Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-610-397/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-05
Bylos Nr.: 1A-610-397/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00562-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis: S. A.
Civilinis ieškovas: UAB „Gelsva“, UAB „IKI Lietuva“
Advokatai: Saulius Majauskas, Saulius Majauskas Kaunas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-397/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00562-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistosios S. A. gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažinta kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir nuteista 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. gruodžio 26 d. vagystė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vynoteka“, ir nuteista 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 4 d. vagystė iš UAB „IKI“), ir nuteista 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- – pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 9 d. vagystė iš UAB „IKI“), ir nuteista 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- – pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 13 d. vagystė iš UAB ,,IKI“), ir nuteista 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, S. A. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po minimalią (3 mėnesiai laisvės atėmimo) ir artimą minimaliai (po 15 parų arešto) dalį švelnesnių laisvės atėmimo ir arešto bausmių, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir S. A. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jai paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, S. A. pripažinta recidyviste.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę nuspręsta panaikinti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kosmelita“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. A. civilinės ieškovės naudai priteista 533,50 Eur (penki šimtai trisdešimt trys eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „Gelsva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. A. civilinės ieškovės naudai priteista 169,95 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt devyni eurai 95 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš S. A. civilinės ieškovės naudai priteista 584,66 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 66 ct) turtinei žalai atlyginti bei iš A. A. ir S. T. solidariai civilinei ieškovei priteista 253,75 Eur (du šimtai penkiasdešimt trys eurai 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. A. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad:

1.1. 2023 m. gruodžio 23 d. apie 12.56 val., Kaune, Savanorių pr. 346, UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje „Eurokos“, iš prekybos salės lentynos paėmė vieną 75 ml talpos pakuotę parfumuoto vandens „Lancome La VieEst Belle“, 121,00 Eur vertės, vieną 30 ml talpos pakuotę parfumuoto vandens „Carolina Herrrera good Girl Supreme“, 79,90 Eur vertės, vieną 50 ml talpos pakuotę tualetinio vandens „Giorgio Armani Si“, 91,90 Eur vertės, vieną 50 ml talpos pakuotę parfumuoto vandens „Paco Rabanne Lady Million“, 94,90 Eur vertės, vieną 50 ml talpos pakuotę tualetinio vandens „ Dolce&Gabbana Light blue“, 83,90 Eur vertės, vieną 100 ml talpos pakuotę tualetinio vandens „Dolce&Gabbana Imperatrice“, 61,90 Eur vertės, ir išėjo pro kasą už prekes nesumokėjusi, taip pagrobė svetimą UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą ir padarė bendrą 533,50 Eur turtinę žąlą. Šiais veiksmais S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, ji 2023 m. gruodžio 26 d., apie 17.00 val., Kaune, K. Baršausko g. 66A, UAB ,,Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, iš prekybos salės lentynos paėmė du butelius likerinio vyno, 1 vnt. kaina 30,99 Eur, du butelius konjako „Hennessy”, 1 vnt. kaina 35,99 Eur, viso už 133,96 Eur, ir praėjo pro kasą nesumokėjusi;

1.3. tęsdama nusikalstamą veiką 2023 m. gruodžio 26 d., 19.35 val., Kaune, K. Baršausko g. 66A, UAB ,,Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, iš prekybos salės lentynos paėmė vieną butelį konjako „Hennessy”, 35,99 Eur vertės, ir praėjo pro kasą nesumokėjusi, taip pagrobė svetimą UAB ,,Gelsva“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 169,95 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais S. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.4. Be to, ji 2024 m. sausio 8 d., laikotarpiu nuo 09.45 val. iki 10.02 val., Kaune, Draugystės 8C, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančiame prekybos centre, veikdama bendrininkų grupėje su A. A., bendrais veiksmais, S. A. sudėjus į maišą ausines „Philips TAT2206BK/00“, 49,99 Eur vertės, ausines „Philips TAT2236BK/00, 49,99 Eur vertės, lipnią pakavimo juostą „Okko“, 2,19 Eur vertės, ausines „Sennheiser Momentum“, 349,00 Eur vertės, ausines „Philips TAT2206wt/00“, 49,99 Eur vertės, abu praėjo pro kasas, nesusimokėję už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta parduotuvės apsaugos darbuotojų, tokiu būdu pasikėsino slapta pagrobti svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 501,16 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Be to, ji 2024 m. vasario 4 d., apie 18.07 val., Kaune, V. Krėvės pr. 57, UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI Pasimatymas”, prekybos salėje iš lentynų paėmė penkias po 1 kg svorio pakuotes kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Vivace No.82”, 1 vnt. kaina 27,99 Eur, tris po 1 kg svorio pakuotes kavos pupelių „Lor Classique”, 1 vnt. kaina 30,79 Eur, vieną 1 kg svorio pakuotę kavos pupelių „Pellini Eepresso Bar Gran Aroma No.3”, 27,99 Eur vertės, keturias po 1 kg svorio pakuotes kavos pupelių „Lor Brazil”, 1 vnt. kaina 30,79 Eur, ir praėjo pro kasą nesumokėjusi, taip pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 383,47 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais S. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.6. Be to, ji 2024 m. vasario 9 d., apie 12.23 val., Kaune, V. Krėvės pr. 57, UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“, veikdama bendrininkų grupėje su A. A., prekybos salėje, iš lentynų paėmė alkoholinių gėrimų: 1 butelį šampano „Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut”, 49,95 Eur vertės, 1 butelį šampano „Moet Chandon Nectar Imperial Demi Sec”, 55,95 Eur vertės, 1 butelį šampano „Taittinger Champagne Brut Reserve”, 47,95 Eur vertės, du butelius šampano „Moet Chandon Champagne Brut Imperial”, bendros 99,90 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėję, taip pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 253,75 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais S. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

1.7. Be to, ji 2024 m. vasario 13 d., apie 13.00 val., Kaune, V. Krėvės pr. 97, UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI Saulėtekis”, prekybos salėje iš lentynos paėmė 27 dėžutes saldainių „Merci Grosse 250GR“, 1 vnt. kaina 6,49 Eur, ir 4 dėžutes saldainių rinkinių „Merci Crispy Almond“, 1 vnt. Kaina 6,49 Eur, ir praėjo pro kasą nesumokėjusi, taip pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 201,19 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais S. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad S. A. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad S. A. padarė 4 baudžiamuosius nusižengimus ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, šiuo metu ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausta administracine tvarka, taip pat ir už smulkius svetimo turto pagrobimus, nedirba, pakaltinama, gydosi priklausomybės ligas. Apylinkės teismas įvertino tai, kad S. A. eilę kartų teista už tyčinius, turtinio pobūdžio nusikaltimus, ankstesni teistumai jai būnant pilnamečiu asmeniu, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu jos teistumai išnykę nebuvo, naujas veikas darė ir po skundžiamu nuosprendžiu pripažintų nusikalstamų veikų padarymo, kas rodo, kad kaltinamosios nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Skirdamas S. A. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog ji nusikalto bendrininkų grupėje ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Remdamasis paminėta, apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. A. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią arešto bausmę, jos terminą nustatant didesnį už minimalų, o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį už minimalų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, S. A. gynėjas advokatas Saulius Majauskas Kauno apygardos teismui pateikė 2025 m. spalio 9 d. apeliacinį skundą, kuriame prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu nuteistajai paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 23 d. epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. sausio 8 d. epizodas), taip pat sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.

Šalies argumentai

3.1. Skundo autorius nurodo, kad S. A. nusikalstamas veikas vykdė, nes kentė abstinenciją, ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Šią priklausomybę nuteistoji jau ilgą laiką gydosi atlikdama jai šiuo metu paskirtas bausmes, dalyvauja metadono programoje, lankosi pas psichologą, užsiima naudingomis veiklomis ir aktyviai siekia išsivaduoti iš priklausomybės ligos, kad ateityje ir vėl nenusikalstų. Nuteistosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad ji pati savanoriškai siekia pozityvių pokyčių ir savarankiškai siekia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pabrėžiamų bausmės tikslų įgyvendinimo, o šių tikslų pradėjo siekti dar iki teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, nuteistosios padaryti nusikaltimai, tai yra 533,50 Eur vertės turto vagystė ir pasikėsinimas pavogti 501,16 Eur vertės turtą, pagal nusikalstamos veikos dalyką tik nežymiai (mažiau negu l MGL) viršija baudžiamojo nusižengimo dalyko ribą. Nuteistajai pavogus 33,50 Eur mažiau bei pasikėsinus pavogti 1,16 Eur mažiau, už šias nusikalstamas veikas maksimali galima jai skirti bausmė būtų 45 paros arešto. Paminėtos nusikaltimo dalyko ribos nežymus viršijimas ir veikos kvalifikavimas nebe kaip baudžiamojo nusižengimo, o kaip nusikaltimo, patys savaime ir vien formaliai, negali būti teisingu pagrindu skirti neproporcingai griežtesnes bausmes, negu už baudžiamąjį nusižengimą galimos skirti bausmės maksimumas, nes tai visiškai neproporcingai atspindi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Gynėjo įsitikinimu, vagystės metu pagrobus nežymiai daugiau negu 500,00 Eur vertės svetimo turto, siekiant teisingos bausmės, ir siekiant išvengti aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, turėtų būti apsvarstyta, ar BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi arešto bausmės rūšis nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nes įstatymo numatytas arešto bausmės maksimalus dydis už padarytą nusikaltimą yra dvigubai didesnis, negu už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tokiu būdu užtikrinant baudžiamojo kodekso bausmių sistemos proporcingumą.

4. Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi veikos kvalifikuotos pagrįstai ir Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga bei paskirta laikantis įstatymo nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios S. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde kaltės pagrįstumo klausimas neginčijamas, nesutinkama tik su paskirtos bausmės dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu ir patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl paskirtos bausmės.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą S. A. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikiant bendrininkų grupėje, jai paskirta 6 (šešerių) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė.

8. Pažymėtina, kad nors nuteistosios gynėjas skunde nurodo, kad S. A., atsižvelgiant į jos nusikalstamų veiksmų pavojingumą, tai yra, jog nuteistosios 533,50 Eur vertės turto vagystė ir pasikėsinimas pavogti 501,16 Eur vertės turtą, pagal nusikalstamos veikos dalyką tik nežymiai (mažiau negu l MGL) viršija baudžiamojo nusižengimo dalyko ribą, iki kada jai galima skirti maksimali bausmė būtų 45 paros arešto, todėl už jas paskirtos bausmės yra neproporcingos, aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali, kadangi, atsižvelgiant į S. A. asmenybę bei aukščiau aptartų bausmės skyrimo pagrindų visumą, jos atitinka teisingumo principą.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka, kaip jau paminėta, nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019). Tokiu būdu teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajai S. A. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, S. A. padarė net šešias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), dvi – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Penkios nusikalstamos veikos baigtos, viena (nesunkus nusikaltimas) nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Dėl minėtų nusikalstamų veikų nuteistoji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir gailėjimasis lengvina nuteistosios atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pagrįstai nustatė ir dvi nuteistosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra, kad nusikalstamas veikas ji įvykdė būdama recidyviste bei veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

11. Vertinant S. A. asmenybę, aktualu tai, kad ji jau eilę kartų teista už turtinio pobūdžio nusikaltimus, bausta administracine tvarka ir šias nusikalstamas veikas įvykdė anksčiau būdama teista bei neišnykus teistumui, būdama recidyviste, šiuo metu ji taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistosios gynėjas pabrėžia, kad S. A. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, vis dėl to, tai, kad ji vis iš naujo nusikalsta, taip pat jos įvykdytų nusikaltimų kiekis (iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu ji buvo nuteista 59 kartą), rodo, jog bent kol kas ankstesniais nuosprendžiais S. A. paskirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimai, bausmės tikslų ir paskirties nepasiekė, kadangi ji vis iš naujo nusikalsdavo, todėl ir apie nuteistosios pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme kalbėti dar per anksti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. A. vykdomos nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, vykdomos dėl savanaudiškų paskatų, kas rodo, kad nusikalstamų veikų vykdymas jai yra tapęs pragyvenimo šaltiniu, ypač atsižvelgiant į tai, jog jų įvykdymo metu nuteistoji nedirbo, kas taip pat neigiamai ją charakterizuoja bei rodo, jog ji yra linkusi nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos.

12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistosios asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant pačias griežčiausias BK 178 straipsnio 1 dalies bei BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jas paskiriant atlikti realiai, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad S. A. padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta, nėra pagrindo vertinti kaip padarytų atsitiktinai, o tokios veikos labiau laikytinos nuoseklia, neteisėtu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo pasekme. Akivaizdu, kad jokios švelnesnės bausmės rūšys ar bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme keliamų bausmės tikslų. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų paskirtų bausmių pagrįstumą ir teisingumą.

13. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistoji stengiasi taisytis, nebevartoti narkotinių medžiagų, dalyvauja metadono programoje, lankosi pas psichologą, užsiima naudingomis veiklomis ir aktyviai siekia išsivaduoti iš priklausomybės ligos, kad ateityje nebevykdytų nusikalstamų veikų, nors ir vertintina teigiamai, vis dėl to, teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, tai yra S. A. pažadu laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą. Be to, nors apeliaciniame skunde S. A. nusikalstamas elgesys įvardijamas, kaip jos priklausomybės pasekmė (sunki abstinencijos būsena), kas sutiktina, jog neabejotinai galėjo turėti įtakos jos teisei priešingam elgesiui, pažymėtina, kad tai negali būti laikoma nuteistosios atsakomybę eliminuojančia ar švelninančia aplinkybe. Tokia priklausomybė nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas, neturėdamas kitos išeities, atvirkščiai, tokia priklausomybė parodo, jog asmuo pats pasirinko atitinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, kuris yra nesuderintas nei su socialinėmis, nei su teisės normomis. Pažymėtina, jog nors S. A. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau ji niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja S. A. asmenybę ir rodo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistosios pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad ji turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

14. Pažymėtina ir tai, kad galutinė subendrinta bausmė S. A. pagrįstai buvo paskirta taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), ir jai paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla S. A. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to nuteistajai paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

15. Apibendrinus aukščiau paminėta, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirta subendrinta bausmė, o vėliau ir sumažinta bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. A. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas