Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, jo atstovei advokatei I. Vijeikienei, Vilniaus miesto agentūros atstovams I. Steponavičiui ir J. Bacevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2012-10-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros inspektoriaus nutarimo Nr. VR-14.1-273, kuriuo A. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² str. 2 d., buvo skirta 2000 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-31 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūra) inspektoriaus nutarimu A. M. buvo nubaustas 2000 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 2 d., dėl to, kad jis, būdamas sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, 2012-10-12, savo sklype vykdė mišriųjų statybinių ir pavojingų atliekų saugojimą, neturėdamas tam reikiamo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo, tuo pažeisdamas LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7 punkto ir 2 priedo 8 ir 9 punktų reikalavimus.

Pareiškėjui už pažeidimo, numatyto ATPK 51² str. 2 d., padarymą buvo skirta 2 000 Lt bauda, t. y. maksimali piliečiams numatyta bauda. Prie atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nurodyta ATPK 32 str. 1 d., tačiau konkrečios sunkinančios aplinkybės, sąlygojusios maksimalaus dydžio baudą, nutarime neįvardintos ir nenurodytos.

Nutarime konstatuotos aplinkybės grindžiamos 2012-10-12 patikrinimo akto pagrindu, kuriame nurodyta, jog jis surašytas 2012-08-10 pareiškėjui priklausančiame sklype patikrinus faktines aplinkybes pagal tą pačią dieną gautą skundą. Tačiau, remiantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje protokolu, sklypas buvo apžiūrimas ne 2012-08-10, o 2012-08-01, t.y. dar iki skundo gavimo. Šį faktą patvirtina ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2012-08-07 raštas, kuriuo pareiškėjas iki skundo gavimo jau buvo prašomas atvykti ir pateikti reikalaujamus dokumentus.

Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 str. 1 d., į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas (17 str. 2 d.). Tačiau Pareiškėjas nei apie 2012-08-01, nei apie 2012-08-10 planuojamą atlikti ir (ar) atliekamą jo žemės sklypo patikrinimą nebuvo informuotas ir faktinių aplinkybių tikrinimo vietoje metu nedalyvavo. Todėl jam kyla abejonių dėl patikrinimo metu žemės sklype rastų įrodymų, juos fiksuojančių nuotraukų tikrumo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo posėdyje A. M. prašė skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2012-10-31 priimtą nutarimą Nr. VR-14.1-273. Apklaustas jis paaiškino tokias pat aplinkybes, kaip ir skunde.

Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2012 m. vasaros pradžios vykdė kiemo remonto darbus A. M. sodo sklype. Apie 10 kartų į sklypą yra vežę statybines medžiagas, taip pat iš kiemo buvo išvežę statybinio laužo, šiukšlių, kuriuos iškasė Pareiškėjo kieme. Pamena, kad buvo atvejis, kai iš A. M. kiemo į kitą objektą vežė šaligatvio plyteles, kadangi objekte pritrūko. Jų įmonė Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, maždaug prieš pusę metų išsinuomojo aikštelę, kurioje laiko Vilniaus objektams skirtas medžiagas. Ankščiau medžiagas laikydavo objektuose.

Apklaustas teisme liudytojas E. M. parodė, kad jis yra artimiausias A. M. kaimynas. Maždaug prieš porą metų į A. M. kiemą sodo sklype įvairios krovininės mašinos pradėjo vežti seną asfaltą, skaldą, smėlį, žvyrą, kanalizacijos liukus, betoninius žiedus ir pan. Matydavo, kad atvežtą asfaltą automobiliai vėl pasikraudavo ir išveždavo. Būdavo, kad atvažiuodavo rytais darbininkai ir Pareiškėjo kieme išbandydavo vibro plokštę. Jie bandė kalbėtis su A. M., tačiau situacijai nepasikeitus, pradėjo rašyti prašymus įvairioms įstaigoms.

Apklausta teisme liudytoja N. A. parodė, kad ji yra A. M. kaimynė. Prieš porą metų į A. M. sklypą krovininiais automobiliais pradėjo vežti įvairias medžiagas: asfalto gabalus, akmenis ir pan. Iš pradžių ji manė, kad jis statysis namą, tačiau šios medžiagos ilgai gulėdavo jo kieme, paskui jas kažkur išveždavo. Pareiškėjo kieme rytais susirinkdavo darbininkai, jie ten kažką pjaustydavo, nuolat būdavo daugybė dulkių, triukšmas. Jie bandė gražiuoju kalbėtis su A. M., tačiau niekas nepasikeitė, todėl jie kreipėsi į policiją, aplinkos apsaugos inspekciją, bendrijos pirmininką.

Apklaustas teisme liudytojas S. K. parodė, kad jo kaimynas A. M. savo sodo sklypą buvo pavertęs sandėliu, ypatingai tai jautėsi 2012 m. vasarą. Į jo kiemą krovininiai automobiliai nuolat atveždavo ir išveždavo įvairias medžiagas: asfalto gabalus, akmenis, šulinius, blokelius ir pan. Kieme darbininkai kažką maišydavo, išbandydavo vibroplokštę. Dėl tokios veiklos nuolat tvyrodavo smarvė, kildavo didelis triukšmas, būdavo daug šiukšlių. Į prašymus nutraukti šią veiklą, A. M. nereaguodavo. 2012 m. rudenį jiems pradėjus rašyti pareiškimus į institucijas, situacija pasikeitė.

Apklausta teisme liudytoja L. A. parodė, kad santykiai su A. M. iš pradžių buvo normalūs, tačiau nuo tada, kai jis iš savo sklypo padarė statybinių atliekų sandėlį, santykiai pablogėjo. Jo kieme apie 7 val. ryto susirinkdavo jo įmonės darbuotojai, išbandydavo įrankius, atvažiuodavo sunkiasvorės mašinos, veždavo šiukšles, seną kelio dangą, akmenis, metalo luitus, skaldą, po to šias medžiagas vėl išveždavo. 2012 m. jo veikla ypatingai suaktyvėjo. Šiuo metu A. M. šiame sklype veiklos nebevykdo, didžiąją dalį medžiagų išvežė.

Apklaustas teisme liudytojas K. Ž. parodė, kad jis dirba krovininio automobilio vairuotoju UAB „Altlita“. Yra porą kartų vežęs statybines medžiagas: skaldą, smėlį į A. M. sodo sklypą. Vieną kartą iš šio sklypo išvežė statybines atliekas: betoną, šulinių liekanas. Statybines medžiagas atveždavo su sąskaitomis.

Iš atitikties deklaracijos matyti, kad UAB „Eurovia Lietuva“ patvirtina, kad produktas tenkina TRA SBR 07:2007 Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo granuliometrinės sudėties reikalavimus. Produktas naudojamas automobilių kelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir šaligatvių pagrindo sluoksniams (b.l. 9).

(duomenys neskelbtini) bendruomenės narių pareiškime dėl gamtos teršimo teigiama, kad A. M., turintis UAB „T.“ savo gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkūrė įmonės bazę. Į sodo bendrijos teritoriją vežiojamos statybinės medžiagos, statybinės šiukšlės, įranga, sandėliuojama visa reikalinga kelių darbui įranga, kuri atvežama, išvežama į įmonės objektus (b.l. 10).

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje bei fotonuotraukose užfiksuota, kad 2012-08-01 (duomenys neskelbtini), yra įvairių statybinių atliekų, grunto, smėlio, metalo laužo, naudotas asfaltas, elektros apšvietimo lempos, elektros laidai, yra pavojingų atliekų – akumuliatorius, elektros kondensatoriai. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad kieme iš krovininių automobilių kraunamos statybinės atliekos (b.l. 11, 13-51).

Iš krovinio gabenimo važtaraščio matyti, kad 2012-06-27 AB „Eurovia Lietuva“ automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „T.“ teritoriją Utenos r. sav. nuvežė 8,8 t. nesurišto trupinto kelio dangos medžiagų mišinio (b.l. 78).

Iš statybos rangos darbų sutarties matyti, kad A. M. 2011-07-22 su UAB „T.“ įgaliotu asmeniu A. K. sudarė įvažiavimo-išvažiavimo ir aikštelės remonto darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 79-83).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² str. 2 d., numatančią atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Tokie veiksmai užtraukia baudą piliečiams nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.

A. M. savo skunde ir apklaustas teisme su pažeidimu nesutiko ir nurodė, kad jo kieme neva rastos atliekos (naudotas asfaltas, medinės lentos, granito trinkelės) iš tikrųjų yra statybinės medžiagos, kurios naudojamos jo kiemo remontui. Naudotą asfaltą jo kiemą remontuojanti UAB „T.“ įsigijo iš UAB „Eurovia Lietuva“. Jo teigimu, kieme rastos medžiagos yra perdirbtos ir tinkamos statybos darbams, ką patvirtina UAB „Eurovia Lietuva“ išduotas sertifikatas. Tuo tarpu kieme buvusios statybinės atliekos – laidų likučiai, metalo laužas ir kt., tai remonto metu susidariusios atliekos, kurios šiuo metu jau yra pašalintos.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 3 p. neapdorotomis statybinėmis atliekomis pripažįsta atliekų tvarkymo įrenginiais neapdorotas statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir (ar) griovimo metu susidariusios statybinės atliekos, tame pačiame punkte pateikiama statybinių atliekų sąvoka numato, kad statybinės atliekos tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz., sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.). Iš teismui pateiktų fotonuotraukų, padarytų A. M. sodo sklype, faktinių duomenų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Pareiškėjo sklype buvo laikoma nesmulkintas asfaltas, betono luitų gabalai, šulinių žiedai ir dangčiai, elektros laidai, metalo laužas ir pan. Pareiškėjo teiginiai, kad UAB „T.“ įsigijo naudotą asfaltą kaip perdirbtą statybinę medžiagą iš UAB „Eurovia Lietuva“ patvirtina tik dalies objektų, rastų jo sklype, atitikimą statybinėms medžiagoms, tačiau jokiu būdu ne visoms. Akivaizdu, kad tam tikrų šių atliekų atitinkamai neperdirbus, pavyzdžiui nesusmulkinus betono luitų nėra jokių galimybių šiuos objektus panaudoti pareiškėjo nurodomu tikslu – kiemo remontui. Kita vertus, kiemo remonto metu atsiradusia atlieka negalima paaiškinti tokio kiekio šulinių žiedų ir jų dangčių arba gatvės apšvietimo korpusų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad A. M. sklype buvo laikomos statybinės atliekos.

Teismo taip pat neįtikino Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežino, iš kur jo kieme patikrinimo metu atsirado akumuliatorius. Iš jo skundo galima suprasti, kad atlikdami neplaninį patikrinimą Agentūros pareigūnai ar kiti nenustatyti asmenys akumuliatorių specialiai paliko jo kieme. Teismas neturi pagrindo abejoti savo pareigas einančiais valstybės pareigūnais, kurie neva dėl siekimo nubausti A. M. į jo kiemą atvežė akumuliatorių. Byloje nėra nustatyta jokių tai galimai patvirtinančių duomenų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad įstatymas neįpareigoja jo, kaip savo kiemo remontą vykdančio asmens, turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. A. M. teismui pateikė 2011-07-22 su UAB „T.“ sudarytą statybos darbų rangos sutartį, kurios pagrindu jo sklype buvo vykdomi įvažiavimo-išvažiavimo ir aikštelės remonto darbai. Apklaustas teisme liudytojas A. K. patvirtino, kad nuo 2012 m. vasaros A. M. sodo sklype buvo vykdomi kiemo remonto darbai. Į kiemą buvo vežamos statybinės medžiagos, išvežamos atliekos. Tačiau iš byloje ištirtų įrodymų, darytina išvada, kad jokie statybos darbai nagrinėjamu laikotarpiu Pareiškėjo sklype nebuvo vykdomi, o į šį sklypą buvo vežamos ir saugomos kituose objektuose susidariusios statybinės atliekos. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas yra UAB „T.“, užsiimančios įvairiais statybos ir remonto darbais, vadovas. Apklausti teisme liudytojai, A. M. kaimynai, patvirtino, kad nors jokie statybos darbai sklype realiai nevyko, krovininės mašinos nuolat ten atveždavo bei išveždavo įvairias statybines atliekas. Be to, jie tvirtino, kad šiame sklype rytais dažnai rinkdavosi A. M. įmonės darbininkai, ten išbandydavo techniką, o po to išsiskirstydavo į darbo objektus. Kad sodo sklypo kiemo remonto darbai nebuvo vykdomi patvirtina ir byloje esančios 2012 m. vasarą darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kiemas nėra sutvarkytas. Kad statybinės atliekos buvo vežamos iš objektų į Pareiškėjo sodo sklypą patvirtina byloje esantis 2012-09-26 K. Ž. paaiškinimas, kuriame jis teigė, kad statybines atliekas vežė iš Vilniaus mieste esančių objektų į sodą (duomenys neskelbtini). Ten statybines atliekas iškraudavo, o vėliau vežė į UAB „Eurovia“. Nurodymus vežti atliekas į sodą gaudavo iš A. (A. K.) (b.l. 61). Nors apklaustas teismo posėdyje šis liudytojas teigė, kad į sodą su dokumentais vežė tik statybines medžiagas, o išvežė kieme buvusias šiukšles, tačiau teismas pripažįsta, kad tokie K. Ž. parodymai neteisingi, duoti siekiant padėti išvengti A. M. administracinės atsakomybės. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad statybos darbų rangos sutartis buvo sudaryta dar 2011-07-22 (Pareiškėjas sutarties priedo, kuriame nurodyta, iki kada statybos darbai turi būti atlikti, teismui nepateikė), tuo tarpu 2012 m. vasarą darytos fotonuotraukos patvirtina, kad A. M. sodo sklypo kiemas nėra sutvarkytas. Akivaizdu, kad sodo sklypo kiemas nėra tokia didelė teritorija, kurios nebūtų galima sutvarkyti per metus laiko. Be to, teisme apklausti A. M. kaimynai patvirtino, kad ir šiuo metu A. M. namo kiemas nėra sutvarkytas ir nepradėtas tvarkyti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Institucija neteisingai interpretuoja atliekų saugojimą. Jo teigimu, atliekos jo kieme laikinai laikomos. Tačiau tokie A. M. teiginiai nėra teisingi. Atliekų įstatymo 2 str. 45 d. įtvirtinta, kad laikinasis atliekų laikymas – tai pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Nustačius, kad į Pareiškėjo kiemą buvo vežamos atliekos iš kitų objektų, darytina išvada, kad A. M. negalėjo jų laikinai laikyti, kadangi laikinasis laikymas galimas tik atliekų susidarymo vietoje.

Taigi, ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad į A. M. sodo sklypą krovininiu transportu buvo vežamos kitose statybvietėse susidariusios statybinės atliekos, jos nenustatytą laiką Pareiškėjo sklype buvo saugomos, o vėliau vėl išvežamos.

Asmuo administracinėn atsakomybė gali būti traukiamas tuomet, kai jo padaryta veika pažeidžia konkrečius ATPK ar kitų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, ATPK 51² str. 2 d. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. Institucija, priėmusi nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str., kur numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (2005-06-29 įsakymo Nr. D1-330 redakcija) (toliau – Taisyklės) 7 punktas, nustatantis, kad leidimus privalo gauti: 7.1. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius; 7.2. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius; 7.3. veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie neįrašyti į Taisyklių 1 priedo sąrašą, neatitinka 2 priede nurodytų kriterijų ir nėra eksploatuojami pagal aplinkos ministro atskiroms veiklos rūšims patvirtintas bendrąsias aplinkosaugines taisykles, tačiau RAAD motyvuotu sprendimu ūkinė veikla arba įrenginiai konkrečioje vietovėje turi arba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir/arba žmogui. Nutarime taip pat remiamasi šių Taisyklių 2 priedo 8 punkto reikalavimu, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą, kai atliekos apdorojamos (išskyrus įmones, kurios gamybos vietoje naudoja arba šalina, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti, tik savo ūkinės veiklos metu susidariusias nepavojingas atliekas, jeigu tokioms įmonėms taikoma Taisyklių 9 priede nustatyta išimtis turėti Leidimo dalį dėl atliekų tvarkymo); bei 2 priedo 9 punktu, numačiusiu, kad leidimas taip pat privalomas, kai atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms. Šiuo atveju Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad vykdė veiklą, t.y. savo sklype saugojo statybines ir pavojingas atliekas, neturėdamas tam reikalingo TIPK leidimo. Iš galiojančios Taisyklių redakcijos 7 punkto matyti, kad leidimus privalo gauti veiklos vykdytojai, eksploatuojantys įrenginius. Veiklos vykdytojo sąvoka apibrėžiama Taisyklių 5.21 punkte, kur nurodyta, kad veiklos vykdytoju yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti Leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį. Tuo tarpu Įrenginys Taisyklių 5.6. punkte aprašytas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. M. sodo sklype saugojo mišrias statybines atliekas, tačiau duomenų, kad jis eksploatuotų kokį nors įrenginį, atitinkantį Taisyklių 5.6. punkto aprašymą, byloje nėra. Teismo manymu, sodo sklypas pats savaime negali būti laikomas Įrenginiu. Taigi, veiklos vykdytojui, neeksploatuojančiam jokio Įrenginio, negali kilti pareiga gauti TIPK leidimą pagal Taisyklių 7.1. ar 7.2. punktus.

Atsižvelgiant į tai, kad institucija nutarime nurodė, kad buvo pažeistas Taisyklių 2 priedo 8 punktas, darytina išvada, kad Pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, kad apdoroja atliekas. Atliekų įstatymo 2 str. 7 punkte įtvirtinta, kad atliekų apdorojimas, tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Taigi, ši sąvoka, teismo manymu, neapima atliekų saugojimo, o duomenų, kad Pareiškėjas į jo kiemą atvežtas atliekas kokiu nors būdu apdorojo, byloje nėra.

Be to, Institucija surašydama nutarimą nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 2 priedo 9 punktu, kadangi, kaip teisingai nurodė Pareiškėjas, šis punktas neteko galios LR aplinkos ministro 2010-12-10 įsakymu Nr. D1-981 nuo 2011-01-11.

Taigi, darytina išvada, kad Institucijos nutarime nurodyti A. M. pažeisti teisės aktai iš tiesų neįpareigoja A. M. turėti TIPK leidimą. ATPK 302 str. 1 d. 3 p. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Šiuo atveju, teismas savo iniciatyva patikrina, ar esant nutarime išdėstytoms įvykio aplinkybėms A. M. pažeidė kitus norminius teisės aktus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę pagal kitą ATPK straipsnį.

Administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugai numatyti septintajame kodekso skirsnyje. Atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą yra numatyta 51³ str. Šio straipsnio 1, 3, 5, 7, 9, 11 dalyse įtvirtinti pažeidimai, galimai atitiktų A. M. padarytą veiką, tačiau šių pažeidimų sudėtys yra materialios, reikalaujančios, kad atliekomis būtų užteršta aplinka, kas šiuo atveju byloje nėra nustatyta. Kita vertus asmuo administracinėn atsakomybės už šiuos pažeidimus traukiamas tuomet, kai jis pavojingas ar nepavojingas atliekas laikinai laiko, surenka, veža ir (ar) apdoroja. Tačiau nutarime aprašyta A. M. veika neatitinka nei vieno iš šio administracinio teisės pažeidimo alternatyviųjų požymių, kurių sąvokos yra įtvirtintos Atliekų tvarkymo įstatyme. Ankščiau jau buvo aptarta, kad A. M. jo sklype buvusių atliekų laikinai nelaikė ir neapdorojo. Tuo tarpu atliekų surinkimas – tai atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 14 p.); vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui (to paties įstatymo 2 str. 22 p.). Dėl šių priežasčių A. M. veika negali būti kvalifikuojama ir pagal ATPK 51³ str. 14 d. numatančią atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla, o ne Savivaldybės tarybos ankščiau priimtais teisės aktais.

ATPK 161¹ str. numatyta atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Tačiau LR aplinkos ministrui 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtinus atliekų tvarkymo taisykles Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama administracinius teisės pažeidimus, remiasi šiomis taisyklėmis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje aprašytas pažeidimo įvykis neatitinka A. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51² str. 2 d., sudėties bei kitų ATPK įtvirtintų pažeidimų, todėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2012-10-31 priimtas nutarimas A. M. atžvilgiu naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kitais klausimais, nurodytais A. M. skunde, teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

A. M. skundą tenkinti.

2012-10-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą Nr. VR-14.1-273 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiama LR ATPK 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui