- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e1-1338-1135/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34122-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas 2019 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2 000 eurų bauda), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 3 mėnesius, turto konfiskavimas – konfiskuotas automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą – 2 280 Eur., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 6.50 val., (duomenys neskelbtini), lauko namelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu su buvusia sugyventine Z. B., tyčia pagriebė jai už plaukų ir tempė, jai ištrūkus ir išbėgus į kiemą, pasivijęs, ją parvertė ant žemės ir tris kartus spyrė į nugarą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad jis su Z. B. kartu pragyveno apie 10 metų, jo broliui priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Kartu vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Prieš mėnesį, jam žodžiu sukonfliktavus su sugyventine Z., ši supykusi jį paliko ir persikraustė gyventi pas savo brolį S. Š., adresu: (duomenys neskelbtini). Tikėjosi, kad greitai su Z. susitaikys, nes ne pirmą kartą ji pabėga nuo jo, po mėnesio, dviejų grįžta. Vakar 2022 m. rugsėjo 5 d. savo namuose vienas vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir alų. Alkoholio išgėrė daug, todėl ryte prabudęs, jautėsi, kad yra neblaivus. Pyko ant sugyventinės Z., kad ji jam neatiduoda jo automobilio dokumentų. Z. išsikraustydama pasiėmė jo automobilio dokumentus, kad jis juo negalėtų važinėti. Z. jam nuolat priekaištauja, kad jis važinėja pas mergų. Šiandien ryte atsibudęs, nusprendė važiuoti pas Z. ir atsiimti automobilio dokumentus. Pas Z. jį nuvežė jo kaimynas G. G.. G. G. pasiliko laukti automobilyje, o jis ėjo aiškintis su Z.. Patikslina, kad jo sugyventinė Z. gyvena lauko namelyje, o jos brolis S. Š. šalia, gyvenamajame name. Namelio lauko durys buvo atrakintos, iškart įėjęs ir kambaryje radęs Z., reikalavo, kad ji jam atiduotų automobilio dokumentus. Sutinka, kad tuo metu buvo piktas ir agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Z. jam atšovė, kad jokių dokumentų jam neduos, tas dar labiau supykdė jį. Todėl jis nesusitvardė, griebė, kaip nurodyta įtarime, jai už plaukų ir juos tempė. Z. kažkokiu būdu pavyko ištrūkti, ji išbėgo į kiemą, jis paskui. Kieme parvertė ją ant žemės ir gulinčiai spyrė į nugarą. Tikrai neprisimena, kiek kartų įspyrė, jei Z. B. nurodo, kad tris kartus, mano tiek kartų ir įspyrė. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų Z. B. skaudėjo ir ji patyrė fizinį skausmą. Todėl kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Buvo neblaivus, tai ir įtakojo jo tokius veiksmus. Esant galimybei atsiprašys Z. ir daugiau jos neskriaus. Nežino, ar kas matė, kaip jis Z. atžvilgiu smurtavo. Kieme, kai spyrė nieko nebuvo, lauko namelyje Z. buvo viena. Neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74-77).
Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad su buvusiu sugyventiniu J. J. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 10 metų, gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš mėnesį išsiskyrė su J., ji persikėlė gyventi į brolio sūnaus namą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur iki šiol ir gyvena, kartu gyvena jos brolis S. Š.. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 7 val., jai miegant lauko namelyje, išgirdo kaip kažkas įėjo, pamatė buvusį sugyventinį J. J.. Jis buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs. J. J. pasakęs necenzūrinį žodį ir, kad ji guli, prašė atiduoti mašinos dokumentus, kuriuos ji turi, nes mašina registruota jos vardu. Tačiau ji dokumentų neatidavė, nes bijojo, kad J. J. važinėdamas su mašina girtas, jai pridarys problemų. J. J. supykęs dėl to suėmė jai už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį. Jai iš jo ištrūkus ir išbėgus į kiemą, jis dar parvertęs ant žemės tris kartus spyrė jai į nugarą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala - ant nugaros apatinės dalies atsirado paraudimas. J. J. iš jos atėmus telefoną, ji nubėgo pas kaimyną V. G., kurio duomenų nežino, kad jis iškviestų policiją. J. J. policijai atvykus buvo sulaikytas, tuo metu jis jai atidavė telefoną. J. J. į jos namus automobiliu atvežė G. G., kurio duomenų nežino, jį pažįsta iš matymo, nes gyvena netoli J. J. namų. Namuose buvęs jos brolis S. Š. konflikto nematė ir negirdėjo, nes jis neprigirdi. Dėl tokio savo sugyventinio elgesio ji labai išsigando, bijo būti namuose ir pageidauja, kad jis būtų įpareigotas nesiartinti prie jos ir nebendrauti. Tuo metu, kai sugyventinis smurtavo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 8 balais, jai skauda iki šiol. Į namus atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo, paliko gydytis namuose. Pas teismo med. ekspertus vykti nepageidauja, civilio ieškinio nereiškia (b. l. 14).
Liudytojas S. Š. parodė, kad jis gyvena jo sūnui priklausančiame name, tuo pačiu adresu, šalia namo yra lauko namelis. Jame maždaug prieš mėnesį apsigyveno jo sesuo Z. B.. Sesuo Z. ilgą laiką, gal dešimt metų, su sugyventiniu J. J. gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš mėnesį susipykusi su J., Z. paprašė jo laikinai leisti pagyventi lauko namelyje. Jis neprieštaravo. Jam yra žinoma, kad šiandien, t. y. 2022 m. rugsėjo 6 d. anksti ryte, maždaug apie 7 val., įvyko konfliktas tarp jo sesers Z. ir J. J.. Šis atvažiavo pasiimti iš Z. savo automobilio dokumentų, ši dokumentų jam nedavė ir jie sukonfliktavo. Jis pats asmeniškai nematė, kaip J. J. smurtavo jo sesers Z. atžvilgiu, tik ryte girdėjo kaip jie garsiai konfliktavo. Išėjo į kiemą jau po įvykio. J. buvo kieme, o Z. stovėjo vieškely prie namo. Suprato, kad ji jau buvo paskambinusi policijos pareigūnams ir pranešusi apie tai, kad J. ją sumušė. Nežino, kodėl Z. ėjo pas kaimyną, o ne pas jį, kviestis policijos pareigūnų, gal dėl to, kad jis su ja nelabai sutaria (b. l. 51-54).
Liudytojas G. G. parodė, kad jis gyvena nuosavame name, netoli jo namo, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas J. J.. Jis ilgą laiką gyveno su sugyventine Z. B., tačiau paskutiniu metu, jo žiniomis, jie buvo susipykę ir ši išsikraustė gyventi pas brolį į (duomenys neskelbtini). Šiandien, t.y. 2022 m. rugsėjo 6 d., anksti ryte, apie 6.30 val., pas jį į namus atėjo J. J. ir paprašė nuvežti pas sugyventinę Z.. J. norėjo iš Z. pasiimti savo automobilio dokumentus. Jis sutiko J. pavežėti. (duomenys neskelbtini) kaimas yra maždaug už pusantro kilometro nuo jo namų. J. vežė savo automobiliu „VW Passat“. Veždamas nesuprato, kad J. J. yra neblaivus, neužuodė nuo jo alkoholio kvapo. J. J., kuomet važiavo automobiliu, nebuvo nei piktas, nei agresyvus. Savo automobilį pastatė ant kelio prie Z. brolio namo, į kiemą nevažiavo. Jis pasiliko automobilyje, o J. nuėjo link kiemo. Patikslina, kad jam kiemo vaizdas nesimatė ir jis nematė, kas vyko, kai susitiko J. su Z.. Tik praėjus kelioms minutėms, matė kaip link kaimyninio namo iš kiemo išėjusi Z., garsiai šaukė kad iškvies policiją. Ant jos kūno nesimatė mušimo žymių ar kraujo. Suprato, kad J. kažką jai padarė, kad ji nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Tačiau kaip ir sakė, jis nematė, kas įvyko jiems susitikus. Grįžus J. į automobilį, jis jo nieko neklausinėjo, nes stengėsi į jų santykius nesikišti, ne pirmą kartą jie pykstasi, po to taikosi. J. taip pat jam nieko nepasakojo (b. l. 57-60).
2022 m. rugsėjo 6 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas lauko namelis, kiemas. Tai aptvertoje teritorijoje esanti gyvenamoji sodyba. Įvažiavimas į ją yra nuo gatvės pusės. Kiemas negrįstas, užsėtas žole, kairėje kiemo pusėje, yra šulinys ir svirnas, tarp kurio yra praėjimas. Praėjus pro minėtus objektus, dešinėje pusėje, sode stovi 3 kv/m lauko namelis, kurio durys yra atidarytos. Prie įėjimo yra padėtas krepšys, lenta, pakabinti įvairūs drabužiai. Įėjus į vidų kairėje pusėje stovi sofa lova, ant kurios uždėtas čiužinys. Ant čiužinio netvarkingai sukrauta patalynė, visame namelyje netvarkingai sudėti drabužiai- visa tai pavaizduota fotolentelėje. Apžiūrint įvykio vietą kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. (b. l. 13-27).
2022 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyr. patrulio Mindaugo Kleinausko Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti požymiai, rodantys naudotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. B. – kraujosruva nugaros apatinėje dalyje, skausmas galvos plaukuotoje dalyje (b. l. 30-33).
2022 m. rugsėjo 6 d. Asmens apžiūros protokole ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios Z. B. kūną, ant jos nugaros apatinės dalies, dešinėje pusėje matosi nežymus paraudimas, ant galvos plaukuotosios dalies jokių akivaizdžių sužalojimų neaptikta (b. l. 34-39).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia pagriebė buvusiai sugyventinei Z. B. už plaukų ir tempė, jai ištrūkus ir išbėgus į kiemą, pasivijęs, ją parvertė ant žemės ir tris kartus spyrė į nugarą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo J. J. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti - 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose , skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 103-104).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, teistas (nėra duomenų apie paskutiniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (baudos) įvykdymą) (b. l. 85-88), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (b. l. 93-94), vykdo individualią veiklą (b. l. 95-97), sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokurorės siūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant J. J. nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas J. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 7 val. 30 min. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 00 min. (b. l. 78-80) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. J. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant J. J. nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 7 val. 30 min. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 00 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
J. J. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.