Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovo – bankrutuojančios Individualios įmonės „Ridik“ administratoriui L. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės „Ridik“ ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė buvo IĮ „Ridik" vadovė bei vienintelė savininkė. Ji, kaip įmonės administracijos vadovė, pažeidė kreditorių teises, neperdavė paskirtam administratoriui įmonės turto, apskaitos dokumentų, savalaikiai nelikvidavo įmonės, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Panevėžio apygardos teismas 2014-04-07 nutartyje konstatavo, kad nuo 2012 m. sausio mėnesio IĮ „Ridik" buvo raginama atsiskaityti su VSDFV, tačiau jokių mokėjimų neatliko. Išieškojimas iš ieškovės buvo vykdomas per antstolius, tačiau ieškovės, kaip skolininkės, turto rasti nepavyko.

11-20 įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui buvo 20 964,98 Lt.02-21 įsiskolinimas buvo VSDFV 26 593,91 Lt nesumokėtų mokesčių už samdomus darbuotojus, VMI prie LR FM 5 226,58 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad VĮ„Registrų centras" ir VĮ„Regitra" duomenimis įmonė registruoto turto neturi. Antstoliams perduoti vykdomieji dokumentai dėl priverstinio skolų išieškojimo neįvykdyti. Įmonės savininkė ir vadovė A. K. atsiliepimo, dokumentų apie įmonės finansinę padėtį nepateikė. Teismas, iškeldamas bylą, ta pačia nutartimi įpareigojo atsakovę perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, dokumentus. Atsakovė šios nutarties neįvykdė. Į prašymus įvykdyti nutartį, nereagavo.

2014-09-02 Panevėžio apygardos teismas apribojo A. K. teisę trejus metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2014-06-19 nutartimi Panevėžio apygardos teismas bankroto byloje patvirtino kreditorių sąrašą: VSDFV Panevėžio skyrius - 27 866,62 Lt, VMI prie LR FM - 6 188,05 Lt, antstolė I. B. - 657,38Lt. Viso patvirtinta kreditorinių reikalavimų už bendrą 34 712,05Lt sumą.

Iš VĮ Registrų centras duomenų yra matyti, kad atsakovė buvo įmonės vadovas ir savininkė. Atsakovė kaip įmonės vadovas niekada neteikė jokių duomenų apie finansinę įmonės būklę VĮ Registrų centras juridinių asmenų registrui.

Atsakovė, kaip įmonės vadovas bei savininkas, tokiu buvęs iki bankroto bylos iškėlimo dienos, buvo atsakinga už turto išsaugojimą. Išsaugotą turtą atsakovas buvo įpareigotas perduoti teismo nutartimi.

Sutinkamai su LR CK 2.82 str., 2.87 str., atsakovė, kaip vienasmenis juridinio asmens valdymo organas - direktorius ( administracijos vadovas) paties juridinio asmens atžvilgiu turėjo elgtis sąžiningai ir protingai, o padaręs žalą - ją visiškai atlyginti.

Įmonės vadovas atsako už: įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Taigi, įmonės vadovas yra tiesiogiai atsakingas už įmonės turto apsaugą, turto išsaugojimą.

Atsakovė nemokėjo mokesčių, įsiskolinimai pradelsti jau nuo 2012 metų. Antstolis nerado ieškovės turto, todėl konstatuotina, kad atsakovė nevykdė pareigos nuo 2012 m. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per tą laiką skola didėjo, išaugo delspinigiai.

LR Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) 8 str. 1 p. nustatė, kad Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra daroma žala kreditoriams. Įmonės vadovas, savininkas, tapus įmonei nemokei, įstatymu yra įpareigotas teikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jeigu įmonės vadovas, savininkas to nepadaro, jo veiksmai yra laikytini neteisėtais, o atsiradusi dėl neteisėtų veiksmų žala turi buti atlyginta įstatymu nustatyta tvarka, įmonės savininko, vadovo kaltė yra preziumuojama.

Žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą paaiškėja, jog įmonė neturi savo turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Bendra iš atsakovės prašoma priteisti žala yra 34 712,05 Lt. Tarp žalos ir įmonės savininko, vadovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu įmonės vadovas, savininkas būtų kreipęsis iš karto į teismą, kai paaiškėjo įmonės nemokumas (įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ), realiai įmonės turto turėjo užtekti tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais.

Vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 3str.4p., 8 str. 1d., 4 d., LR CK 6.245 str., prašo:

priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai 34 712,05 Lt žalos atlyginimo;

priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos skaičiuojamas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad į teismą dėl individualiai įmonei „Ridik“ bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VSDFV Panevėžio skyrius. Panevėžio apygardos teismo 2014m. balandžio 7d. nutartimi, konstatavus, kad įmonė nemoki, IĮ „Ridik“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė L. P. (b.l.4-5).

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, 2014-09-14, matyti, kad Individualios įmonės „Ridik“, kodas 302688609, savininke nurodyta A. K., kuri ir įmonės vadovė laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2014-04-22 (b.l.14-16), t.y. iki įmonės bankroto paskelbimo.

Panevėžio apygardos teismo 2014m. rugpjūčio 20d. nutartimi (civ. byla Nr. B2-448-544/2014) patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV Panevėžio skyrius – 27866,62Lt; VMI prie FM – 6188,05Lt; antstolė I. B. – 657,38 Lt. Viso - 34712,05Lt.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki, tuo pažeisdama kreditorių interesus, didindama įmonės nemokumą.

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1d. nustato, kad jeigu įmonė negali ir arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8str. 4d. (įsigaliojo nuo 2008-07-01), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditorius patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad IĮ „Ridik“ tapo nemokia nuo 2012m. sausio mėn. Iš ieškovo pateiktos SODROS informacijos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-11-05 matyti, kad IĮ „Ridik“ paskutinį kartą raginimą sumokėti skolą įvykdė 2012m. sausio mėn., tolesnės įmokos mokamos nebebuvo, tad skola SODRAI, kitiems kreditoriams toliau augo. Atsakovė nevykdė įstatymu nustatytos prievolės – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Ridik“. Dėl to laikytina, kad A. K. savo neteisėtais veiksmais lėmė žalos įmonei atsiradimą, kuri šiuo metu sudaro 34712,05Lt.

A. K. kaltė dėl žalos padarymo preziumuojama (CK 6.248str.1d.). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti atsakomybės, galėtų pati atsakovė, tačiau ji teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį kviečiama neatvyko ir pozicijos dėl ieškovo reikalavimo neišsakė.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad A. K., nevykdydama savo, kaip įmonės savininkės ir vadovės pareigos kreiptis į teismą dėl įmonei, kuri tapo nemoki, bankroto bylos iškėlimo, t.y. neteisėtu neveikimu, sukėlė įmonei žalą, tad už žalos padarymą jai, įmonės savininkei ir vadovei kyla atsakomybė. Esant nurodytam, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas - priteistina iš atsakovės ieškovui 34712,05Lt žalos atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1d., 4d., CK 2.87str.7d., 6.263str.).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. rugsėjo 22 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Žyminis mokestis byloje yra 1041Lt (3 proc. nuo ieškinio sumos – 34712,05Lt). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83str. 1d.8p.), tad, tenkinant ieškinį, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 96str. 1d.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 13,70Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88str.1d.3p., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 265 str., 270str., teismas

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 34712,05 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus dvylika litų 05 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutuojančios individualios įmonės „Ridik“, į.k.302688609, naudai.

Priteisti iš A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1041 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 13,70Lt (trylika litų 70ct), bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.