Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Gavėnei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2023 m. vasario 6 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms P. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 eurų kiekvienai iki jų pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti, kad dukras atsakovas lanko pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 12 iki 18 val. jų gyvenamoje vietoje, apie ketinimą aplankyti pranešęs prieš 24 valandas ryšio priemonėmis, o ieškovė sudaro sąlygas atsakovui susitikti su dukromis visų švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų, savo ir dukrų gimtadienių) metu, kai apie ketinimą susitikti atsakovas informuoja ieškovę prieš 24 valandas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovė G. J. palaikė ieškinį, paaiškino, kad dukterų poreikiai labai išaugę, ji pati nedirba, nes augina trečią dukrą, tos dukters tėvas gyvena kartu, kai nutraukė santuoką labai nesigilino, iš tėvo mergaitės grįžta neramios, nuteiktos prieš seserį.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė Indrė Gavėnė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau nemato pagrindo riboti atsakovo galimybes bendrauti su dukromis, vaikai nori bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

P. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. J. ir G. J. (vaikų gimimo liudijimai);

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5513-714/2019 A. J. ir G. J. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo sąlygų, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su G. J., A. J. įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams po 75 eurus kas mėnesį, šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su vaikais;

G. J. šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, be P. J. ir E. J., G. J. augina dar vieną dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), kartu gyvena mergaitės tėvas (Jurbarko r. savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 3 d. pažyma), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis G. J. yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, duomenų apie mokamas išmokas nėra;

G. J. suteikta valstybės garantuojama ir visiškai apmokama teisinė pagalba (2023 m. sausio 27 d. sprendimas);

A. J. nuo (duomenys neskelbtini) metų nustatytas (duomenys neskelbtini), darbingumo lygis (duomenys neskelbtini); 2023 m. kovo – balandžio mėnesiais jam buvo taikyta palaikomoji rebilitacija (epikrizė iš ligos istorijos);

A. J. mokama netekto darbingumo pensija, 2019 m. lapkričio mėnesį pensija sudarė 274,68 Eur, per laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos pensija po truputį didėjo, ir 2023 m. sausio mėnesį sudarė 417,22 Eur, be to A. J. mokama vienišo asmens išmoka 34,89 Eur, 12,25 Eur transporto išlaidų, per laikotarpį nuo 2022 m. vasario iki 2023 m. sausio mėnesio išmokėta 300,00 Eur šalpos (duomenys neskelbtini) pensijos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas);

A. J. kreditorinis įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) – 1 553,81 Eur (2023 m. balandžio 17 d. pažyma);

A. J. suteikta valstybės garantuojama ir visiškai apmokama teisinė pagalba (2023 m. vasario 20 d. sprendimas);

teismui prieinamų viešųjų registrų duomenimis šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi;

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimi ikiteisminis tyrimas prieš dėl galimo smurto prieš mažametę P. J. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį 2022 m. gruodžio 16 d. buvo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, daugiau ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovės šeimai atvejo vadyba vykdoma nuo 2022 m. rugsėjo 5 d., atsakovo – nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., buvo patikrintos vaikų P. J. ir E. J. gyvenimo sąlygos, pakankamai švarios ir šiltos, vaikai aprūpinti, santykiai su motina artimi, tėvą vadina vardu, pasakoja, ką veikė, kai tėvas su seneliu buvo atvykę jų aplankyti, E. J. nurodė, kad norėtų nuvykti pas tėvą, bet ne viena, o su seserimi ir mama, P. nurodė, jog norėtų, kad tėtis dažniau paskambintų, labiau norėtų nuvažiuoti pas prosenelę į (duomenys neskelbtini), A. J. gyvenamosios sąlygos tvarkingos, A. J. noriai bendrauja su atvejo vadybininku ir socialine darbuotoja, vykdo įpareigojimus, pagalbą priima geranoriškai, tėvas nori kuo dažniau susitikti ir bendrauti su vaikais, bet dėl sveikatos problemų, dėl to, kad pats nevairuoja, ne visada tai pavyksta tai įgyvendinti.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos byloje nėra.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų poreikius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti jų poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jų poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti, iki pilnametystės jį išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo vaikų individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikams ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikams reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaikų interesus. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik į jų turimą turtą, gaunamas pajamas, šeiminę ir sveikatos būklę, bet ir į jų kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) interesus bei turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau tėvų skoliniai įsipareigojimai negali būti įskaitomi į vaikų išlaikymą ir tuo pagrindu mažinami. Išlaikymas visų pirma priteisiamas vaikams, ir turi būti panaudojamas vaikų kasdienių poreikių tenkinimui, o tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, privalo tvarkyti vaikų gaunamas išlaikymo lėšas išimtinai tik tų vaikų interesų ir poreikių tenkinimui.

Negalima teigti, kad atsakovo A. J. turtinė padėtis nuo 2019 m. lapkričio mėnesio kažkaip žymiai pagerėjo, jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, su jo (duomenys neskelbtini) susijusių išmokų dydis padidėjo, tačiau atitinkamai padidėjo ir pragyvenimo lygis, atsakovo įsidarbinimo galimybės labai ribotos dėl jo sveikatos būklės. Tačiau pažymėtina, kad kokia sunki bebūtų tėvo ar motinos turtinė padėtis, tai neatleidžia jų nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą pagal vaikų poreikius, ir tokio dydžio, kad tai nežemintų nei išlaikymą gaunančių vaikų, nei kartu su jais gyvenančio tėvo ar motinos. Priteisus iš atsakovo išlaikymą dukroms po 150 eurų, atsakovo pragyvenimui ir kitų įsipareigojimų tenkinimui liktų labai panaši suma.

Ieškovės G. J. statusas 2019 m. lapkričio mėnesį ir šiuo metu buvo kaip asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, 2019 metais jai buvo mokamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, šiuo metu apie gaunamas išmokas duomenų nėra, kad ieškovės turtinė padėtis nėra labai gera patvirtina ir tas faktas, kad ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir visiškai apmokama pagalba (beje, kaip ir atsakovui). Galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2019 metais, pasunkėjo, nes ji susilaukė trečios dukters, padidėjo asmenų, kuriems ji privalo teikti išlaikymą, skaičius.

2019 m.lapkričio mėnesį P. J. buvo penkeri metai amžiaus, šiuo metu – aštuoneri, ji pradėjo lankyti mokyklą, akivaizdu, kad padidėjo jos poreikiai, susiję su ugdymo procesu, E. J. 2019 m. lapkričio mėnesį buvo treji metai amžiaus, šiuo metu ji jau yra septynerių metų amžiaus, netrukus pradės lankyti mokyklą. Atsižvelgiant į tai, taip pat ekonominę padėtį šalyje atsakovo vienam vaikui skiriamo 75,00 Eur dydžio per mėnesį yra nepateisinamai menka suma, nepakankama tokio amžiaus vaikams išlaikyti. Tėvo ar motinos teikiamas išlaikymui vaikams turi patenkinti bent jau pačius būtiniausius vaikų poreikius (būsto išlaikymą (nuoma, komunaliniai patarnavimai), maistą, sveikatinimą, lavinimą mokykloje ir papildomą ugdymą, be kurio šiais laikais sunku būtų išauginti ir išugdyti visapusišką ir harmoningą asmenybę, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, rūbus, avalynę, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimą. Ieškovė paaiškino teismui, kokios ir kiek reikalinga lėšų vaikams išlaikyti. Atsakovas iš esmės neturėjo konkrečių, pagrįstų neginčijamais įrodymais, pastabų dėl ieškovės nurodytų vaikų išlaikymo kaštų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Kasdien prižiūrint vaikus, ne visada galima numatyti tikslų jų poreikių mąstą, o tam tėvui ar motinai, su kuriuo gyvena vaikai, neišvengiamai tenka didesnė jų išlaikymo išlaidų dalis. Gyvendamas kartu su vaikais, atsakovas jų išlaikymui skirtų nemažesnę nei nurodyta suma ieškinyje.

Atsižvelgiant į šalių bendrų vaikų amžių, poreikius (300 eurų), tėvų pajamas, 150 eurų suma vienam vaikui nuo vaiko tėvo būtų optimali tenkinant pačius būtiniausius jo poreikius. Atsakovas iš dalies patvirtino, kad yra pajėgus teikti tokį išlaikymą vaikams, mokėdamas skolinius įsipareigojimus už ieškovę kreditoriui, teismas dėl to jau pasisakė, motyvuodamas tuo, kad tėvų pareiga vaikams išlaikyti ir pareiga kreditoriams turi būti atskirtos ir vykdomos atskirai. Šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punkte numatyta kad šalys kreditoriui (duomenys neskelbtini), pagal mokėjimo paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini) skolą grąžina lygiomis dalimis, mokant kas mėnesį po ½ dalį kreditoriaus nustatytos mėnesinės įmokos (75 Eur), ir ši prievolė kreditoriui yra solidari.

Vertinant visų nurodytų aplinkybių visumą, išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. vasario 3 d., priteisiant išlaikymą P. J. ir E. J. po 150,00 eurų (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Nustatytina, kad priteisto išlaikymo dydis turėtų būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).

Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais, įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3. 175 straipsnio 2 dalis).

Teismo patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte nustatyta atsakovo A. J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, pagal kurią savo dukras P. ir E. J. tėvas A. J. lanko pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį (šeštadieniais, sekmadieniais). Dukras iš mamos G. namų pasiima 10 val. ir parveda jas į mamos namus 20 val. (galimas ir trumpesnis laikotarpis, jei vaikai pajus nuovargį). Šalių žodiniu susitarimu galimas valandų tikslinimas, atsižvelgiant į vaikų interesus. Apie savo ketinimą pasiimti vaikus iš mamos namų, tėvas A. J. įspėja mamą G. J. ne vėliau kaip prieš 24 val., tėvas A. J. su dukromis netrukdomai bendrauja informacinių technologijų pagalba (internetas, telefonas). Mama pasižada tokiam bendravimui netrukdyti, jei tai neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, Velykas, Kūčias, Kalėdas, Naujus Metus, neporiniais metais dukros P. ir E. praleidžia kartu su tėvu jo namuose, o poriniais metais šias šventes praleidžia su mama G. jos namuose, vaikų tėvas kiekvienais metais turi teisę praleisti vasaros atostogų metu keturias savaites su vaikais savo namuose, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas susiderinęs konkrečias datas su vaikų motina, per vaikų gimimo dienas, per tėvo dieną tėvas turi teisę būti su vaikais, pasiimdamas iš mamos namų 10.00 val. ir pristatydamas juos į mamos namus iki 18 val., mama G. J. apie dukrų poreikius, jų sveikatą, kitus poreikius informuoja tėvą telefonu ar SMS žinute ar el. paštu. Apie negalėjimą laikytis nustatytos bendravimo tvarkos mama informuoja tėvą prieš 24 val., šalių susitarimu galimas ir dažnesnis bendravimas su nepilnamečiais vaikais, išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo bendravimas su dukterimis vyko pagal šią tvarką, atsižvelgiant į šalių galimybes ir vaikų poreikius. Kilus nesutarimams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Jokių abejonių nekeliančių įrodymų dėl to, kad tėvo bendravimas su dukterimis kenktų vaikų interesams nebuvo pateikta. Todėl faktiškai nėra jokio pagrindo keisti bendravimo su vaikais tvarką taip, kad faktiškai atsakovas turėtų tik minimalias galimybes bendrauti su vaikais.

Vaikams svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas. Bet kokie tėvų ginčai suformuoja neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaikų interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas turi būti tiesioginis ir pastovus. Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios (CK 3.156 straipsnis). Tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos per bendravimą su vaikais dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą, ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais.

Atsakovas A. J. siekia bendravimo su vaikais, palaikydamas ryšį su dukterimis, dalyvauja pozityvios tėvystės programoje, vaikai taip pat išreiškia norą bendrauti su tėvu ir artimais giminaičiais. Keisti bendravimo tvarkos pagal ieškovės nėra pagrindo. Taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka kaip nors neatitiktų vaikų poreikių ar prieštarautų jų interesams.

Šalims išaiškintina, kad vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaikais klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovas šioje byloje yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas). Bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo nepilnamečiams vaikams vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5513-714/2019 nustatytą išlaikymo dydį ir

priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams P. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 3 d. iki vaikams sueis pilnametystė, priteisto išlaikymo dydis turėtų būti indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Nepilnamečiams P. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti jų motiną G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.