismas iš vykdomosios bylos nustatė, kad per visą vykdymo laikotarpį antstolis ėmėsi priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Antstolis tikrino skolininkės turtinę padėtį, teikė užklausas Gyventojų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registrui, antstolių informacinei sistemai ir kt. Antstolis taip pat areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, priėmė patvarkymus areštuoti skolininkės lėšas, vykdyti išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio, patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo, dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir kt. Teismas padarė išvadą, kad vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjos buvo atliekami nuolat ir nuosekliai.
6. Teismas pažymėjo, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese, tačiau pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumokėti paskirtą baudą, nors pati nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. ji dirbo net keliose bendrovėse ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Pareiškėja taip pat neinformavo antstolio ir apie pasikeitusią darbovietę. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl pačios pareiškėjos vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo. Teismas taip pat pripažino, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjos nebuvo išieškota priteista bauda, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo procesą vykdomojoje byloje dėl senaties. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti antstolio 2018 m. birželio 6 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nutraukti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantė niekada nevengė vykdyti Kauno apygardos teismo 2008-06-05 nuosprendžio, niekada neslėpė savo pajamų ir darbovietės. Teismas visiškai nepasisakė kuo pasireiškė apeliantės vengimas vykdyti teismo nuosprendį. Nuo 2009 m. iki 2017 m. apeliantė dirbo keliose darbovietėse, o antstolis tik išsiuntė joms patvarkymus vykdyti išieškojimą atlyginimo, tačiau visiškai nekontroliavo šių patvarkymų vykdymo eigos. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad antstolis ėmėsi priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas.
Šalies argumentai
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdymo procese netaikė baudžiamosios bylos nuosprendžio vykdymo senaties termino ir nenutraukė apeliantės atžvilgiu vykdomosios bylos.
12. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą ir per nurodytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės (BK 96 str. 1 d. 1 p.). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 str. 2 d.). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja (BK 96 str. 3 d.). Dėl šių Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
13. Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0055/09/04292 antstoliui buvo pateiktas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-576/07 dėl baudos išieškojimo iš skolininkės A. Š., kuris įsiteisėjo 2008 m. birželio 5 d. Nuosprendžio pagrindu 2009 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolis priėmė vykdyti 2009 m. lapkričio 10 d. patvarkymu. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d. vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo pradėtas priverstinai vykdyti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.
14. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009-11-17 išsiuntė apeliantės gyvenamosios vietos adresu raginimą įvykdyti sprendimą (v.b.l. 18). 2009-11-27 pateikė užklausas bankams dėl apeliantės turimų sąskaitų (v.b.l. 21-24) patikrino SODRA duomenis (v. b. l. 25). 2009-12-09 antstolis areštavo apeliantės nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti sodo pastatą (v. b. l. 27-28). 2009-12-09 antstolis patikrino www.antstoliai.lt esančius duomenis, kur nustatyta apie kitų antstolių užvestas vykdomąsias bylas apeliantės atžvilgiu (v. b. l. 30-34). 2010-03-24 priimti patvarkymai areštuoti apeliantės sąskaitose 12 500 Lt sumą (v. b. l. 35-41). 2010-03-24 antstolis priėmė patvarkymus dėl piniginių lėšų išieškojimo, nurodydamas išskaičiuoti iš apeliantės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Patvarkymai išsiųsti į apeliantės darbovietes UAB „Universalių langų technika“, IĮ „Namų teisininkas“, A. Š. tikrajai ūkinei bendrijai „Be priekaištų“. 2010-07-22 antstolis patikrino apeliantės banko sąskaitas (v. b. l. 50-51) ir nustatė, kad piniginių lėšų apeliantė neturi. 2011-03-24 antstolis patikrino apeliantės banko sąskaitas (v. b. l. 54-56) ir nustatė, kad piniginių lėšų apeliantė neturi. 2011-04-21 antstolis išsiuntė į apeliantės darbovietę UAB „Bornada“ dėl piniginių lėšų išieškojimo, nurodydamas išskaičiuoti iš apeliantės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Tačiau 2011-06-28 antstolis nustatė, kad apeliantė šioje įmonėje jau nebedirba (v . b. l. 64). 2011-11-24 antstolis paskelbė laikraštyje „alio“ apie parduodamo turto, priklausančio apeliantei, pardavimą iš varžytinių (v. b. l. 60). 2011-06-28, 2011-09-09, 2011-12-06, 2012-03-07, 2013-05-08, 2014-01-27, 2014-02-07, 2014-03-31, 2014-08-20, 2014-09-17 antstolis patikrino apeliantės banko sąskaitas ir nustatė, kad jose piniginių lėšų nėra. (v. b. l. 62-63, 67-69, 75-80, 91-98). 2014-01-27 antstolis priėmė patvarkymą dėl 1049,49 Lt išieškotų lėšų paskirstymo. 2015-01-20 antstolis patikrino apeliantės banko sąskaitas ir nustatė, kad jose piniginių lėšų nėra (v. b. l.101-106). 2015-07-29 priėmė patvarkymus, kuriais, vadovaujantis CPK nuostatomis, įpareigojo UAB „Švaros sesės“ ir UAB „Vilfortex“, UAB „East Baltic comapny“, UAB „Europos verslo strategija“ atlikti išskaitas iš apeliantės darbo užmokesčio ir pervesti jas antstoliui. Visi šie patvarkymai įmonėms nebuvo įteikti, įteikimo pažymoje nurodant, kad šiuo adresu laiškų neima (v. b. l. 109, 111, 113). 2016-08-04 antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotų 160,44 EUR paskirstymo (v. b. l. 114). 2016-10-26 priimtas patvarkymas dėl išieškotų 13,28 EUR lėšų paskirstymo (v. b. l. 116). 2017-05-10 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiųsdamas UAB „East-baltic company“ su nurodymu atlikti išskaitas iš apeliantės darbo užmokesčio. Įteikimo pažymoje nurodyta, kad UAB nėra (v. b. l. 118). 2017-05-10 patvarkymas dėl skolos išieškojimo išsiųstas UAB „Maha co“ su nurodymu atlikti išskaitas iš apeliantės darbo užmokesčio (v. b. l. 119). 2017-11-22 turto arešto aktu areštuota 1/10 gyvenamosios patalpos, esančios Rygos g. 6-56, Vilniuje (v. b. l. 122-123).
15. Atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytus veiksmus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis ėmėsi priemonių siekdamas išieškoti skolą, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis yra atsakingas už tai, kad skola nėra išieškota ir dėl to reikia nutraukti vykdomąją bylą. Apeliantės nurodomas argumentas, kad antstolis galėjo skolą išieškoti, kai apeliantė dirbo dviejuose darbuose negali būti laikomas pagrįstu. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad antstolis, patikrinęs SODRA duomenų bazę ir nustatęs apeliantės darbovietes siuntė patvarkymus su nurodymais atlikti išskaitas iš apeliantės darbo užmokesčio ir pervesti jas antstoliui, tačiau visi šie patvarkymai nebuvo vykdomi. Pažymėtina, jog antstoliui suteikta teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl baudų paskyrimo juridiniams asmenis dėl antstolio patvarkymuose nurodytų įpareigojimų nevykdymo (CPK 585 str. 3 d.), tačiau vien dėl to, kad antstolis nesikreipė su tokiu prašymu, nereiškia, kad jis neatliko kitų veiksmų siekiant išieškoti skolą iš apeliantės. Be to, CPK numatytos pareigos ne tik antstoliui, bet ir skolininkui. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese, tačiau vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumokėti paskirtą baudą, nors pati nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. ji dirbo net keliose bendrovėse ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos apeliantė tik 2017-11-27 pateikė antstoliui prašymą pateikti ataskaitą apie atliktus veiksmus vykdant išieškojimą 2009-2017 m., o gavusi antstolio informaciją pareiškė prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, kad antstolis būtų aplaidžiai atlikęs vykdymo veiksmus. Priešingai, antstolis aktyviai veikė siekdamas išieškoti įsiskolinimą iš apeliantės, nuolat tikrino jos turtinę padėtį, siuntė patvarkymus į apeliantės darbovietes su nurodymais išskaičiuoti dalį atlyginimo ir pervesti jį antstoliui. Akivaizdu, jog šiuo atveju pačios apeliantės (skolininkės) neveikimas nuo baudos jai skyrimo dienos iki dabar buvo ir yra nulemtas jos paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir pan. Todėl apeliantės argumentai, jog iš esmės ji nevengė nuobaudos įvykdymo ir kt., atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys jos, kaip skolininkės, pareigai bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, domėtis vykdymo procesu bei siekti kuo operatyvesnio, greitesnio bei visiško atsiskaitymo su kreditoriumi (išieškotoju) ir kt. Be to, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nemoka skolų ir nededa jokių pastangų jas sumokėti, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
16. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra apeliantės nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Pirmos instancijos teismas šias aplinkybes nustatė tinkamai, todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.