Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, išnagrinėjęs prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinįkart 2020-08-10 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje 50 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-08-27, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su motina R. T. metu, tyčia pastumdamas R. T. ir jai nuo pastūmimo trenkiantis veidu į virtuvėje stovintį staliuką, ją sužalojo padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai R. T. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama R. T., kartu daugiau niekas negyvena. 2023-08-27 prieš pietus grįžo į namus, atsivežė alaus. Kartu atvyko draugas V. A.. Po kurio laiko atvyko N. P.. Su V. vartojo alkoholį. Prisimena, kad buvo konfliktas tarp jo ir mamos, bet jis buvo tik žodinis. Mamai sakė, kad neduos alaus. Jokio smurto prieš mamą nenaudojo, jos nestumdė ir nieko nedarė. Mano, kad tai gali paliudyti V. ir N.. Nežino iš kur pas mano mamą atsirado sužalojimai. Prieš mamą nesmurtavo, nieko jai nedarė. Nors ir buvo neblaivas prisimena, kad nieko nedarė. (b.l. 103-105).

2023-09-27 apklausiamas E. T. prisipažino, kad būdamas neblaivus 2023-08-27, po pietų, namuose (duomenys neskelbtini), pastūmė savo mamą ir ji nuo to pastūmimo trenkėsi į staliuką ir nuo jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu mama R. T. buvo neblaivi, tačiau ji pradžioje gėrė ne su E. T.. Jis vartojo alkoholį atskirai. Susipyko, nes mamai grįžęs iš Vabalninko mstl. pasakė, kad alaus neduos ir ji pradėjo loti, aiškinti ir užkniso. Tada mamą ir pastūmė, o ji krito. Gailisi smurtavęs prieš savo mamą R. T., sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 116-120).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios R. T. ir liudytojų E. P., V. A. parodymai, asmens apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios R. T. parodymais, ji 2023-08-27 buvo namuose, (duomenys neskelbtini). R. T. nuo ryto vartojo alkoholį kartu su savo dukterėčia, paskui ji išvažiavo į namus. Apie 11 valandą, iš Vabalninko mstl., grįžo sūnus E. T., kuris buvo išvažiavęs į turgų. Jis atsivežė alkoholio - alaus. Grįžęs jis dar išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs E. T. nuėjo į virtuvę, kurioje buvo ir ji. Pradėjo priekaištauti, kad jam niekada nepadaro maisto. Teigė, kad turi valgyti šaltą maistą. Atsakė, kad jis buvo mieste, ten ir galėjo nusipirkti maisto. E. T. R. T. išvadino - "pyderatstka" ir atsistojęs pastūmė. Tuomet kai pastūmė stovėjo virtuvę, o jam pastūmus - neišlaikė liksvaros ir atsitrenkė į virtuvėje stovintį šaldytuvą. Kai atsitrenkė į šaldytuvą skaudėjo. Sąmonės neprarado, tačiau buvo smarkiai neblaivi, nugriuvo ant žemės. Atsikėlė nuo žemės ir išėjo į lauką. Atsisėdo prie stalo, kuris yra namų kieme prie įėjimo durų. Lauke būnant atėjo E. T. iš kambario ir dar kartą pastūmė. Ar tada prarado sąmonę ar ne neprisimena. Žino, tik, kad labai skaudėjo galvą. Žino, kad anūkė V. T. iškvietė policiją. Prieš ją E. T. smurtauja ne pirmą kartą, į policiją anksčiau dėl jo veiksmų kreipėsi. Paskutiniu metu jis 4 mėnesius be sustojimo vartoja alkoholį ir mato, kad nuo alkoholio vartojimo jis kiekvieną dieną yra vis agresyvesnis, jo bijo. Civilinio ieškinio nepageidauja reikšti. Šiuo metu neblaivi, tačiau suvokia savo išsakytų žodžių esmę (b.l. 21-24).

2023-08-31 R. T. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad laikosi prieš tai apklausoje duotų parodymų, kad 2023-08-27, po pietų, gal apie 16 val., (duomenys neskelbtini), sūnus E. T. prieš ją smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Papildo, kad namuose tuo metu buvo ji, sūnus E. T., E. ir dabar negali pasakyti ar tuo metu buvo V. A.. Įvykio metu N. P. nebuvo. Sūnus E. T. pradžioje konflikto išvadino necenzūriniais žodžiais, tada pastūmė stovinčią virtuvėje ir nuo pastūmimo trenkėsi galvą į netoliese buvusį staliuką. Kai trenkėsi galva ant kaktos iššoko gumbas ir liko mėlynė kairėje akyje. Kiek prisimena lauke jis nestūmė, ten tik sėdėjo. Sūnaus E. T. smurtas buvo toks, virtuvėje pastūmė ir nuo jo pastūmimo griūdama trenkėsi į staliuką ir buvo sužalota galva ir sukeltas fizinis skausmas. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Retai kada vartoja alkoholį ir tą kartą ne su sūnumi, gėrė su giminaite. Evelina matė kaip sūnus prieš ją smurtavo (b.l. 25-28).

Liudytojos E. P. parodymais, 2023-08-27 apie 16 val., atėjo aplankyti savo draugės V. T., kuri šiuo metu svečiuojasi pas savo močiutę R. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atėjo tuo adresu į kiemą, atidarė kambario duris ir įėjo į koridorių ir pamatė, kaip E. T. pastūmė virtuvėje buvusią R. T., savo motiną ir ji atsitrenkusi į šaldytuvą nukrito ant žemės. Skubiai skambino V., klausti kur ji yra, nes ir pati labai išsigando pamačiusi šį vaizdą. V. telefonas buvo išjungtas. E. T. matė, kad yra labai neblaivus, jis nieko konkretaus nekalbėjo tik keikėsi, pastūmęs savo motiną, nuėjo atsisėdo virtuvėje prie stalo. E. P. įėjo į kambarį ir pakelti nugriuvusios močiutės, tačiau ji atsakė, kad nieko jai nereikia. E. P. tuomet išėjo iš tų namų ieškoti savo draugės V.. Pamanė, kad ji yra pas savo tetą, ten ją ir rado. Jai papasakojo apie situaciją ir ji jau eidama link močiutės namų, iškvietė policiją (b.l. 56-58).

Liudytojo V. A. parodymais, E. T. yra jo draugas. 2023-08-27, po pietų, tikslios valandos pasakyti negali, buvo jo namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. V. A. buvo kambaryje, o E. nuėjo į virtuvę ir pradėjo ginčytis su savo motina R. T.. Girdėjo kaip jie šaukė vienas ant kito. Pats jokio smurto ir jokių muštinių nematė. Kai nuėjo į virtuvę, E. su mama toliau ginčijosi, nesimušė. R. T. šaukė E. kiek ant jos puldinės. Jokių sužalojimų ant R. T. nematė. Nematė sužalojimų kai nuvyko pas E., nematė ir išvykstant, bet tai gali būti dėl girtumo, kad nepastebėjo. Jis buvo neblaivus, tai gali ne itin tiksliai papasakoti kas tą dieną vyko (b. l. 61-63).

Iš 2023-08-27 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), R. T. priklausančioje sodyboje. Sodybos teritorija nėra aptverta, apaugusi medžiais bei žole. Namas medinis, vieno aukšto, šiferio stogu. Šiaurinė namo siena apkalta plėvele, prieangis baltų plytų. Vakarinė namo siena yra medinė, prie jos pastatytas medinis suolas bei stalas. Namo langai bei durys yra mediniai. Į prieangio vakarinę bei šiaurinę sieną yra atremti dviračiai. Kieme, priešais įėjimą į namą yra smėlio krūva ant kurios matosi vaikiški žaislai. Prieangio durys yra atviros per kurias patenkama į vidų. Iš prieangio per atviras duris patenkama į virtuvę. Virtuvės grindys yra linoleumas, sienos tapetai. Ant grindų matosi primėtyta maisto produktų likučių. Virtuvės viduryje stovi pastatytas medinis stalas, kėdės. Ant stalo padėti stiklainiai stalo įrankiai bei lėkštės. Palei rytinę virtuvės sieną stovi pastatytas mėlynos spalvos suolas. Palei šiaurinę virtuvės sieną, ant grindų, pastatyta spintelė bei kėdė. Palei vakarinę virtuvės sieną stovi pastatytas baltos spalvos šaldytuvas, spintelė bei dujinė viryklė. Palei pietinę virtuvės sieną yra žalios spalvos dažais nudažyta krosnis (b.l. 11-13, 14-18).

Iš 2023-08-27 R. T. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant R. T. veido, kairėje veido pusėje ties smilkiniu matyti paraudęs gumbas (b.l. 39-41, 42-44).

Iš 2023-09-04 Užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad yra prašoma nustatyti R. T. sužalojimo mastą (b.l. 45-48).

Iš 2023-09-18 Specialisto išvados matyti, kad R. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 51-53).

Iš 2023-08-27 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuoti asmenų neblaivumai, įvykio aplinkybės. E. T. 16.50 val. nustatytas 3,67 prom. akoholinis girtumas (b.l. 64-66).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sūnus jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai E. T. padarytas savo motinai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad E. T. teistas, arešto bausmę atlikęs, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nepateikta, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas (BK 49 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti arešto bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti E. T. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu ir jos rūšimi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis).

2023-08-28 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą 1 (vieną) parą ir laikyti E. T. atlikusiu 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo E. T. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

E. T. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu - Trakų g. 10, Šiauliai. Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. O jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti E. T., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs E. T. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.