- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- e2-7152-896/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei E. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
I. V. įpareigoti nepertraukiamai bendrauti su sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 13 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį tuo pačiu adresu;I. V. įpareigoti nepertraukiamai bendrauti su sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) keturiolika dienų vasaros atostogų metu konkretų bendravimo laiką suderinus su vaiko tėvu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Atsakovė įpareigotina pateikti vaiko tėvui visą būtiną ir tikslią informaciją apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje nutraukiant šalių santuoką, nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, konkreti I. V. bendravimo su sūnumi tvarka nebuvo nustatyta, ieškovas įsipareigojo netrukdyti motinai bendrauti su sūnumi, išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaikui. Ieškovas turi didesnes galimybes auklėti sūnų, kadangi su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, skiria vaikui nuolatinį dėmesį, rūpinasi jo auklėjimu, lavinimu. Nors atsakovei sudarė visas sąlygas maksimaliai dalyvauti sūnaus gyvenime, ji tuo nepasinaudoja ir sūnaus auklėjime dalyvauja tik minimaliai – kartą per mėnesį ir rečiau, be to, grasina žiemos laikotarpiu išsivežti vaiką ilgesniam laikui, nors berniukas lanko ugdymo įstaigą, kur įvairiapusiškai lavinamas. Mano, jog bendraujant su vaiku, turi būti atsižvelgiama į jo turimus užsiėmimus, lavinimo programą, t. y. atsakovei tikslinga pasiimti vaiką ilgesniam bendravimui vasaros laikotarpiu, juolab, kad atsakovė neturi darbinių įsipareigojimų ir bendravimą su vaiku bei keliones gali nusistatyti tokia tvarka, kad tai nepakenktų sūnui. Taip pat nurodė, kad minimalus atsakovės bendravimas su sūnumi labai liūdina berniuką ir daro jam psichologinę žalą – sūnus jaučiasi nuskriaustas, trokšta nuolatinio motinos dėmesio ir bendravimo.
Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė palaikė ieškovo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti antstolio M. P. kontoroje, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nenurodė, į teismo posėdį, šaukimas į kurį įteiktas viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, neatvyko. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad abiejų tėvų pareiga yra dėti pastangas, kad vaikas nepatirtų psichologinės įtampos dėl suaugusiųjų konfliktų ir vaiko interesai būtų laikomi prioritetiniais, kurių vienas iš elementų yra vaiko sveikata ir saugi emocinė aplinka augti bei tobulėti. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka padėtų tėvams išvengti kylančių tarpusavio konfliktų, apsaugotų vaiką nuo galimos psichologinės įtampos.
Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje nurodytą poziciją, nurodė, jog šiuo atveju būtina nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su skyrium gyvenančiu sūnumi tvarką, kadangi mažamečiam vaikui augant ir vystantis, jam yra reikalingi abu tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Elektronine forma pateikti ieškinio priedai patvirtina šalys E. V. ir I. V. yra E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiant šalių santuoką nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu E. V., E. V. įsipareigojo nekliudyti I. V. bendrauti su sūnumi išskyrus tuos atvejus, kai tai kenktų vaikui, tėvai įsipareigojo nepiktnaudžiauti savo eisėmis sūnaus atžvilgiu, detali I. V. bendravimo su sūnumi tvarka nustatyta nebuvo. E. V. ir E. V. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su mažamečiu sūnumi E. V. tvarką, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimo nereiškė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, t. y. procese buvo neaktyvi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendravimą su vaiku bei dalyvavimą jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo jos laikytis, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi, tačiau pareigą įgyvendinti motinos pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku tam tikru grafiku. Minėta, kad atsakovė savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi neišreiškė, ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo, todėl nustatytina ieškovo prašoma atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pažymėtina, kad remiantis pirmiau minėta įstatymo nuostata, įtvirtinančia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą, atsakovė ne įpareigotina bendrauti su sūnumi, bet nustatytina konkreti atsakovės bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka, kuri, įsiteisėjus teismo sprendimui, bus privalomai vykdytina.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prašymas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas, taip pat išlaidas pagrindžiantys dokumentai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti nebuvo, todėl ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs 42 Eur žyminį mokestį. Kreipimosi į teismą metu mokėtinas žyminis mokestis neturtiniuose ginčuose pateikiant ieškinį elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo 31 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), todėl visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovui priteistinas 31 Eur žyminis mokestis, 11 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje susidarė 5,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimo, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
I. V. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 13 val. pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama jį tuo pačiu adresu;I. V. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), keturiolika dienų vasaros atostogų metu, konkretų bendravimo laiką suderinus su vaiko tėvu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo laiko. I. V. įpareigotina pateikti E. V. visą būtiną ir tikslią informaciją apie sūnaus E. V. buvimo vietą atostogų metu.
Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,44 Eur (penki eurai 44 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Grąžinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 Eur dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2015-12-29, dalį.
Sprendimo vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.