- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1387-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- N. Č.
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- L. Č., V. Č.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei N. Č., atsakovui V. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys L. Č., V. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. Č. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 9 d. nutarimu civilinėje byloje Nr.2-7650/2000 pakeistą 1995 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2222/95 priteistą išlaikymą, kuriuo buvo pakeistas išieškomų vaikams išlaikyti alimentų dydis iki įstatymu nustatyto minimalaus dydžio kas mėnesį ir prašė priteisti iš atsakovo V.Č. sūnui L. Č. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu santuoka nutraukta Kauno m. apylinkės teismo 1995 m. vasario 8 d. sprendimu. Santuokoje šalys augino du sūnus R. C., gim. 1985 m. kovo 15 d., kuris šiuo metu yra pilnametis, ir sūnų L. C., gim. 1993 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2222/95 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnų išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 1995 m. sausio 31d. iki sūnaus Ronaldo pilnametystės, po to Luko išlaikymui - 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį iki jo pilnametystės. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 9 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-7650/2000, nuo 2000 m. vasario 25 d. buvo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. vasario 8 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-2222/95), kuriuo minimalus alimentų dydis kiekvienam vaikui padidintas nuo 0, 4 minimalaus gyvenimo lygio iki vieno minimalaus gyvenimo lygio(MGL).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 9 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-7650/2000, pakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 1995m. vasario 8 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-2222/95), išieškomų vaikų išlaikymui alimentų dydį ir priteisė iš atsakovo V.Č. 350 Lt kas mėnesį sūnaus L. Č. išlaikymui nuo 2007 m. liepos 5 d. iki jo pilnametystės. Teismas nustatė, jog augant sūnui pasikeitė jo poreikiai maistui, drabužiams, sveikatos stiprinimui bei papildomam ugdymui, dėl to sprendė, jog teikiamas 130 Lt išlaikymas per mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, kad būtų patenkinti sūnaus būtinieji poreikiai bei dvasinis, protinis, fizinis, psichinis ir socialinis vystymasis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant atsakovo turtinę padėtį, tai, kad atsakovas sutiko teikti išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, į tai, kad atsakovas nebeteikia išlaikymo pilnamečiui sūnui R. Č., teismas iš atsakovo priteisė po 350 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą pakeisti, priteisiant išlaikymą sūnui L. Č. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės pateikta išlaikymo skaičiuoklė nepagrįsta mokėjimo dokumentais (kvitais) bei yra akivaizdžiai išdidinta. Pietūs mokykloje vaikui tikrai negali kainuoti apie 100 litų per mėnesį; vaikas per mėnesį beveik nebūdamas namuose (nes visą dieną būna pamokose) nepravalgo 300 litų; vaistai vaikams kompensuojami 100 procentų, todėl už juos mokėti nereikia; uniforma nėra perkama kiekvienais metais, gali būti perkamos tik atskiros jų dalys. Ieškovė neįrodė, kokiu tikslu ji išleidžia 500 Lt per metus kurui vaiko reikmėms bei nepateikė įrodymų susijusių patarnavimais, kokioms mokyklos reikmėms ji išleidžia 80 Lt per metus, nes atkirai yra įvardinta kanceliarinės, raštinės reikmenys, knygos vadovėliai.
CK 3.192 str. 3 d. yra numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, didesnės pajamas gaunantis vienas iš tėvų turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės N. Č. pajamos per mėnesį sudaro apie 1700 Lt (pažyma apie pajamas buvo pateikta padavus ieškinį 2007 metais, nors daug kartų buvo prašyta pateikti naują pažymą nes atlyginimai mokytojams nuo 2007 m. buvo pakelti Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau teismas manė, kad įpareigoti ieškovę pateikti kitą darbo užmokesčio pažymą nėra prasmės), o apelianto pajamos yra tik apie 1000 Lt. Pagal gaunamas visas pajamas ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi teikti ir didesnį išlaikymą vaikams. Kadangi ieškovės turinė padėtis yra geresnė ji turėtų teikti didesnį išlaikymą vaiko poreikiams patenkinti.
Neatsižvelgta ir į tai, kad ieškovė augina ir rūpinasi tik vienu vaiku, nes vyresnysis šalių sūnus yra pilnametis, o apeliantas išlaiko du vaikus - sūnų Luką ir dukrą Eisvilę, kuri taip pat turi specialių poreikių, serga alergine sloga, jai nustatyta toliaregystė, plokščiapėdystė, jos išlaikymui irgi reikalingos papildomos išlaidos (akiniai, kurie nėra kompensuojami, spec. avalynė, vaistai nuo alergijos). Priteisdamas tokį išlaikymą sūnui L. Č. teismas nukrypo ir nesivadovavo CK 3.198 str. 1 d., įpareigojančiu skirti bent jau minimalius visų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Jos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus: duomenis apie vaiko sveikatos būklę (b.l. 17, 51, 52) , duomenis apie turimas mėnesines ir kitas išlaidas (b.l. 15, 42, 53, 110, 50), duomenis apie vaiko poreikius (lanko papildomus užsiėmimus, kainuojančius 80 Lt. kas mėnesį ir kt. Nuo 2009m. rugsėjo 1 d. ieškovės sūnus pradės mokytis Kauno apskrities Juozo Gruodžio konservatorijoje adresu J. Gruodžio g. 6, Kaune (pateikiama pažyma). Gi atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo jo gimimo ir nuo 2000metų net nesidomi sūnaus auklėjimu, nusišalino nuo dalyvavimo bendravime su vaiku, nesidomi jo poreikiais, pasiekimais, todėl atsakovas negali žinoti vaiko poreikių. Juolab, kad per visus tuos metus nuo sūnaus Luko gimimo atsakovas nėra pasveikinęs vaiko su gimtadieniu, nėra nupirkęs jokių būtinų priemonių mokslams, drabužių ar avalynės, nėra pasidomėjęs vaiko laisvalaikio poreikių tenkinimu. Ieškovės pateiktoje skaičiuotėje apie turimas išlaidas, visos kainos nėra išdidintos, jos protingos, juolab, kad šalių sūnus Lukas auga, jam reikia dažniau pirkti naujus drabužius, avalynę, didėja maisto suvartojimas. Sūnui diagnozuotas cukrinis diabetas, šiuo metu iki visiškos diagnozės patvirtinimo yra atliekami mokami tyrimai (teismui buvo pateikti duomenys), todėl atsakovo išsakyta pozicija neteisinga vien jau sūnaus atžvilgiu. Nepaisant daromos sūnui moralinės žalos, atsakovas siekia išvengti ir turtinių prievolių.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 3. 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas(CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu(CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių(fiziologinių)poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad 130 Lt išlaikymas vaikui, kurį skirdavo atsakovas yra aiškiai per mažas, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Ir 200 Lt išlaikymas, kurį sutinka skirti atsakovas, neužtikrins būtinų sąlygų vaikui fiziškai ir socialiai vystytis ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.