Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-306-115/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-03-24
Bylos Nr.: 2A-306-115/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-09095-2009-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas: UAB „Transvesta“
Atsakovas: UAB „Marijampolės eoltas“

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-306-115/2011

Teisėja Jurgita Mačionytė Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09095-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos:42.9.; 121.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. kovo 24d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Vidmantui Riviniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Transvesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-687-574/2010 pagal ieškovo UAB „Transvesta“ ieškinį atsakovui UAB „Marijampolės eoltas“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Transvesta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Marijampolės Eoltas“ 3.894,90 Lt skolą, 12,70 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-3).

Nurodė, kad 2006-03-22 UAB „Transvesta“ ir UAB „Eolto prekyba“ (nuo 2008-08-01 teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Marijampolės Eoltas“) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 737-1, pagal kurią ieškovas atsakovui įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas - tinkamai atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes. Vykdant sutartį, atsakovas iš ieškovo pirko įvairių prekių bendrai 4 153,64 Lt sumai, tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė atsiskaitymo pareigos, t.y. dalinai apmokėjo tik 258,74 Lt sumą, likdama skolingas ieškovui – 3.894,90 Lt.

2009 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovo UAB „Marijampolės Eoltas“ ieškovo UAB „Transvesta“ naudai buvo priteista 3.894,90 Lt skola, 12,70 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1605 Lt. bylinėjimosi išlaidų (b.l.16-17).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Marijampolės eoltas“ pateikė prieštaravimus (b.l.20-22), kuriuose su ieškiniu bei preliminariu sprendimu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių buvo pasirašyta 2006-03-22 pirkimo-pardavimo sutartis dėl prekinio kredito Nr. 737-1, kurios pagrindu ieškovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo pateikti atsakovui pardavimui prekes, o atsakovas, kaip pirkėjas įsipareigojo ieškovo pateiktas prekes priimti ir už jas su ieškovu atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais, tvarka ir kainomis (sutarties 1.1 p.). Šiuo atveju sutartis yra su prekiniu kreditu, t.y. kai už prekes su pardavėju atsiskaitoma tik po jų pardavimo galutiniam vartotojui. Prekės pagal sutartį buvo pateikiamos atsakovui kreditan ir už jas su ieškovu turėjo ir turi būti atsiskaityta tik po jų pardavimo vartotojui. Sutarties 5.2 p. yra nurodyta, kad pirkėjas apmoka 100 % parduotų prekių vertės, per 14 kalendorinių dienų. Sutarties 5.8 p. nurodyta, kad prekė skaitoma parduota, kai prekės nėra sandėlyje pas pirkėją tikrinimo metu. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Todėl šalims sutartimi sutarus, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma per 14 dienų po jų pardavimo vartotojui, ieškovas neturi teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų ir reikalauti, kad būtų apmokėta kitaip, nei šalys susitarė. Ieškovo pateiktos prekės už reikalaujamą sumą nėra parduotos, todėl vadovaujantis sutarties 5.2 ir 5.8 p., ieškovas jokios teisės reikalauti apmokėti už neparduotas prekes, kai jos yra atsakovo sandėlyje, teisės neturi. Ieškovui atsakovas 2008-12-22 pranešimu nurodė, kad atsakovo sandėlyje yra neparduotų prekių už 3300,75 Lt be PVM (su PVM už 3894,90 Lt) sumą, pridėjo detalų prekinių likučių sąrašą. Apmokėjimo terminams nesant suėjus, atsakovas ieškovui pasiūlė pasiimti nepaklausias ir neparduotas prekes. Sutarties 7.5. p. šalys buvo sutarusios, kad praėjus ne mažiau kaip 90 dienų nuo sutarties pasirašymo datos, pirkėjas turi teisę sugrąžinti pardavėjui neturinčias paklausos prekes. Todėl atsižvelgiant į paties ieškovo pranešimą, kad jis nuo 2008-12- 31 likviduoja įmonę, dėl ko nepaklausios prekės negali būti pakeistos kitomis paklausiomis prekėmis, pasiūlyta ieškovui pasiimti prekes. Tačiau ieškovas nepagrįstai prekių neatsiėmė, reikalavo, kad atsakovas apmokėtų už neparduotas prekes.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Transvesta“ atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovas netinkamai aiškina 2006-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 37-1 nuostatas bei sutarties vykdymo faktines aplinkybes. Netinkamai aiškinamas sutarties objektas, sutapatinamas prekinio kredito ir konsignacinės prekybos sąvokos. Susitarimo dėl konsignacinės prekybos esmė yra ta, jog pardavėjas pirkėjui pateikia prekes (tuo metu pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai neatsiranda), kurias pirkėjas pardavinėja savo klientams. Kuomet pirkėjas atitinkamas prekes parduoda, pardavėjas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą ir pateikia pirkėjui apmokėti.Gi prekinis kreditas reiškia šalių susitarimą, pagal kurį pardavėjas tam tikros pirkėjui parduotų prekių vertės ribose suteikia pirkėjui tam tikrą mokėjimo atidėjimo terminą – tokiu atveju tarp šalių iš karto atsiranda pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pardavėjui išrašant PVM sąskaitą-faktūrą, kuriai nustatomas apmokėjimo atidėjimo terminas, taip pat nustatoma maksimali galima su mokėjimo atidėjimo terminu pardavėjo išrašytų ir pirkėjo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų suma. Tarp minėtų sąvokų pagrindinis skirtumas yra tas, jog prekinio kredito atveju prekių pirkimas-pardavimas įvyksta pardavėjui dar prieš prekių perdavimą išrašant atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią prekės yra perduodamos pirkėjui, o pirkėjo pareigai atsiskaityti už prekes apmokėti pardavėjo PVM sąskaitą-faktūrą yra nustatomas tam tikras maksimalus terminas, kuris negali būti pratęstas dėl tos aplinkybės, jog pirkėjas nepardavė iš pardavėjo įsigytų prekių savo klientams. Sutarties 1.1 p., 5.4 p., 5.5 p., 7.3 p. bei šalių bendradarbiavimo praktika patvirtina, jog sutarties objektas yra prekių pirkimas-pardavimas prekinio kredito sąlygomis-atsakovei nupirkus iš ieškovo atitinkamas prekes, pastarasis išrašo atsakovui atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią perduoda prekes atsakovui (sutarties 1.1-.1.3 p.); atsakovo PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimui yra nustatomas maksimalus atidėjimo terminas–180 dienų (sutarties 7.3 p.); yra nustatoma maksimali galima su mokėjimo atidėjimo terminu pardavėjo išrašytų ir pirkėjo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų suma – 36.000 Lt (sutarties 5.4 p., 5.5 p.). Atsižvelgdamos į itin ilgą sutarties 7.3 p. nustatytą atsakovo atsiskaitymo pareigos įvykdymo terminą, sutarties 5.2 p. šalys numatė išimtį iš bendros atsiskaitymo taisyklės, t.y. išlygą, kuomet sutarties 7.3 p. numatytas atsakovo atsiskaitymo pareigai taikomas terminas gali būti sutrumpintas. Taigi, pagal sutarties 5.2 p. šalys susitarė, jog tuo atveju, kuomet atsakovas parduoda iš ieškovo nupirktas prekes savo klientams, atsakovo pareigai apmokėti atitinkamą ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą (pagal kurią įsigytas prekes atsakovas pardavė), yra taikomas sutrumpintas 14 dienų terminas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2008 11 3 TRA Nr. 0088842, 2008 11 13 TRA Nr. 0088959, 2008 11 20 TRA Nr. 0089145, viso dėl 3894,90 Lt skolos. Šalys 2008 m. gruodžio 23 d. yra pasirašiusios skolų suderinimo aktą dėl atsakovo skolos ieškovo naudai. LAT CBS kolegija yra pažymėjusi, jog skolų suderinimo aktas patvirtina ne tik skolos dydį, bet ir faktą, jog skolininkas pripažino, kad prievolės neįvykdė; skolų suderinimo akto pasirašymas reiškia skolos pripažinimą ir nutraukia ieškinio senaties eigą. Todėl 2008-12-23 tarp šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas įrodo, jog atsakovas pripažino ne tik skolos dydį, bet ir faktą, kad atsakovo skola, nurodyta skolų suderinimo akte, jau yra pradelsta. 2008-12-23 skolų suderinimo aktas įrodo, kad mokėjimo pareiga, pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2008-11-13 TRA Nr. 0088842, 2008- 11-13 TRA 0088959, 2008-11-20 TRA Nr. 0089145, atsakovui kilo, t.y. šalys pagal sutarties 5.2 p. pritaikė aukščiau minėtą išlygą iš bendros atsikaitymo tvarkos minėtų PVM sąskaitų-faktūrų atžvilgiu ir kad atsakovė pastarosios savo pareigos neįvykdė per sutarties 5.2 p. nustatytą terminą. Atsakovo teiginys, kad ieškovas buvo nurodęs, kad yra likviduojamas, nepagrįstas - ieškovas buvo ir šiuo metu yra veikianti įmonė ir VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruotas faktas apie likvidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą panaikino. Ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1000 Lt atsakovo naudai jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovo 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (b.l.71-75).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2006-03-22 UAB „Transvesta“ ir UAB „Marijampolės Eoltas“ sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 737-1, atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir apmokėjo tik dalį - 258,74 Lt įsiskolinimo. Teismas nenustatė, kad pirkėjas UAB „Marijampolės eoltas“ įsigydamas prekes iš pardavėjo – UAB Transvesta“, būtų siekęs jas turėti nuosavybės ar patikėjimo teise, o turėjo tikslą perparduoti tretiesiems asmenims. Sutarties 7.5. šalys taip pat buvo sutarusios, kad praėjus 90 dienų nuo sutarties pasirašymo datos, pirkėjas turi teisę sugrąžinti pardavėjui neturinčias paklausos prekes. Tokiu būdu, šalys numatė, kad nepaklausios prekės gali būti grąžinamos praėjus ne mažiau kaip 90 dienų nuo sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei prekės buvo pateikiamos skirtingu laiku po sutarties pasirašymo, o sutartis pasirašyta 2006 m. kovo 22 d., teismas sprendė, kad ir pagal sutarties prasmę šalių susitarimas taikyti 90 dienų terminą skaičiuotinas nuo prekių pateikimo. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis savo esme labiau atitinka distribucijos sutartį (CK 6.796 str. 1 d.), t.y. šalys susitarė, kad prekių pardavimas vykdomas pagal pirkėjo pateikiamus prekių užsakymus. Sutarties 5.2 punkte yra nurodyta, kad pirkėjas apmoka 100 % parduotų prekių vertės, per 14 kalendorinių dienų. Sutarties 5.8 p. numatyta, kad prekė skaitoma parduota, kai prekės nėra sandėlyje pas pirkėją tikrinimo metu. Ieškovas 2008-12-16 raštu atsakovui pranešė, kad nutraukia savo veiklą nuo 2008-12-31 ir prašo padengti 30.067,72 Lt įsiskolinimą. 2008-12-23 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovo skola ieškovui 2008-11-30 yra 36.311,94 Lt. Iš sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad 2008-12-03 atsakovas sumokėjo 6.244,22 Lt, o 2008-12-19 – 26.172,82 Lt, viso 32.417,04 Lt. Ieškovui atsakovas 2008-12-22 pranešimu nurodė, kad atsakovo sandėlyje yra viso neparduotų prekių už 3300,75 Lt. be PVM (su PVM už 3894,90 Lt) sumą bei pridėjo detalų prekinių likučių sąrašą. Nurodė, kad minėtos prekės yra neparduotos, jų apmokėjimo terminas nėra suėjęs. Nurodė, kad grąžina ieškovui nepaklausias prekes, prašė jas atsiimti per 3 darbo dienas (visos prekės supakuotos gamykliniuose įpakavimuose ir paruoštos perdavimui). Skolos faktui pagrįsti, ieškovas prie ieškinio pateikė 2008-11-13 bei 2008-11-20 sąskaitas faktūras, išrašytas bendrai 4.153,64 Lt sumai, tačiau teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl minėtų sąskaitų-faktūrų apmokėjimo, o dėl apmokėjimo už atsakovo neparduotas prekes. Ieškiniu prašoma priteisti skolos suma atitinka būtent neparduotų prekių vertę – 3.300,75 Lt be PVM (3894,90 Lt su PVM). Ieškinyje nurodyta, kad pagal su ieškiniu pateiktas sąskaitas-faktūras atsakovas liko skolingas 3.894,90 Lt, t.y. tokią pačią sumą, kokia yra pas atsakovą likusių prekių vertė, todėl teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti skola yra būtent už atsakovo neparduotas prekes pagal pateiktą sąrašą, o apmokėjimo už šias prekes terminas nėra suėjęs. Atsakovas nurodė, kad skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas dėl įmonių buhalterinės apskaitos ir jame įskaičiuotas atsakovo turimų, bet neparduotų prekių vertė. Teismas sprendė, kad skolų suderinimo aktas gali reikšti skolą nurodant ne tik pinigų sumą, bet kaip skola gali būti nurodyta ir prekių, kurios atsakovo yra priimtos, bet neparduotos, vertė. Kartu aiškinant tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, jog atsakovas su ieškovu atsiskaito po prekių pardavimo, o atsakovo sumokėtos sumos ir likusios nesumokėtos sumos pagal skolų suderinimo aktą skirtumas yra būtent 3.894,90, t.y. atsakovo neparduotų prekių vertė. Teismas sprendė, kad skolų suderinimo akte 3.894,90 Lt suma, kaip skola yra nurodoma pas atsakovą likusių nepaklausių prekių vertė, todėl tarp šalių sudaryto skolų suderinimo akto nevertino kaip besąlygišką atsakovo įsipareigojimą sumokėti jame nurodytą sumą ir skolos pinigine išraiška pripažinimą.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „Transvesta“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.77-81), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, jog tarp šalių nebuvo ginčo, jog šalis siejo distribucijos teisiniai santykiai. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino. Pažymi, jog ieškovas prašo priteisti skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2008 11 3 TRA Nr. 0088842, 2008 11 13 TRA Nr. 0088959, 2008 11 20 TRA Nr. 0089145, t.y. už visai kitas prekes, nei nurodyta atsakovo neparduotų prekių sąraše – už žiemines padangas bei ratų diskus, o atsakovo neparduotų prekių sąraše nurodyti amortizatoriai, stabdymo diskai, oro filtrai ir kt. prekės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų apmokėjęs nurodytas ieškovo sąskaitas arba įrodymų, kad nėra suėjęs apmokėjimo terminas. Mano, jog teismas vadovavosi tik aritmetiniu ieškovo skolos ir atsakovo vienašališkai parengtame „neparduotų“ prekių sąraše nurodytos sumos sutapimu. Byloje nėra įrodymų atsakovo vienašališkai parengtam „neparduotų“ prekių sąrašui pagrįsti (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo). Pažymi, jog teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad sutarties 7.3 p. šalys susitarė taikyti maksimalų parduotų prekių apmokėjimo terminą – 180 dienų, be to 5.2 p. šalys numatė išlygą, kuomet šis terminas gali būti sutrumpintas – pardavus prekes savo klientams, atsakovui kyla pareiga apmokėti atitinkamą ieškovo sąskaitą –faktūrą per 14 dienų laikotarpį. Todėl atsakovo įsigytų prekių pardavimo tretiesiems asmenims klausimas svarbus tik tada, kai minėtas 180 dienų atsiskaitymo terminas nėra suėjęs. Tačiau iš PVM sąskaitų-faktūrų 2008 11 3 TRA Nr. 0088842, 2008 11 13 TRA Nr. 0088959, 2008 11 20 TRA Nr. 0089145 matyti, kad 80 dienų atsiskaitymo terminas yra suėjęs, todėl vien dėl to atsakovas turi apmokėti šias sąskaitas. Pažymi, jog atsakovas pagal sutartį negali grąžinti prekių, nes bet kuriuo atveju 90 dienų terminas yra seniai suėjęs, nes prekės atsakovui buvo perduotos 2008-11-13 – 2008-11-20 laikotarpiu. Mano, jog teismas neteisingai vertino ir Skolų suderinimo aktą, nurodydamas, kad šalys nurodė ne esamą skolą, bet neparduotų prekių vertę. Tačiau Skolų suderinimo akte yra konstatuota atsakovo skola, bet ne nurodoma prekių vertė, jei šalys būtų norėjusios nurodyti neparduotų prekių vertę, tą ir būtų padariusios. Pažymi, jog yra neaiškumas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų sąsajų su nagrinėjama byla, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Marijampolės eoltas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.88-92), prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjosi išlaidas. Nurodo, jog ginčas kilo būtent dėl pas atsakovą esančių neparduotų ieškovo prekių apmokėjimo. Pažymi, kad ieškovas, gavęs atsakovo 2008-12-22 raštą, kuriame atsakovas nurodė, jog nėra jokio įsiskolinimo pagal 2005-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį, o 2006-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.737-1 pagrindu pas atsakovą yra likę neparduota ieškovo prekių už 3.894,90 Lt sumą, jokių pretenzijų dėl to, kad šios prekės yra atsakovo parduotos nepateikė, taigi sutiko su šių prekių sąrašu. Nelogiška atsakovui reikalauti ieškovo atsiimti prekes, kurios jau būtų realizuotos. Ieškovas galėjo pasinaudoti 2006-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.737-1 6.6 p. bei atvykti pas atsakovą ir patikrinti prekių faktinį likutį sandėliuose, bet to nepadarė. Pažymi, jog yra pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovui atsakovas 2008-12-03 pervedė 6.244,22 Lt sumą, 2008-12-19 – 26.172.82Lt sumą. Taigi atsakovas pateikė įrodymus, kad į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros yra apmokėtos. Pažymi, jog dėl neparduotų prekių sąrašo ieškovas pretenzijų nereiškė, motyvas dėl šio sąrašo atsirado tik apeliaciniame skunde. Taip pat pažymi, jog atsakovas neprieštaravo ir toliau pardavinėti ieškovo prekes, bet pats ieškovas pareiškė nutraukiantis savo veiklą. Mano, jog ieškovas nepagrįstai teigia, jog prekės negali būti grąžintos, nes reikalavimas dėl prekių pasiėmimo ieškovui pareikštas 2008-12-22, t.y. nepasibaigus terminui, per kurį prekės gali būti grąžintos. Pažymi, jog 2008-11-30 aktas pasirašytas suderinant pas atsakovą esančių prekių likučių kiekį. Tai nėra ir negalėjo būti skolos suderinimo aktas, nes pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, kurių datos yra 2008-11-13 ir 2008-11-20, jos turėjo būti apmokėtos per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo (2005-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 p.),vadinasi apmokėjimo terminas atitinkamai baigėsi 2008-12-13 ir 2008-12-20, todėl akivaizdu, kad pasirašant 2008-11-30 aktą, negali būti pripažįstama skola, kurios apmokėjimo terminas dar nėra pasibaigęs. Pažymi, jog apeliantas prieštaravimų dėl dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl jo abejonės nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas) UAB“Transvesta“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl priteisimo 3894,90Lt skolos, grindžiant ją 2006-03-22 atsakovo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi, pateiktomis PVM sąskaitomis- faktūromis ir skolų suderinimo aktu.

Nustatyta, kad šalių sudaryta sutartis atitinka distribucijos sutartį ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra(CK 6.796 str. 1 d.).

Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad pirkėjas per 14 kalendorinių dienų apmoka 100 % parduotų prekių vertės. Sutarties 5.8 p. numatyta, kad prekė skaitoma parduota, kai prekės nėra sandėlyje pas pirkėją tikrinimo metu. Ieškovas 2008-12-16 raštu atsakovui pranešė, kad nutraukia savo veiklą nuo 2008-12-31 ir prašo padengti 30.067,72 Lt įsiskolinimą. 2008-12-23 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovo skola ieškovui 2008-11-30 yra 36.311,94 Lt. Teismas nustatė, kad 2008-12-03 atsakovas sumokėjo ieškovui už parduotas prekes 6.244,22 Lt, o 2008-12-19 – 26.172,82 Lt, viso 32.417,04 Lt. Atsakovas 2008-12-22 pranešimu ieškovui nurodė, kad atsakovo sandėlyje yra neparduotų prekių už 3300,75 Lt be PVM (su PVM už 3894,90 Lt) sumą ir pridėjo detalų prekių likučių sąrašą bei prašė jas atsiimti per 3 darbo dienas. Atsakovas nurodytų prekių neatsiėmė. Teismas sprendė, kad skolų suderinimo akte nurodyta 3.894,90 Lt suma atitinka pas atsakovą likusių nepaklausių prekių vertę, todėl skolų suderinimo akto nevertino kaip besąlygišką atsakovo įsipareigojimą ieškovui ir ieškinį atmetė.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas ieškinį atmetė nepagrįstai, nes jis prašo skolą priteisti pagal 2008-11-13 ir 2008-11-20 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras serija TRA Nr. 0088842, Nr. 0088959 ir Nr. 0089145) PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas už kitas prekes (žiemines padangas, ratų diskus), nei liko neparduotos prekės, kurios nurodytos atsakovo sąraše (amortizatoriai, stabdymo diskai, oro filtrai ir kt.). Tačiau kolegija šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas jokių kitų įsiskolinimų, išskyrus 3894,90Lt, ieškovui neturi. Tuo tarpu reikalaujama priteisti skola bei jos suderino akte nurodytą sumą atitinka neparduotų prekių kainą su PVM, kurias buvo siūloma atsiimti dar 2008-12-22, vadovaujantis 2006-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties 7.5 ir 7.6p. numato (b.l. 27-29), kad praėjus 90d. nepaklausias prekes pirkėjas (atsakovas) turi teisę grąžinti pardavėjui (ieškovui), išsaugojant jų prekinę vertę ir gamyklinį įpakavimą. Kad neparduotos prekės neatitinka sutartyje (7.6p.) nurodytų reikalavimų įrodymų ieškovas nepateikė. Tai rodo, kad skolų suderinimo aktu faktiškai buvo suderinta skola, kurią sudaro nepaklausių (neparduotų) prekių likučiai, kas faktiškai yra nurodyta ir pačiame akte (b.l. 11). Tuo tarpu ieškovo nurodytos prekės (padangos, diskai) yra gautos atsakovo 2008m. lapkričio mėnesį ir parduotos bbei apmokėtos, nes didesnės skolos nėra. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu ir argumentais dėl ieškinio atmetimo, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog sąraše nurodytos prekės yra parduotos, natūroje jų nėra, ar prekių grąžinimas prieštarauja sutarties sąlygoms (CPK 178str.) .

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 1000Lt advokato išlaidų, nes nėra aišku už kokias paslaugas atsakovas yra pateikę 1500Lt mokėjimo nurodymą. Tačiau šie apelianto argumentai atmestini, nes iš byloje esančio mokėjimo nurodymo ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad ieškovas advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme yra sumokėjęs 1547Lt (b.l.13,14). Tuo tarpu teismas šią sumą yra sumažinęs iki 1000Lt, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.IR-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą(paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2p. nurodytus kriterijus. Mažinti daugiau atsakovo turėtas advokato išlaidas pagrindo nėra.

Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto (ieškovo) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 94,95,99), sumažinant advokato išlaidas iki 1000Lt, kadangi tiek buvo priteista už analogišką darbą pirmoje teismo instancijoje ir priteisti jas visas būtų neprotinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-687-574/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Transvesta“ 1000,0Lt atsakovui UAB „Marijampolės eoltas“ advokato ir 8,40Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Virginija VolskienėPetras Jaržemskis