Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarimo V. M. (V. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. vasario 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. dėl to, kad jis 2008 m. sausio 14 d., 17 val. 43 min., Juodojo kelio gatvėje, Vilniaus mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 2,05 promilių girtumas) vairavo automobilį Audi 80, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu V. M. buvo paskirta administracinė nuobauda (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl aplinkybės, kad V. M. augina vieną nepilnametį vaiką, yra paėmęs iš banko būsto kreditą, žmona gauna minimalų atlyginimą, nemažina padarytos veikos pavojingumo ir nėra ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrintų nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad V. M. darbe charakterizuojamas teigiamai, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašytas, teigiamai charakterizuoja pažeidėją, tačiau taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, lemiančios ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą.

Tai, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą nustatė, kad V. M. yra baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimus. ATPK 36 straipsnis numato, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. V. M. anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra laikomi atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi paskirto nuobaudos yra įvykdytos ir nėra galiojančios. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas nėra pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą. Kaip jau minėta, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.