Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. H. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (35 b.l.), tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – 2010-04-12 Sutartį (4-5, 6 b.l.); 2010-04-15 Sutartį (9-10, 11 b.l.); 2010-10-23 Sutartį (14-15, 16 b.l.); 2011-03-21 Sutartį (20-21, 22 b.l.); Sutarties mokėjimo grafiką; Pretenzijas ir ankstesnius paraginimus (7, 8, 12, 13, 17, 18, 23, 24, 25 b.l.); delspinigių skaičiavimo lenteles (27, 28, 29, 30 b.l.) – nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytas Sutartis nupirko iš atsakovo pasirinkto pardavėjo atsakovo išsirinktą prekę, t.y. kompiuterinę techniką, ir perdavė atsakovui naudotis ir valdyti išperkamosios nuomos pagrindu, taip pat suteikė atsakovui 3300 Lt ir 4000 Lt paskolas. Atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu kas mėnesį mokėdamas Sutarčių mokėjimo grafikuose nustatyto dydžio įmokas bei terminus, tačiau atsakovas pagal Sutartis įmokų nebemokėjo ir liko skolingas ieškovui 11561,71 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja šalis sutartines prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei laikantis sutartyje nustatytų terminų. Atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyse nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarčių 7.1.1 punktą. Sutarčių 7.3.1 punktas suteikia ieškovui teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visas likusias įmokas, įskaitant priklausančias mokėti palūkanas, jei atsakovas ilgiau kaip keturiasdešimt penkias dienas uždelsia mokėjimus pagal Sutarties mokėjimo grafiką. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 11561,71 Lt skolą, įskaitant negražintas turto išpirkimo įmokas, palūkanas, Sutarties mokestį, yra tenkintinas.

Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 11561,71 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 2473,18 Lt delspinigius. Iš ieškinio ir pridedamų Sutarčių bei delspinigių skaičiavimo lentelių matyti, kad Sutartimis yra nustatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad Sutartyse nustatytas metinis delspinigių dydis yra 182,5 procentai (365 d. x 0,5 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti minėtoje Sutartyje, bet net už juos daugiau nei dvigubai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Sutartyje yra numatytos 17,63% metinės palūkanos, su kuriomis lyginant toje pačiose Sutartyje nustatyti 182,5 procentų per metus dydžio delspinigiai daugiau nei dešimt kartų viršija sutartines palūkanas, daugiau nei trisdešimt šešis kartus viršija CK numatytą delspinigių dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl priteistinų netesybų dydžio sprendžiama, be kita ko, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio atsižvelgiama į tai, kad pirkėjas (atsakovas) yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę Sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos sąlygų, taip pat į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito (paskolos) negrąžinimo rizikos. Įvertinus galutinę Sutarčių kainą (13 033,98 Lt), pradinę finansuojamą sumą (8768,00 Lt), turint omenyje, kad prievolė iš dalies įvykdyta (1472,27 Lt), net ir po sumažinimo reikalaujami 2473,18 Lt delspinigiai vis tiek tebėra aiškiai per dideli. Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistini delspinigiai mažintini keturis kartus, priteisiant 618,30 Lt delspinigių.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams 365,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-11-15 mokėjimo nurodymu Nr.(duomenys neskelbtini) (31 b.l.), dalis.

Kitos bylinėjimosi išlaidos (teismo turėtos pašto išlaidos) nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos 1 (b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d. ir 6.210 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. H. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 11 561,71 Lt (vienuolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą 71 ct) skolos, 618,30 Lt (šešis šimtus aštuoniolika litų 30 ct) delspinigių, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą (12 180,01 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ieškovui UAB „SNORO lizingas“ (įm.k. 124926897).

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų delspinigių dalies.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.