Kauno apygardos teismo sprendimas, 1A-173-810/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2019-03-28
Bylos Nr.: 1A-173-810/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-67205-17-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis: A. N.
Advokatai: Marytė Vietaitė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.2.30.5Žiaurus elgesys su gyvūnais (BK 310 str.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-810/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67205-17-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.30.5; 2.4.6.5.2; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,išteisintajam A. N., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gruodžio 25 d. laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 00.55 val. namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žiauriai elgdamasis su gyvūnu – galimai spardydamas arba trankydamas buku daiktu katei, vardu Puma, padarė jai nežymią plaučių kontūziją, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį, skruostikaulio lūžį ir tokiu būdu kankinamas gyvūnas nuo širdies funkcijos nepakankamumo žuvo.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują –apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. N. kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant A. N. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi.

2.1. Apeliaciniame skunde, visų pirma, pažymima, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Skundžiamame nuosprendyje šie BPK numatyti reikalavimai nėra įvykdyti.

2.2. Visų antra, prokuroras nurodo, jog apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė liudytojos D. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir patikėjo, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu buvo labai supykusi ant savo sugyventinio A. N.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2017 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. liepos 25 d. ir jo metu D. J. eilę kartų davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Tik teisiamojo posėdžio metu ji pakeitė parodymus, todėl buvo privalu vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos garsinti BPK 276 straipsnio l dalies 3 punkto pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja eilę kartų parodė, jog 2017 m. gruodžio 24 d. apie 19.00 val. ji parsivežė A. N. su savo sūnumi į mamos butą, kuriame A. N. vartojo alkoholinius gėrimus – brendį ir alų. Vakarojant A. N. kelis kartus pasakė, kad nekenčia katės, kad ją užmuš. Liudytoja taip pat parodė, kad A. N. ne kartą katę yra spardęs, tai yra matęs ir jos mažametis sūnus. Apie 00.30 val. sūnus pradėjo prašyti A. N. eiti kartu su juo namo, tai yra į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. N. išeidamas pasakė visiems "dabar, <...>, einu užmušiu katę, <...>". A. N. išėjus iš namų, liudytoja su mama nubėgo iki automobilių aikštelės, įsėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo iki buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus ir išlipus iš automobilio, išgirdo katės cypimą. Tuomet ji bėgo į butą paimti katės, tačiau A. N. jos neįleido. Jis atidarė duris, ji prašė jo atiduoti katę, tačiau pastarasis pasakė, kad katė sutrypta ir jau išmesta. Jai liepė dingti, nes ir ją subadys. Laiptinėje matė kraujo. Tuomet ji išbėgo į kiemą ir pagal katės cypimą rado stipriai sužalotą katę. Kai ji ėmė katę, A. N. išlindęs per buto langą pradėjo šaukti: "pasiimk tą savo sutryptą katę, kurią užmušiau <...>". D. J. taip pat parodė, jog ji bijo savo sugyventinio, kadangi jis ankščiau yra ne kartą teistas, galimai priklauso "(duomenys neskelbtini)" nusikalstamam susivienijimui ir yra neprognozuojamas.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama liudytojo K. S. parodymų patikimumu, pažymint, jog apklaustas šis liudytojas parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. ar 24 d. jam paskambino A. N., paprašė jo paskolinti pinigų. A. N. pasakė, kad jis pas jį atvažiuotų adresu (duomenys neskelbtini), bet A. N. dar nebuvo, jis į namus grįžo po 24 val. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia telefono numerių, kurie priklauso A. N. ir K. S., išklotinės, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 26 d. 23.59.59 val., K. S. ir A. N. telefonu nekontaktavo. Prokuroras taip pat nurodo, jog apklausiamas K. S. parodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. N. paklausė jo, ar jis nori kačiuko, ir, jeigu taip, jis gali jį pasiimti. Tuomet A. N. paėmė katiną ir padavė jam. Einant iš buto laiptinėje katinas du kartus iškrito jam iš rankų ir nukrito ant žemės. Išėjus iš laiptinės rankose laikė katiną, tačiau jis labai muistėsi, iš jo glėbio iššoko ir pabėgo pro tvorą. Parodymus, jog katinas galėjo susižaloti iššokdamas iš rankų, prokuroro nuomone, paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tokią traumą katė galėjo patirti, jei ji būtų šokusi ar būtų mesta iš didelio aukščio, pavyzdžiui 3-4 aukštų namo; viršutinio žandikaulio lūžiai smulkiems gyvūnams pasitaiko labai retai, jų atsiradimo priežastys yra trauma – auto trauma, smūgis didele jėga.

2.4. Be to, liudytojai L. S. ir V. G. parodė, kad D. J. įvykio vietoje nurodė, jog jos katę galimai sužalojo sugyventinis A. N.. Liudytojai T. V. ir R. U. parodė, kad D. J. jiems paaiškino, kad jos sugyventinis A. N. užmušė jos katę. Pokalbio su Bendruoju pagalvos centru metu D. J. sakė "aš stoviu, laukiu kieme, išmetė katę ir mušasi girtas".

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikė A. N. teisinantiems duomenims, t. y. pačio A. N., liudytojo K. S. parodymams, kuriuos paneigia objektyvūs bylos duomenys, taip pat liudytojos D. J. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, ignoruodamas aplinkybę, jog ji teisminio nagrinėjimo metu parodymus pakeitė. Taigi, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, suteikdamas didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindamas kitų įrodymų reikšmę, neįvertinęs visų bylos duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikinamas ir A. N. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. A. N. 2017 m. gruodžio 25 d. laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 00.55 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žiauriai elgdamasis su gyvūnu – galimai spardydamas arba trankydamas buku daiktu katei, vardu Puma, padarė jai nežymią plaučių kontūziją, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį, skruostikaulio lūžį, dėl ko gyvūnas nuo širdies funkcijos nepakankamumo žuvo.

7. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2017 m. gruodžio 24 d. kartu su sugyventine D. J. ir sūnumi buvo pas uošvius, šventė Šv. Kūčias. Vakare jis susipyko su sugyventine ir vienas išėjo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs jis pamatė laukiantį savo draugą K. S., kuris anksčiau jo prašė paskolinti keletą eurų. Jie buvo susitarę, kad jis tą vakarą apie 22-23 val. pas jį ateis. Jis paskolino draugui 20 eurų, taip pat pasiūlė pasiimti jų katę, vardu Puma, kurios K. S. labai norėjo, buvo anksčiau prašęs ją atiduoti. K. S. pasiėmė katę ir išėjo (b. t. 2, b. l. 118).

7.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu A. N. duoti parodymai. Įtariamuoju apklaustas A. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine D. J. ir sūnumi. Bute buvo auginamas katinas. 2017 m. gruodžio 24 d. apie 19.00 val. kartu su sugyventine ir sūnumi nuvyko pas jos tėvus adresu, (duomenys neskelbtini). Apie 00.30 val. tarp jo ir D. J. motinos kilo žodinis konfliktas dėl D. J. elgesio, dėl ko jis išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo laiptinės jo laukė draugas K. S.. Jis su juo buvo susitaręs susitikti, pastarasis jam atvežė alaus. Abu kartu užėjo į butą, jis atidavė jam katę, kadangi buvo ankščiau žadėjęs ją atiduoti. Dar būdamas pas D. J. tėvus, jis pasakė visiems, kad atiduos katę. Paėmęs katę, K. S. išėjo. Kas atsitiko katei nežino. Katės jis nespardė ar kitaip jos nežalojo, jos nekankino. Taip pat žodžiais negrasino sakydamas: "kaip katę išmečiau, nužudžiau, taip tave, suka, nusileisiu ir papjausiu" (b. t. 2, b. l. 63-64, 72). Pagarsinus šiuos jo parodymus A. N. parodė, kad jiems su D. J. susipykus pastaroji prikalba visokių nebūtų dalykų, dažnai meluoja.

8. Liudytoja L. S. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 20 ar 21 valandą kartu su tyrėju V. G. ji nuvyko pagal pranešimo adresą, juos pasitiko moteris, prisistačiusi D. J.. Pastaroji nurodė, kad galimai jos sugyventinis pradūrė automobilio padangas bei sužalojo jos katiną, kuris, kaip moteris nurodė, buvo gydymo įstaigoje. Ji apžiūrėjo įvykio vietą, kiek prisimena, apžiūrint namo laiptinę, pastebėjo raudonų dėmių, panašių į kraują (b. t. 1., b. l. 120-121). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad D. J. įvardijo A. N. kaip asmenį, sužalojusį katiną, sakė, jog ji su savo sugyventiniu susipyko.

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 106-107). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. Kartu su tyrėja L. S. buvo nuvykę pagal iškvietimą dėl sužalotos katės. Į įvykio vietą nuvyko ne iš karto po įvykio, bet po paros laiko. Nuvykus juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad galimai jos sugyventinis sužalojo jos katę, kuri tuo metu jau buvo gydymo įstaigoje. Moteris elgėsi pakankamai ramiai, aiškiai dėstė įvykio aplinkybes. Buvo apžiūrėta namo, kuriame gyvena moteris, laiptinė. Laiptinėje buvo pastebėtos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kurios, jo nuomone, buvo šviežios (b. t. 1, b. l. 123-124). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad laiptinėje rastų dėmių mėginių nepaėmė, dėmės buvo panašios į kraujo dėmes, jei tai buvo kraujas, kieno jis galėjo būti, nežino, pačio katino nematė.

10. Liudytoju apklaustas R. U. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 107). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. Tikslaus laiko ir datos neprisimena, bet galėjo būti 2017 m. gruodžio mėnesio galas, kai dirbo kartu su vyr. patruliu T. V.. Kiek prisimena, buvo gautas iškvietimas, kad reikalinga sulaikyti asmenį, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, juos pasitiko mergina, kuri buvo su dviem draugėmis. Pastaroji paaiškino, kad jos sugyventinis užmušė katę, yra užsirakinęs namuose, jos neįleidžia ir neatiduoda jos asmeninių daiktų. Mergina buvo susijaudinusi, tačiau aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes (b. t. 1, b. l. 129-130). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad katės jie nematė, kas mušė katę mergina nepaaiškino, tik pasakė, kad katė išvežta gydyti. Jie turėjo sulaikyti asmenį, katės sužalojimo aplinkybių netyrė.

11. Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. V. parodė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 114). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. Tikslaus laiko ir datos neprisimena, galėjo būti 2017 m. gruodžio mėnesio galas, kai dirbo kartu su vyr. patruliu R. U.. Kiek prisimena, buvo gautas pranešimas, kad reikalinga sulaikyti asmenį, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuvykus į namą, esantį (duomenys neskelbtini), juos pasitiko mergina, kuri buvo su dviem draugėmis. Mergina buvo susijaudinusi, tačiau aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes. Pastaroji paaiškino, kad jos sugyventinis, kiek prisimena, jo pavardė buvo N., užmušė jos katę ir tuo metu buvo užsirakinęs namuose, jos neįleidžia ir neatiduoda jos asmeninių daiktų (b. t. 1, b. l. 126-127). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad katės nematė.

12. K. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 24 d. apie 22.30 – 23.00 val., po darbo, jis užsuko pas savo draugą A. N., gyvenusį (duomenys neskelbtini), su kuriuo prieš savaitę laiko buvo susitarę, kad draugas paskolins jam pinigų. Neradęs draugo, jis palaukė jo lauke. Apie 23.30-23.40 val. A. N. sugrįžo namo, jie abu išgėrė alaus, A. N. paskolino jam 20 eurų. A. N. turėjo katę, vardu Puma, kuri jam labai patiko, todėl dar prieš mėnesį jis paprašė A. N. atiduoti jam ją. Tą vakarą jis vėl paklausė A. N., ar jis atiduos jam katę, pastarasis ją atidavė. Laiptinėje katė du kartus išsprūdo jam iš rankų, nukrito, tačiau jis katę pagavo ir nešėsi, katė nuo kritimo nebuvo susižalojusi. Išėjus į lauką, katė nagais drikstelėjo jo ranką, išsprūdo ir pabėgo. Jis apie 30 min. ieškojo katės, kadangi buvo tamsu, jos nerado (b. t. 2, b. l. 105).

12.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad A. N. yra jo draugas. A. N. namuose laikė katę, juodą, su balta apykakle, vardu Puma. Jis A. N. yra sakęs, kad jo katė labai graži, kad tokios norėtų, nes jis gyvena vienas. Tiksliai neprisimena, ar 2017 m. gruodžio 23 d. ar 2017 m. gruodžio 24 d., bet, atrodo, kad 24 dieną, jam paskambino A. N., jis (K. S.) paprašė jo paskolinti pinigų. A. N. pasakė, kad jis pas jį atvažiuotų vakare apie 23-24 val. 2017 m. gruodžio 24 d. apie 23.00 val. jis atėjo iki namo adresu, (duomenys neskelbtini), bet A. N. dar nebuvo. Jo laukė kieme. Po 24 val. nakties A. N. grįžo į namus. Bute A. N. davė jam 20 eurų, paklausė, ar jis nori katės ir, jeigu taip, gali pasiimti ją. Tuomet A. N. paėmė katę ir padavė jam. Einant iš buto, laiptinėje, katė du kartus iškrito jam iš rankų ir nukrito ant žemės. Jis pagavo ją, kadangi laiptinė buvo uždaryta. Ar krisdama laiptinėje katė susižalojo, jis pasakyti negali, kadangi sužalojimų nematė, ji nekniaukė, jo nuomone, katė buvo sveika. Išėjus iš laiptinės laikė katę rankose, tačiau ji labai muistėsi, iš jo glėbio iššoko ir pabėgo pro tvorą. Tuomet, išėjęs pro vartelius, bandė ieškoti katės, tačiau nesėkmingai. Paieškojus jos apie 5-7 min. išėjo namo. Kas sužalojo katę, jis nežino (b. t. 1, b. l. 107-108). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad A. N. gyvena trečiame aukšte, katė iššoko iš jo rankų iš trečio aukšto į antrą aukštą.

13. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja D. J. parodė, kad ji yra A. N. sugyventinė, jie kartu gyvena 8 metus, augina sūnų. 2017 m. gruodžio 24 d. apie 20 val. kartu su A. N. ir sūnumi buvo pas jos tėvus. Apie 22 – 23 val. ji su sugyventiniu susipyko, jis nuėjo namo. Naktį ji sugrįžo į namus, kieme rado gulinčią jų katę vardu Puma. Katė buvo gyva, visą naktį labai kniaukė, todėl iš ryto ją nuvežė pas veterinarijos gydytoją. Gydytojas pasakė, kad katė galimai buvo nukritusi, užsigavo (b. t. 2, b. l. 115-117).

13.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad ji kartu su A. N. turi bendrą vaiką. Santykiai su A. N. yra labai įtempti, jis yra neprognozuojamas, agresyvus. 2017 m. gruodžio 24 d. apie 19.00 val. ji parsivežė A. N. su savo sūnumi į mamos butą. Vakarojant A. N. kelis kartus pasakė, kad nekenčia katės, kad ją užmuš. Žino, kad jis ne kartą ją yra spardęs, tai yra matęs ir mažametis sūnus. Apie 00.30 val. sūnus pradėjo prašyti A. N. eiti kartu su juo namo, tai yra į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. N. pradėjo šaukti ant jos ir mamos sakydamas, kad neis, nes nori dar gerti. Mama pasakė, kad jau vėlu ir reikia eiti namo. Tuomet jis pradėjo ją įžeidinėti. Mama atidarė buto duris ir pasakė, kad A. N. išeitų ir neįžeidinėtų jos. A. N. išeidamas pasakė visiems: "dabar, pyderai, einu užmušiu katę, iškelsiu į orą mašinas". Už penkiolikos minučių A. N. grįžo prie buto durų, jas daužė, spardė ir liepė atiduoti jo alų. Vėliau jis nuėjo. Maždaug po penkių minučių ji su mama nusileido į namo kiemą ir pamatė, kad jos automobilio padangos prapjautos, automobilis aplankstytas, subraižytas jo šonas, supjaustytos ir tėvo automobilio padangos. Tuomet ji su mama nubėgo iki automobilių aikštelės, įsėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo iki buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ji jautė, kad jis gali užmušti katę. Nuvažiavus ir išlipus iš automobilio išgirdo katės cypimą. Tuomet ji bėgo į butą paimti katės, tačiau A. N. jos neįleido, paprašius atiduoti katę, pasakė, kad ji sutrypta ir jau išmesta. Laiptinėje matė kraujo. Tuomet ji išbėgo į kiemą ir pagal katės cypimą rado gulinčią sužalotą katę. Ji kraujavo ir gailiai kniaukė, iš burnos bėgo kraujo krešuliai su putomis. Kai ji ėmė katę, A. N. išlindęs per buto langą pradėjo šaukti: "pasiimk tą savo sutryptą katę, kurią užmušiau". Nors pati to nematė, yra įsitikinusi, kad jos katę sužalojo jos sugyventinis A. N.. 2017 m. gruodžio 25 d. katę pristatė gydymui į (duomenys neskelbtini) veterinarijos kliniką, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Veterinarijos gydytojas apžiūrėjo gyvūną ir pirminiais duomenimis konstatavo, kad gyvūnui sutrupinti abu žandikauliai, suskilusi kaukolė, inkstuose išsiliejęs kraujas, viso kūno sumušimai ir vidinis kraujavimas (b. t. 1, b. l. 10, 84, 89-90, 92-93, 95-96, 99). Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų D. J. nepatvirtino, parodė, kad ji buvo labai supykusi ant savo sugyventinio, todėl melavo. A. N. nieko katei daryti nežadėjo, nesakė, kad katė sutrypta ir išmesta, nesakė, jog pasiimtų sutryptą katę ir eitų iš namų. Katė cypė, buvo sušalusi, maža, gal ir buvo sumušta, kas sumušė nežino. Kaip katė atsidūrė lauke, nežino, sugyventinis sakė, jog išleido katiną į kiemą. Taip pat liudytoja parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. su A. N. jau buvo susitaikiusi.

Šalies argumentai

14. 2017 m. gruodžio 25 d. protokolu-pareiškimu nustatyta, jog D. J., pranešdama apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad pradurtos visos keturios jos ir jos tėvo automobilių padangos, o apie 02.00 val. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), ji surado stipriai sužalotą savo katę, A. N. pro balkono langą pasakė, kad ją išmetė, nužudė (b. t. 1, b. l. 10)

Žemesnės instancijos teismas

15. 2017 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įėjus į namo laiptinę, antrame namo aukšte, ant laiptelio, matomi raudonos spalvos, galimai kraujo, pėdsakai. Lipant laiptais aukštyn, tarp antro ir trečio aukštų, tarp laiptų nusileidimo, matyti raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės (b. t. 1, b. l. 19-22).

16. Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 00.52 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi D. J. paprašė iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi girtas mušasi sugyventinis, išmetė katę. Garso įraše taip pat girdimas katės kniaukimas (b. t. 1, b. l. 34-35).

17. 2018 m. sausio 4 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 2 nurodyta anamnezė – gyvūnas buvo spardomas, 2017 m. gruodžio 31 d. naktį prasidėjo agonija ir nugaišo; patologiniai anatominiai pokyčiai: širdies išsiplėtimas, plaučių ir inkstų hiperemija, kepenų degeneracija ir hiperemija; anemija; patologinė anatominė diagnozė: katė nugaišo dėl širdies funkcijos nepakankamumo (b. t. 1, b. l. 40).

18. 2018 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) smulkiųjų gyvūnų klinikos rašte „Dėl atsakymo pateikimo“ nurodyta, kad gyvūnas pristatytas 2017 m. gruodžio 25 d. apie 02.00 val. nakties, gyvūnas šoko būsenoje. Apžiūros metu stebima žema gyvūno kūno temperatūra (37,5 laipsnio), nesukrešėję kraujo lašai iš šnervių, kraujosruvos abiejose akyse. Gyvūnas sužalojimus galėjo patirti kelių valandų intervale, tikslus laikas nenustatytas. Sužalojimų galimos priežastys: auto trauma, kritimas iš nedidelio aukščio, sumušimas buku daiktu, kojos spyris, galima daryti prielaidą, kad gyvūnas galėjo būti spardytas arba jam trenkta buku daiktu. Rentgeno tyrimo metu nustatyta: nežymi plaučių kontūzija, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis. Tokią gyvūno būklę galėjo sukelti: kritimas, smūgis, spaudimas ar kitas mechaninis pažeidimas. 2017 m. gruodžio 31 d. gyvūnas, prasidėjus agonijai, dėl širdies funkcijos nepakankamumo nugaišo (b. t. 1, b. l. 38-39).

19. 2018 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) smulkiųjų gyvūnų klinikos rašte „Dėl vet. med. tyrimo iš dokumentų išvados“ nurodyta, kad lankstumas, kibūs nagučiai, tobula pusiausvyra padeda katėms minkštai nusileisti ant visų keturių kojų krentant ar šokant iš nedidelio aukščio, kaip šiuo atveju, iš vyriškio rankų. Traumą katė galėjo patirti, jei ji būtų šokusi ar būtų mesta iš didelio aukščio (pvz. 3-4 namo aukšto, tačiau ir tokiu atveju ne visada patiriama traumų), taip pat jei ji būtų praradusi pusiausvyrą dėl sveikatos sutrikimų (tirtai katei iš pateiktų dokumentų nebuvo nustatytas pusiausvyros sutrikimas) arba jei jos galūnės būtų fiksuotos, pavyzdžiui, surištos. Viršutinio žandikaulio lūžiai smulkiems gyvūnams pasitaiko labai retai, jų atsiradimo priežastys yra trauma (auto trauma, smūgis didele jėga) (b. t. 1, b. l. 50-51).

20. 2018 m. balandžio 25 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuotos telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. 16.32 val. iki 2017 m. gruodžio 25 d. 08.40 val. K. S. priklausančiame telefone nevyko jokių telekomunikacinių įvykių. A. N. išklotinėje telekomunikacinių įvykių neužfiksuota (b. t. 1, b. l. 81).

21. BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar kankino gyvūną, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi, ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y.: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Nagrinėjamas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad atlieka prieš gyvūną būtinumu nepagrįstus žiauraus pobūdžio veiksmus, numato, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas, jam sukeltas didelis fizinis skausmas ar kitos fizinės kančios, ir šių padarinių nori arba kad ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

22. Išteisindamas A. N., apylinkės teismas nurodė, jog aplinkybė, kad katė buvo sužalota ir nuo sužalojimų mirė, abejonių nekelia, tačiau kas, kada ir kokiu būdu sužalojo katę byloje duomenų nėra. Kitaip tariant, žemesnės instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog būtent A. N. atliko veiksmus, sukėlusius kaltinime nurodytus padarinius – gyvūno žūtį.

23. Aprašomojoje išteisinamojo nuosprendžio dalyje, kurioje apylinkės teismas turėjo pateikti įrodymų vertinimo motyvus bei teismo išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo, iš esmės apsiribota tik A. N., liudytojų K. S., D. J., L. S., V. G., T. V. ir R. U. dalies parodymų perrašymu, taip ir nepaaiškinus, kaip jie pagrindžia aukščiau nurodytą teismo išvadą. Iš žemesnės instancijos teismo perrašytų liudytojų parodymų dalies analizės galima tik daryti prielaidą, jog teismas patikėjo A. N. versija, kad jis 2017 m. gruodžio 25 d. naktį katę, vardu Puma, atidavė pas jį svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvusiam K. S., bei K. S. parodymais, jog jam laiptinėje katė du kartus iškrito iš rankų, o, išėjus į lauką, pabėgo, taip pat nusprendė vadovautis liudytojos D. J. teisminio nagrinėjimo, o ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. N. bei liudytojo K. S. paaiškinimais nagrinėjamu atveju tikėti nėra pagrindo, kadangi jie prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams – 2018 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) smulkiųjų gyvūnų klinikos rašte „Dėl vet. med. tyrimo iš dokumentų išvados“ pateiktai informacijai bei, atlikus telefonų, priklausančių A. N. ir K. S., išklotinių analizę, nustatytoms aplinkybėms. Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir D. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

24. Susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, palyginusi juos tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo tikėti, jog K. S. 2015 m. gruodžio 25 d. naktį, apskritai, buvo A. N. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu K. S. nurodė, kad jis ir A. N. susitikti pastarojo namuose 2017 m. gruodžio 24 d. apie 23.00 val. susitarė telefoninio pokalbio, vykusio 2017 m. gruodžio 23 d. ar 2017 m. gruodžio 24 d., metu. Tačiau, atlikus telefonų numerių, kuriais naudojosi abu šie asmenys, išklotinių analizę, nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 26 d. 23.59.59 val., K. S. ir A. N. būtų kontaktavę tarpusavyje mobiliojo ryšio priemonėmis (b. t. 1, b. l. 74-80). Be to, tiek A. N., tiek liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog konfliktas tarp A. N. ir D. J. jos tėvų namuose kilo apie 00.30 val., tik kilus konfliktui, A. N. nusprendė eiti namo. Tuo tarpu A. N., apklausiamas teisme, nurodė, jog buvo susitaręs susitikti su K. S. apie 22-23 val. A. N. namuose. Atrodo nelogiška, jog iš anksto susitaręs susitikti su draugu apie 22-23 val. A. N. namo nusprendė grįžti gerokai vėliau, be to, ne dėl suplanuoto susitikimo, o dėl tarp jo ir sugyventinės kilusio konflikto, o šaltuoju metų laiku, be to, šventinę dieną, pakankamai ilgą laiko tarpą vėluojančio draugo laukiantis K. S. nebandė su juo kontaktuoti mobiliojo ryšio priemonėmis (laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. 16.32 val. iki 2017 m. gruodžio 25 d. 08.40 val. K. S. priklausančiame telefone nevyko jokių telekomunikacinių įvykių). Pažymėtina ir tai, jog apklausiama teisme D. J. nepatvirtino, kad A. N. būtų jai nurodęs, kad jų bendrai augintą katę 2017 m. gruodžio 25 d. jis atidavė draugui K. S.. Ši liudytoja parodė, kad A. N. teigė katę tiesiog išleidęs į kiemą.

25. Jog A. N. bei K. S. nurodyta įvykių versija yra tik gynybinė A. N. pozicija, teisėjų kolegijos manymu, patvirtina ir tai, kad duodamas parodymus K. S. bandė pritaikyti juos prie objektyvių ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su katės sužalojimu, nurodydamas, jog katė du kartus išsprūdo jam iš rankų ir krito iš trečio į antrą aukštą ant žemės namo laiptinėje. 2018 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) smulkiųjų gyvūnų klinikos raštu „Dėl vet. med. tyrimo iš dokumentų išvados“ paneigta, jog katė jai konstatuotus sužalojimus galėjo patirti liudytojo K. S. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi tokie sužalojimai būdingi tais atvejais, kai katės iššoka ar yra išmetamos iš didelio aukščio, pavyzdžiui 3-4 namo aukšto, taip pat tais atvejais, kai gyvūnas praranda pusiausvyrą dėl sveikatos sutrikimų (tirtai katei iš pateiktų dokumentų nebuvo nustatytas pusiausvyros sutrikimas) arba jei jo galūnės yra fiksuotos (tokių duomenų byloje nėra).

26. A. N. kaltę nagrinėjamu atveju patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu D. J. duoti parodymai, jog kilus konfliktui tarp jos ir A. N., išeidamas iš liudytojos tėvų namų, A. N. pasakė, jog eina užmušti katę, o jai nuvykus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašius atiduoti katę, A. N. pasakė, kad ji sutrypta ir jau išmesta, o, liudytojai išbėgus į kiemą ir radus sužalotą katę, A. N., išlindęs pro langą, šaukė, jog ji pasiimtų katę, kurią užmušė. Nors teisminio nagrinėjimo metu D. J. šiuos parodymus paneigė, nurodė, jog A. N. po įvykusio konflikto, išeidamas iš jos tėvų namų, katei nieko daryti nežadėjo, nesakė, kad katė yra sutrypta ir išmesta, jog pasiimtų sutryptą katę ir eitų iš namų, tvirtino, kad ji ikiteisminio tyrimo metu melavo, kadangi buvo supykusi ant savo sugyventinio, tačiau, apygardos teismo nuomone, teisingi ir patikimi yra būtent ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos duoti parodymai, o teisminio nagrinėjimo metu, juos pakeisdama, D. J. bandė suklaidinti teismą ir iškreipti tikrąją tiesą, siekdama padėti sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, jog ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodymus davė net 5 kartus – 2017 m. gruodžio 25 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. gegužės 31 d., jie savo esme nesiskyrė. Teisme D. J. patvirtino, jog apklausiant ją 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. gegužės 31 d. su A. N. ji jau buvo susitaikiusi. Jokių kitų priežasčių, lėmusių tolimesnį melagingų, A. N. nenaudingų parodymų davimą, D. J. nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Be to, tai, kad katė buvo sužalota būtent sugyventinio A. N., D. J., dar būdama įvykio vietoje, nurodė paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui, kas rodo, jog A. N. apkaltinimas katės sužalojimu nebuvo jos iš anksto apgalvotas planas, siekiant pastarajam atkeršyti.

27. Įvertinus liudytojos D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinį bei pagrįstai manant, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo tikėti, kad K. S. 2015 m. gruodžio 25 d. naktį, apskritai, buvo A. N. namuose, kuriuose buvo auginama žuvusi katė, bei nesant jokių duomenų, kad šiuose namuose be A. N. įvykio naktį lankėsi kiti asmenys, taip pat nesant duomenų, jog įvykio naktį katė būtų pabėgusi iš namų ir sužalota visiškai kitų asmenų, konstatuojama, jog būtent A. N. katei, vardu Puma, ją spardydamas arba trankydamas buku daiktu, padarė nežymią plaučių kontūziją, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį, skruostikaulio lūžį, dėl ko vėliau ji žuvo.

28. Nagrinėjamoje byloje A. N. buvo inkriminuotas žiauraus elgesio su gyvūnu bei jo kankinimo, kai dėl to gyvūnas žuvo, požymiai, tačiau kokiais konkrečiais A. N. veiksmais šiuo atveju pasireiškė katės kankinimas kaltinime nenurodoma.

29. Baudžiamasis įstatymas tiesiogiai neapibrėžia, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas pasireiškia visuomenėje netoleruotinais veiksmais, kuriais demonstruojamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Abi veikos gali būti gyvūno mušimas, smaugimas, pakabinimas, galūnių sukinėjimas, atėmimas galimybės judėti, laikymas labai blogomis sąlygomis, marinimas badu, privertimas tenkinti iškreiptus žmogaus seksualinius poreikius, naudojimas jo sveikatai kenkiantiems sunkiams darbams, rizikingiems azartiniams žaidimams ir pan. Nusikaltimas gali būti tiek tęstiniai veiksmai, tiek ir vienkartinis poelgis, pavyzdžiui, veiksmas, kuriuo gyvūnui tiesiogiai atimama gyvybė ar jis suluošinamas.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nėra pakankami išvados, jog katė, vardu Puma, buvo kankinama, padarymui. Byloje pateikti veterinarijos klinikos dokumentai ar kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina, jog gyvūnas žuvo iš alkio, troškulio, jo kūnas kurį laiką buvo veikiamas didelio šalčio ar karščio, taip pat to, jog veiksmai, kurių metu gyvūnas buvo žalojamas, truko ilgą laiką, jam buvo suduotas žymus smūgių skaičius, nenustatyti ir kiti kankinimo sampratą atitinkantys veiksmai, sukėlę dideles fizines kančias žuvusiam gyvūnui. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina. Šios aplinkybės pašalinimas esminės reikšmės A. N. veikos kvalifikavimui pagal BK 310 straipsnio 1 dalį neturi, kadangi nustatytas kito objektyviojo nusikalstamos veikos požymio – žiauraus elgesio su gyvūnu, dėl ko jis žuvo, buvimas A. N. veiksmuose. Žiaurus elgesys su gyvūnu nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad A. N. tyčia sudavė smūgius koja arba trankė buku daiktu katei, vardu Puma, tuo padarydamas jai nežymią plaučių kontūziją, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį, skruostikaulio lūžį, dėl ko katė žuvo.

31. Suduodamas smūgius koja arba trankydamas katę buku daiktu, A. N. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gyvūnas gali žūti arba būti suluošintas. Šie jo veiksmai netoleruotini visuomenėje, jis demonstravo nepateisinamą negailestingumą ir savivalę gyvūno atžvilgiu, su gyvūnu pasielgė žiauriai, atėmė jam gyvybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog A. N. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 310 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. N. skirtinos bausmės

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

33. A. N. padarė nusikalstamą veiką už kurią baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

34. A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. N. jau būdamas teistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už kuriuos teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, padarė šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti nusikaltimų recidyvą ir A. N. laikyti recidyvistu bei atsižvelgti į šią aplinkybę jam individualizuojant bausmę. Tačiau apeliaciniu skundu, prašydamas pripažinti A. N. kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę, prokuroras šios aplinkybės neprašo pripažinti A. N. atsakomybe sunkinančia aplinkybe, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalyje įvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo ar nuteistojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde Todėl, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija, net ir nustačiusi, kad A. N. BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, laiko, kad A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

35. Skiriant bausmę A. N., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgiama į tai, kad A. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą dorovei, nusikalstama veika baigta, padaryta dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, kilus konfliktui su sugyventine D. J.. Neigiamai A. N. charakterizuoja tai, kad jis tris kartus teistas (Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), taip pat yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 31-35), nedirba. Teigiamai A. N. charakterizuoja tai, kad jis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 2, b. l. 39-40).

36. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo už BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. N. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Įvertinusi aukščiau išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, jog praeityje A. N. buvo teistas, taip pat baustas administracine tvarka už visai kitokio pobūdžio, nei nagrinėjamu atveju, teisei priešingas veikas, kas leidžia teigti, jog šiuo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nėra A. N. būdingo nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys, teisėjų kolegija, sprendžia, jog prokuroro prašoma skirti griežčiausia BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti A. N. paskyrus baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliai už nesunkaus nusikaltimo padarymą galimai skirti baudos ribai (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda) – 100 MGL, t. y. 3 766 Eur (baudos dydis apskaičiuojamas, taikant bazinį baudos dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas A. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskiriama galutinė bausmė – 96 MGL dydžio, t. y. 3 615,36 Eur, bauda.

37. A. N. skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 56 MGL dydžio, t. y. 2 800 Eur (taikytas bazinis baudos dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 50 Eur) bauda, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 96 MGL dydžio, t. y. 3 615,36 Eur (taikytas bazinis baudos dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur) baudos, pridedant dalį švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 35 MGL dydžio, t. y. 1 750 Eur, baudos ir paskiriama galutinė subendrinta 131 MGL dydžio, t. y. 5 365,36 Eur, bauda. Tokia bausmės dalis – didesnė nei pusė paskirtos bausmės, pridedama atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bausmių skyrimo motyvus bei tai, jog A. N. nagrinėjamu atveju taikomas palankesnis dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdas.

Dėl kitų nuosprendžio klausimų

38. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį iš naujo išspręstini A. N. paskirtos kardomosios priemonės bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 dalimi, Bendrojo pagalbos centro pateikta kompaktinė plokštelė ir kompaktinė plokštelė su D. J. pateiktu garso įrašu, paliekamos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

pripažinti A. N. kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 16.45 val. iki 2017 m. gruodžio 28 d. 13.21 val. išbūtą laiką, t. y. 2 paras, ir paskirti galutinę bausmę – 96 MGL dydžio, t. y. 3 615,36 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų ir trisdešimt šešių centų), baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridedant dalį švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 131 MGL, t. y. 5 365,36 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir trisdešimt šešių centų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus – turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro pateiktą kompaktinę plokštelę ir kompaktinę plokštelę su D. J. pateiktu garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. N., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė