- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1249-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00261-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties A. Ručinsko individualios įmonės bankroto byloje Nr. B2-159-253/2015 pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl 2015-03-03 kreditorių susirinkimo nutarimų ir 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1 pripažinimo neteisėtais bei dėl bankroto administratoriaus veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. R. skundu prašė pripažinti: 1) 2015-03-03 kreditorių susirinkimo protokolą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) 2015-03-05 turto pardavimą (protokolą Nr. 1) neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodė, kad 2015-03-03 įvykęs kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015-02-27 buvo sudarytas potencialių pirkėjų sąrašas, jame nurodyti du pirkėjai. 2015-03-04 nuvykus dar vienam pirkėjui apžiūrėti turto, bankroto administratorė nurodė, jog iki varžytinių, kurios įvyks 2015-03-05, pradžios būtina sumokėti 10 proc. įnašą nuo turto vertės. Toks administratorės elgesys laikytinas nesąžiningu, kadangi administratorė tokiais savo veiksmais siekia, jog varžytinėse dalyvautų kuo mažesnis pirkėjų skaičius. Apie pradinio įnašo sumokėjimą 2015-03-03 protokole Nr. 9 nebuvo nurodyta, be to, tokia informacija nebuvo skelbiama nei administratoriaus tinklalapyje, nei skelbimų portale www.skelbiu.lt. Priimant sprendimus dėl turto pardavimo, buvo pažeistos Varžytinių taisyklių aprašo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, bankroto administratorės veiksmai yra šališki, ji tinkamai neatstovauja tiek kreditorių, tiek skolininkų interesų, viešai neatskleidė esamo turto būklės, galimų suvaržymų, aplinkybių apie ginčą su UAB „Žemkasa“ dėl inžinerinių tinklų neteisėtai įrengtų parduodamame sklype. Be to, pažymėjo, kad parduodamo turto kaina yra nepagrįstai sumažinta. Atkreipė dėmesį, kad apie turto pardavimo paskelbimą yra nurodyta portale www.skelbiu.lt, tačiau paskutinė skelbimo patalpinimo šiame portale data yra 2015-01-13.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad bankrutuojančios A. Ručinsko IĮ kreditorių susirinkimai, įvykę 2013-12-11, 2014-03-13, 2014-08-28, 2014-11-24, 2015-03-03 nutarė pardavinėti A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015-03-03 įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė šį turtą pardavinėti laisvu pardavimu, apie turto pardavimą skelbiant internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir spaudoje, turtą pardavinėti 1 mėnesį nustatant pardavimo kainą 66 389,60 Eur. Nepardavus turto 1 mėnesį, kainą mažinti 10 proc. (iki 59 750,64 Eur) ir pardavinėti 2 mėnesius. Nepardavus - šaukti kreditorių susirinkimą. Atsiradus keliems turto pardavimu suinteresuotiems asmenims, pastarieji buvo informuoti, kad 2015-03-05 vyks turto pardavimas aukciono principu. Siekiant išvengti vis pasikartojančio trukdymo bankroto procesui, iš pirkėjų buvo paprašyta įmokėti 10 proc. dydžio įnašą nuo pirminės pardavimo kainos. Turto pardavime dalyvavo du pirkėjai. Turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 67 389,60 Eur. 2015-03-05 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, bankroto administratorius teigė, kad niekuo nepagrįstas yra ir pareiškėjo teiginys apie skelbimo portale www.skelbiu.lt patalpinimo datą, kadangi skelbimas yra nuolat atnaujinamas pagal kreditorių susirinkimo nutarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo A. R. skundą dėl 2015-03-03 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 9 ir dėl bankroto administratoriaus veiksmų atmetė. Teismas pažymėjo, kad tiek 2014-11-24, tiek ir 2015-03-03 įvykusiuose bankrutavusios A. Ručinsko IĮ kreditorių susirinkimuose buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bus pardavinėjamas laisvo pardavimo būdu, o esant tokiam kreditorių susirinkimo nutarimui, „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo“ nuostatos nagrinėjamu atveju apskritai netaikomos. Taip pat pirmos instancijos teismas nenustatė, kad būtų pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo ar sprendimų priėmimo tvarka bei atmetė kaip deklaratyvius ir kitus pareiškėjo teiginius, jog bankroto administratorė siekė riboti potencialių pirkėjų skaičių ir kad neatskleidė visų duomenų apie ginčo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundą. Nurodo tokius argumentus:
1. Turto pardavimo neteisėtumas pasireiškia tuo, jog apie turto pardavimo tvarką ne varžytynių būdu nebuvo viešai paskelbta, nurodant 2015-03-03 kreditorių susirinkime nustatytą turto pardavimo kainą – 66 389,60 Eur. Nagrinėjamu atveju, turto nepardavus varžytynėse, kreditorių komitetas nusprendė jį pardavinėti laisvo pardavimo būdu ir nurodė, kad apie tai būtų skelbiama internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir spaudoje, turtą pardavinėjant 1 mėnesį nurodyta kaina, tačiau po įvykusio kreditorių susirinkimo nei internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, nei spaudoje nebuvo paskelbta informacija apie turto pardavimą. Taip buvo užkirstas kelias turto pardavime dalyvauti kuo didesniam pirkėjų, kurie galėjo pasiūlyti didesnę kainą, skaičiui, o bankroto administratorius privalo veikti taip, kad turtas būtų parduotas kuo brangiau, kad kuo didesne apimti būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.
2. Bankroto administratorius 2015-03-03 vykusiame kreditorių susirinkime neinformavo kreditorių, apie teisminius ginčus su UAB „Žemkasa“ dėl parduodamame žemės sklype įrengtų inžinerinių tinklų. Tai sąlygojo parduodamo turto neteisingos kainos nustatymą.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Baigiantis ankstesniuose kreditorių susirinkimuose nustatytam turto pardavimo terminui, 2015-03-03 vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta turtą pardavinėti už 66 389,60 Eur. Skelbimas nebuvo atnaujinamas, kadangi jau du pirkėjai buvo pateikę prašymus įsigyti turtą. 2015-03-05 vykusiame pardavime dalyvavo du prašymus pateikę pirkėjai, kurie iki pardavimo sumokėjo 10 procentų įnašą. Nenustačius mokėtino įnašo, galėjo kilti grėsmė, kad fiktyvus pirkėjas, pasiūlys didžiausią kainą, tačiau turto taip ir nenupirks. Turtas buvo parduotas už 67 389,60 Eur. Apelianto teiginiai, kad bankroto administratorius buvo suinteresuotas, jog turto pardavime dalyvautų kuo mažesnis pirkėjų skaičius, visiškai nepagrįstas, kadangi turtas yra pardavinėjamas jau nuo 2014-04-25, kaina jau buvo mažinama 4 kartus, o dėl turto įsigijimo per tą laiką nesikreipė nei vienas pirkėjas.
2. Apeliantas skundžia kreditorių susirinkimo nutarimą tik tada, kai turtas jau yra parduotas, tačiau visiškai nesidomėjo bankroto procesu iki turto pardavimo, todėl dabartiniai jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip bandymas trukdyti bankroto procesui.
3. A. Ručinsko IĮ neturi ginčų ar bylų su UB „Žemkasa“, o privatūs A. R., kaip fizinio asmens, ginčai nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, todėl apelianto argumentas, jog bankroto administratorė 2015-03-03 vykusiame kreditorių susirinkime neinformavo kreditorių apie A. R. ginčus su UAB „Žemkasa“ dėl yra įrengtų inžinerinių tinklų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl kreditorių susirinkime padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant nutarimus, bei kreditorių priimtų nutarimų materialiųjų aspektų. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nors apeliantas ir prašo panaikinti visą Klaipėdos apygardos teismo 2015m. balandžio 21 d. nutartį, tačiau savo skundą iš esmės grindžia tik aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamais bankroto administratoriaus veiksmais turto pardavimo procese, kas, pasak apelianto, sąlygoja 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1 neteisėtumą. Esminis atskirojo skundo argumentas – bankroto administratorius pasielgė neteisėtai nepaisydamas 2015-03-03 kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo tvarkos, pagal kurią turtas turėjo būti pardavinėjamas apie tai skelbiant internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir spaudoje.
Pirmos instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje naikintina pripažįstant, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK329 straipsnis 2 dalies 2 p.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad dar 2014-11-24 įvykęs bankrutavusios A. Ručinsko IĮ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti laisvu pardavimu, nustatė pradinę pardavimo kainą – 283 000 Lt (81 962,46 Eur) bei pardavimo tvarką. Baigiantis kreditorių susirinkimo nustatytam turto pardavimo terminui, 2015-03-03 sušauktas kreditorių susirinkimas nustatė naują šio turto pardavimo kainą ir tvarką, pagal kurią turtas turi būti pardavinėjamas laisvu pardavimu apie turto pardavimą skelbiant internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir spaudoje. Skelbimas apie parduodamą turtą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt paskutinį kartą atnaujintas buvo 2015-01-13, vėliau apie turto pardavimą nebuvo skelbiama. 2015-03-05 įvykusiame turto pardavime dalyvavo du pirkėjai. Turtas parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 67 389,60 Eur, 2015-03-05 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, sprendė, jog pareiškėjo A. R. skundas dėl 2015-03-03 kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo (protokolas Nr. 9) ir dėl bankroto administratoriaus veiksmų, tame tarpe ir ginčijamo turto pardavimo protokolo Nr. 1 teisėtumo, yra nepagrįstas, todėl skundą atmetė. Pareiškėjas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, esminis atskirojo skundo argumentas - turto pardavimo neteisėtumas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog apie turto pardavimą nebuvo paskelbta viešai, nurodant turto pardavimo kainą, nustatytą paskutinio kreditorių susirinkimo metu, t.y. 66 389,60 Eur. Kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, bankroto administratorius neneigia tos aplinkybės, jog po 2015-03-03 kreditorių susirinkimo skelbimo apie nekilnojamojo turto pardavimą neatnaujino, nors kreditorių sprendimu ir buvo sumažinta turto pardavimo kaina bei apie turto pardavimą buvo nutarta skelbti viešai internetinėje svetainėje ir spaudoje. Tokį savo elgesį grindžia tuo, jog dviejų pirkėjų prašymai dėl turto įsigijo už 73 766,20 Eur buvo gauti 2015-03-02, todėl, pirkėjams nusprendus turtą pirkti, nebebuvo tikslo atnaujinti skelbimą.
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje, spręsdamas analogiškus skundus, yra pažymėjęs, kad vykdyti įmonės bankroto procedūras yra pavesta ne valdžios institucijoms, o būtent įmonės kreditorių visumai – kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui, jei toks sudaromas (ĮBĮ 21 str., 23 str., 25 str.). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai. Kreditorių susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir yra privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.). Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto nuostatomis, bankroto administratorius taip pat turi vykdyti visus kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius 2015-03-03 kreditorių susirinkimo nutarimu buvo įpareigotas bankrutavusios A. Ručinsko IĮ turtą pardavinėti laisvu pardavimu, apie turto pardavimą skelbiant internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir spaudoje. Akivaizdu, jog bankroto administratorius šio įpareigojimo neįvykdė, turtą pardavė atsitiktiniam prašymą dėl turto pirkimo pateikusiam asmeniui, kuris dar iki kreditorių susirinkimo, t.y. 2015-27-27 buvo įtrauktas į pirkėjų sąrašą (b.l. 8). Sutiktina su apeliantu, jog toks bankroto administratorės elgesys galimai sutrukdė turto pardavimo procese dalyvauti didesniam pirkėjų, kurie galbūt būtų pasiūlę geresnę kainą, skaičiui, o vienas iš ĮBĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo prioritetinių tikslų yra užtikrinti, jog bankrutuojančios įmonės turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog buvo pažeistos įmonės kreditorių nustatytos nekilnojamojo turto pardavimo procedūros, kas sąlygoja 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1 neteisėtumą. Tačiau pastebėtina, jog realius padarinius, t.y. ginčo turto perleidimą trečiajam asmeniui sukėlė ne 2015-03-05 turto pardavimo protokolas Nr. 1, kurį pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti, o 2015-03-05 pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas L. L.. Taigi nagrinėjamu atveju vien 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1 pripažinimas neteisėtu realiai jokių pasekmių, kurių iš esmės siekia pareiškėjas, nesukurs, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti pareiškėjui patikslinti savo reikalavimus arba, atsižvelgdamas į savo teisę būti aktyviam bankroto bylose, ex officio įvertinti 2015-03-05 pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumą.
Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui net ir neginčijant 2015-03-05 pirkimo – pardavimo sutarties, o vien tik prašant pripažinti neteisėtu 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1, kuris kaip minėta nesukelią pareiškėjui realių pasekmių, teisėtumą, yra sprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t.y. L. L., teisių ir pareigų, nes šis protokolas faktiškai yra dokumentas, kuriuo pagrindu vėliau sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, o būtent ji sukelia pastarajai teises ir pareigas, o pareiškėjui teisinė interesą dėl nekilnojamojo turto priklausomybės. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Pažymėtina, kad įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, jog vertinant 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1, kuriuo buvo nuspręsta ginčo turtą parduoti būtent L. L., teisėtumą yra pasisakoma ir dėl L. L. teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtina pirmos instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų negali išnagrinėti bylos iš esmės.
Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės atsižvelgiant į priimtą prosenį sprendimą, nepasisakytina.
Taigi šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas bylos dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1 pripažinimo neteisėtu panaikinti ir toje dalyje bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2015-03-05 turto pardavimo protokolo Nr. 1 pripažinimo neteisėtu panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.