Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio pagal verslo liudijimą, teisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-24 nutarties, kuria M. Č. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-02-28.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Č. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. S. ir R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudojant nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti, prieš nukentėjusiosios A. T. valią tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu, tęsiant bendrus veiksmus, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo bei pagrobė svetimą, A. T. priklausantį turtą, o būtent: 2020-06-27, laikotarpiu nuo 22 val. iki 2020-06-28 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, Č. S. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis (M. Č.) liepė nukentėjusiajai A. T. nusirengti, šiai atsisakius, siekdamas palaužti jos valią, pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą: sugriebė už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą, ir atsegė jos suknelę, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią. Jai nusirengus, nusirengė pats ir trynė savo nuogą lytinį organą nukentėjusiajai į nugarą, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkindamas savo lytinę aistrą. Po šių veiksmų M. Č. iš kito kambario atvedė R. G. ir liepė nukentėjusiajai A. T. klauptis ant kelių ir tenkinti jo (R. G.) lytinę aistrą oraliniu būdu, sakydamas „čiulpk jam“. Nukentėjusiajai A. T. atsisakius tai daryti, M. Č. koja spyrė jai į pilvą, sugriebęs už plaukų pasodino, pagrasino, kad ją užmuš, paėmė rankinę su A. T. daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi Mai“, 150 eurų vertės, 1 kvepalų buteliuku „Chanel“, 3 eurų vertės, 2 kvepalų buteliukais „Escada“, bendros 6 eurų vertės, įvairia kosmetika, bendros 60 eurų vertės, 2 pakeliais cigarečių „Rothmans“ ir 1 pakeliu cigarečių „LM“, bendros 6 eurų vertės bei 60 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobiant svetimą, A. T. priklausantį bendros 285 eurų vertės turtą.

2. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, R. G. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą sakydamas nukentėjusiajai, kad ši „gyva iš namo neišeis“ ir liepė „čiulpti“. Šiais veiksmais ir grasinimais palaužus nukentėjusiosios valią, ji pradėjo čiulpti R. G. lytinį organą, taip R. G. prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Tuo metu į kambarį grįžęs M. Č. liepė nukentėjusiajai sakyti, kur pinigai ir spyrė jai koja į veidą. Nukentėjusiajai pasakius, kad pinigai yra rankinėje, cigarečių „Rothmans“ pakelyje, jis (M. Č.) iš kambario vėl pasišalino, liepdamas toliau čiulpti R. G. lytinį organą. R. G. tęsiant lytinės aistros tenkinimą, vėl į kambarį grįžęs jis (M. Č.) koja spyrė nukentėjusiajai A. T. į šoną, į petį ir liepė toliau čiulpti R. G. lytinį organą.

3. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, M. Č. į kambarį atvedė Č. S., R. G. liepė iš kambario išeiti, o nukentėjusiajai liepė oraliniu būdu tenkinti Č. S. lytinę aistrą. Č. S. atsigulė ant lovos, nukentėjusioji, kurios valia buvo palaužta bendrininkų grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei fizinio smurto naudojimo, čiulpė Č. S. lytinį organą, tokiu būdu Č. S. prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Č. S. liepė nukentėjusiajai gultis ant nugaros, užgulė ją savo kūnu ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, taip prieš nukentėjusiosios A. T. valią su ja lytiškai santykiavo.

4. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, į kambarį sugrįžo M. Č. ir R. G., Č. S. liepė išeiti iš kambario. R. G. pagrasino nukentėjusiajai, kad jei ji kreipsis į policiją, jų draugai su ja susidoros ir liepė oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą. M. Č. iš namo pasišalinus, R. G. tęsė nusikalstamus veiksmus, grasino nukentėjusiajai A. T. paskandinti ją upelyje, grasinimais palaužęs jos valią, toliau tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įkišęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną bei pats laižydamas jos lytinius organus.

5. Tokiu būdu, bendrais veiksmais, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip pat panaudojus fizinį smurtą, pasireiškusį tampymu už plaukų ir fizinio skausmo sukėlimu, smūgių sudavimu – ne mažiau 8 trauminių poveikių atlikimu, kurių pasekoje nukentėjusiajai A. T. padarytos poodinės kraujosruvos veido, juosmens, rankų ir kojų srityse, nukentėjusiosios užgulimu, M. Č. kartu su bendrininkais Č. S. ir R. G. prieš nukentėjusiosios A. T. valią ją seksualiai prievartavo oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo – taip ją išžagino ir pagrobė jos bendros 285 eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

6. M. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020-06-30, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-02 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Paskutinį kartą kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-24 nutartimi pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021-02-28, esant šios kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo pagrindams (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai (būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui ar daryti naujas nusikalstamas veikas).

8. Gynėjo vertinimu, priimta nutartis yra nepagrįsta, šališka, neteisėta, grindžiama tik prielaidomis. Pažymi, kad nors, apylinkės teismo teigimu, nukentėjusiosios bei vieno iš kaltinamųjų, liudytojos R. J. parodymai leidžia manyti, kad M. Č. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodytų asmenų parodymai yra nenuoseklūs, nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta akistata tarp proceso dalyvių, todėl išliko prieštaravimai. Nurodo, kad kaltinamasis M. Č. nuosekliai paaiškino įvykių aplinkybes, jog išskyrus smurto panaudojimą jis jokių kitų veiksmų nukentėjusios atžvilgiu nedarė, duomenų, pagrindžiančių asmens dalyvavimą inkriminuojamose veikose, nepateikta. Pažymi, kad teismo išvados, jog kaltinamasis galimai trukdys procesui, nepatvirtintos jokiais byloje esančiais duomenimis, yra tik spėjamojo pobūdžio. Gynėjo vertinimu, tai, kad nukentėjusioji davė parodymus teisme, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, leidžia teigti, kad jai nebegali būti daromas poveikis.

9. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, su nukentėjusiąja kontakto ieškojo kitų kaltinamųjų giminaičiai, tuo tarpu M. Č. prie to neprisidėjo. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimo. Nurodo, kad nors kaltinamasis teistas, po paskutinio teistumo praėjo 2 metai, per šį pakankamai ilgą laikotarpį jis nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį. Gynėjo vertinimu, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti M. Č. paskyrus namų areštą ar intensyvią priežiūrą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nurodo, kad kaltinamojo sugyventinė R. J. sumokėjo 4 000 Eur užstatą, tai turi būti vertinama kaip papildoma garantija, jog kaltinamasis nebėgs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, netrukdys procesui bei nedarys naujų nusikaltimų.

10. Pažymi, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, sugyventinę iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas teigiamai, yra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota į teismą, nukentėjusioji į teismo posėdžius neatvyksta be svarbių priežasčių. Kaltinamojo gynėjas prašo atsižvelgti į epidemiologinę situaciją šalyje, jog suėmimo vietoje didėja COVID-19 susirgimų skaičius, gresia pavojus suimtojo sveikatai ir gyvybei. Gynėjo vertinimu, 11 mėnesių suėmimo taikymas yra per griežta kardomoji priemonė, ilgalaikis izoliavimas yra žalingas kaltinamojo asmenybės formavimuisi, socialiniams ryšiams, suvaržomos teisės sugyventinei ir mažamečiams vaikams bendrauti su savo vyru ir tėvu.

11. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato B.Chranovskij skundas atmetamas.

12. Susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. Č. pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą nebuvo pažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimui skirti ir/ar jo terminui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos. Apylinkės teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą, su šiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

13. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos M. Č. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs tokias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

14. 2020-11-20 M. Č. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, t. y. prokuroras įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad medžiagoje yra objektyvių faktinių duomenų leidžiančių manyti, kad M. Č. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Teismui perduotoje byloje yra sudarytas gan intensyvus bylos nagrinėjimo grafikas, šiuo metu jau pradėtas įrodymų tyrimas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas M. Č. pratęstas teisminio nagrinėjimo metu.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog viena iš būtinų kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir/ar pratęsimo klausimą bei nagrinėjant skundus dėl nutarties skirti/pratęsti suėmimą, nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, surinktų duomenų patikimumas, kadangi šie klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apygardos teismas dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su proceso dalyvių parodymų nuoseklumo, patikimumo ir atitikimo kitiems byloje surinktiems duomenims, siekiant pagrįsti M. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, vertinimo nepasisako.

16. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

17. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam M. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kad būdamas laisvėje asmuo gali trukdyti procesui ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.

18. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmeniui gali būti paskirtas suėmimas tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad jis trukdys procesui, jei yra duomenų, jog asmuo pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

19. Iš surinktos medžiagos matyti, kad po galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai buvo daromas neteisėtas poveikis, ji buvo persekiojama, gąsdinama, jai buvo grasinama, kad ji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas, dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto poveikio nukentėjusiam asmeniui. Nors, kaltinamojo gynėjo teigimu, M. Č. nebuvo susijęs su atliekamu tyrimu ir negali daryti poveikio nukentėjusiajai, įvertinus medžiagą matyti, kad kaltinamojo parodymai yra prieštaringi nukentėjusiosios nurodomoms aplinkybėms, ji vis dar nėra apklausta teisme, todėl, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso eigą būtina kaltinamojo atžvilgiu taikyti apribojimus.

20. Skundu kaltinamojo gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, nurodo, kad nors M. Č. teistas, po paskutinio teistumo pakankamai ilgą laikotarpį nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, todėl nėra pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Su tokiomis išvadomis nesutiktina.

21. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. Č. yra kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytus BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, ir apysunkį nusikaltimą turtinėmis teisėms, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, anksčiau teistas 9 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus. Tokie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų moralės normų ir netaikant suėmimo M. Č. gali daryti naujus nusikaltimus ir kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

22. M. Č. gynėjo teigimu, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, sugyventinę, yra reikalingas savo šeimai, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir neeliminuoja galimybės jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Baudžiamoji byla M. Č. atžvilgiu vis dar nagrinėjama, todėl siekiant užtikrinti jo nepertraukiamą dalyvavimą procese, teisėjų kolegijos vertinimu, jo atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir pateisinama.

23. Nors, gynėjo vertinimu, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti M. Č. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, pavyzdžiui, namų areštą, užstatą ar intensyvią priežiūrą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, pagrindų švelninti M. Č. atžvilgiu taikomas prievartos priemones nenustatyta. Įvertinus M. Č. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, šia kardomąja priemone siekiamus tikslus, laikytina, kad griežčiausi apribojimai taikomi pagrįstai. Suėmimas M. Č. atžvilgiu yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą, sklandžią proceso eigą bei užkirsti kelią galimam poveikiui nukentėjusiajai A. T., tuo tarpu namų areštu, užstatu ar intensyvia priežiūra to padaryti neįmanoma. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo taikymą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus bei proceso stadiją, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. Č. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

24. Nors suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo M. Č. teises, tačiau, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės terminą 2 mėnesiams, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato B.Chranovskij skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

kaltinamojo M. Č. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.