- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-139-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Virginija Žindulienė, Klavdija Kruminienė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Civilinis ieškovas
- L. J.
- Advokatai
- Aušra Žukienė
- Kategorijos
- 2.4.6.1.1Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.)
- 2.3.2.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo atstovės civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį S. A. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skundžiamu nuosprendžiu L. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Baudžiamoji byla S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui už tai, kad jis 2005 m. sausio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime iš neveiksnaus J. B. už 10 200 litų nupirko 4,53 ha miško, žadėdamas J. B. ir jo globėjai sumokėti minėtą sumą, tačiau visiškai neatsiskaitė, sumokėjo 5230 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo 4970 Lt.
S. A., pakeitus kaltinimą LR BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pagal civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės prašymą, išteisintas pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2004 m., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus asmuo, turintis psichikos negalią ir turi asmeninės nuosavybės teise 4,53 ha mišką, esantį Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, užsakė pas miškotvarkos projektų inžinierių P. K. J. B. priklausančio miško miškotvarkos projektą ir 2004-12-30 jį padarius, projekto autoriui sumokėjo nenustatytą pinigų sumą, jį pasiėmė siekdamas gauti leidimus miškui kirsti.
Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai 2005-12-30 gavo iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. plynam miško kirtimui (duomenys neskelbtini) girininkijoje, iškertant šį kiekį padarinės medienos: 428 ktm beržo, 54 ktm drebulės, 54 ktm eglės, iš viso iškertant 536 ktm padarinės medienos, padarant plyną kirtimą 3 ha plote, 1 c sklype, kvartale Nr. 8.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Kelmės m., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2005-01-05 surašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. beržo rastų 288 ktm po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžio 140 ktm po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, drebulės rąstų 51,2 ktm po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, eglės rąstų 54 ktm po 40 Lt už ktm sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną, esančią Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini).
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-17 neteisėtai iš Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Kelmės regiono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės R. N. gavo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti mišką, priklausantį J. B., esantį (duomenys neskelbtini), iškertant pavienių medžių rūšis 0,1 ha plote: drebulės 2 ktm, beržo 3 ktm, iš viso 5 ktm padarinės medienos.
2005-01-17, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su neveiksniu J. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kelmės m., (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš neveiksnaus J. B., turimo asmeninės nuosavybės teise miško, eančio Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt.
Tęsdamas savo nusikaltimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kelmės m., (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė neveiksniam J. B. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad tariamai J. B. išmokėti 119 Lt, tačiau jų jam neišmokėjo.
2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksniam J. B. priklausančio miško, esančio Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 3 ha plote, 1 c sklype, pilnai iškirsdamas mišką, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, padarinės medienos: 428 ktm beržo rąstų, iš kurių 359 ktm vidutinio skersmens, kurių vidutinė rinkos vertė 118 Lt už ktm, viso 42362 Lt, popiermedžių 23 ktm, kurių rinkos vertė 95 Lt už ktm, viso už 2185 Lt, malkinės medienos 46 ktm, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, už 1886 Lt, pagrobė beržo padarinės medienos už 46433 Lt, eglės padarinės medienos: 54 ktm, iš jų 46 ktm vidutinio skersmens rąstų, kurių vidutinė rinkos kaina 150 Lt už ktm, 6 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 102 Lt už ktm, iš viso už 612 Lt, 2 ktm malkinės, kurių vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, už 82 Lt, pagrobė eglės padarinės medienos už 7594 Lt, drebulės padarinės medienos 54 ktm, iš jų 8 ktm stambios medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 35 ktm vidutinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 2 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 54 Lt už ktm, 9 ktm malkinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt už ktm, pagrobė drebulės padarinės medienos už 5551 Lt, iš viso pagrobė padarinės medienos 536 ktm už 59578 Lt.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m., tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksnaus J. B. miško, esančio Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) pagrobė padarinės medienos 0,1 ha plote pavienių medžių: 3 ktm beržo, iš kurių 2,5 ktm padarinės rąstų medienos, jų vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt už ktm, iš viso už 2950 Lt, drebulės padarinės medienos 2 ktm, iš jų rastų 1,5 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 118 Lt už ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt už ktm, iš viso pagrobė už 1770 Lt.
Šiais savo veiksmais S. A. buvo kaltinamas pagrobęs J. B. priklausančios padarinės medienos už 64 298 Lt.
Be to, S. A., pakeitus kaltinimą LR BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pagal civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės prašymą, išteisintas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus, t. y. turi psichikos negalią, pateikė šiam asmeniui pasirašyti šiuos oficialius dokumentus, taip juos suklastojo: 2005-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kelmės m., (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. jam priklausančio asmeninės nuosavybės teisėmis miško, esančio Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, siekdamas pagrobti didelės vertės svetimą turtą 1 c sklype, 8 kvartale 288 ktm beržo rąstų po 20 Lt už ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžių po 20 Lt už ktm už 2800 Lt, 21,2 ktm drebulės rąstų po 25 Lt už ktm už 1280 Lt, 54 ktm eglės rąstų po 40 Lt už ktm, sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną; 2005-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esačiose (duomenys neskelbtini), neteisėtą kasos orderį, kuriame nurodė, kad J. B. sumokami 10200 Lt; 2005-01-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kelmės m., (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. A., perka iš J. B. turimos asmeninės nuosavybės teise miško, esančio (duomenys neskelbtini), padarinės medienos: 5 ktm beržo po 20 Lt už ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt už ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kelmės m., (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad J. B. išmokami 119 Lt.
Be to, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą, panaudojo neveiksnaus J. B. pasirašytus oficialius, teisines pasekmes sukeliančius dokumentus, pateikdamas juos realizuojant nenustatytiems pirkėjams, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagrobtą J. B. priklausančią padarinę medieną – 2005 m. sausio 5 d. pasirašytą leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, 2005 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį be registracijos numerio, 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, 2005 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 37, tuo padarydamas J. B. didelę 64 298 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliantė civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė Aušra Žukienė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis neteisėtas, neteisingas, neatitinka įvykio aplinkybių, tendencingas ir šališkas, todėl turi būti panaikintas.
Nurodo, kad teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio nuostatas ir LR BPK 1 straispnyje įtvirtintas principines nuostatas greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, ir šie pažeidimai leidžia abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu.
Nurodo, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo laiko, ir šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatytas neteisingai, kadangi teismas, nutylėdamas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, neaptardamas prieštaravimų, įrodymus vertindamas pasirinktinai, neįsigilino į visų įrodomųjų bylos duomenų esmę. Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, dėmesį skyrė tik tam, kad priimtų kaltinamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, bet neįgyvendintų teisingumą, nevertino pažeidimų vilkinant bylos ikiteisminį tyrimą, o baudžiamojo proceso savalaikiškumo ir greitumo reikalavimų pažeidimai buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių suėjo baudžiamosios senaties terminas.
Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į bylos tyrimo teisėtumą, atliekant parengtinį tyrimą bei tyrimo prokurorinę priežiūrą. Apeliantės teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2004 m., tiksli data nenustatyta, kuri tęsėsi iki nenustatyto laiko, buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas, t. y. J. B. priklausanti mediena už 64 298 Lt.
Apeliantė nesupranta, kodėl Šiaulių apygardos prokuratūra, perduodama 2009-10-29 bylą Kelmės rajono apylinkės teismui, kaltino S. A. padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kai, apeliantės teigimu, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš neveiksnų asmenį, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 8 (1998 12 22) 6 straipsniu, tokią veiką, kai kaltininkas veiksmais, kurie atitinka apgaulės požymius, užvaldo turtą ar įgyja teisę į turtą iš asmens, kuris dėl psichinių trūkumų,poveikio negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o kaip vagystė, Kaltininkui apgaulę panaudojus ne tiesiogiai užvaldant turtą, o tik sudarant galimybę prieiti prie šio turto, jo veika taip pat kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o, priklausomai nuo turto užvaldymo būdo, kaip vagystė ar plėšimas.
Nurodo, kad priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei juos neteisingai įvertino, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis S. A. nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų, todėl teismas padarė klaidingas išvadas dėl S. A. nekaltumo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl to, kad kaltininkas nežinojo apie J. B. neveiksnumą, todėl ir teigti, kad S. A. veikė apgaulingai ir neteisėtai užvaldė neveiksnaus asmens turtą, nėra pagrindo, taip pat nesutinka, kad tarp UAB „Assula" ir J. B. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad vagystės atveju svarbus yra neatlygintinumo požymis, t. y. kai, kaltininkas pasisavina turtą ir visiškai neatlygina jo vertės, atlygina tik simboliškai arba aiškiai neteisingai, apie ką, apeliantės teigimu, nuosprendyje net neužsiminta. Apeliantės teigimu, įstatymo leidėjas nenurodo, kad kaltininkui reikalinga žinoti, kad nuketėjusysis yra neveiksnus, o pakanka, jei kaltininkas suvokia, jog asmuo, kurio turtą jis užvaldo, turi psichikos trūkumų ir jomis pasinaudoja, ir veika kvalifikuojama, kaip vagystė. Nurodo, kad teismas, dėstydamas įrodymus dėl to, kad S. A. nežinojo, kad J. B. neveiksnus, pamiršo pagrindinį įrodymų šaltinį – J. B. gydančio gydytojo – psichiatro parodymus, kuris teisiamuosiuose posėdžiuose parodė, kad pabendravus su J. B. galima suprasti, kad jis yra neįgalus, ir iš išorės tai matosi, nes jis nesiprausia, nesiskuta, todėl yra atitinkamas kvapas. Apeliantės teigimu, šis įrodymas yra neginčijamas, objektyvus ir atitinka realią situaciją, todėl apeliantė daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog J. B. turi psichikos trūkumus.
Apeliantės teigimu, teismas motyvo, kad S. A. veiksmuose yra civiliniai santykiai, o ne baudžiamąją atsakomybę sukeliantys požymiai, negrindė jokiais įrodymais, todėl ji (apeliantė) mano, kad S. A. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje sudėtis.
Nurodo, kad S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamuosiuose posėdžiuose kiekvieną kartą davė skirtingus parodymus, kurie nesutapo su esminėmis aplinkybėmis, tačiau jo parodymų nevertino kritiškai, kaip jo gynybą. Advokatės nuomone, visi rašytiniai įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje, leidžia daryti išvadą, kad S. A. veiksmuose yra ir LR BK 300 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėtis, ką įrodo ir liudytojų parodymai.
Skundu apeliantė prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei priteisti pareikštą civilinį ieškinį.
Teismo posėdyje civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė Aušra Žukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, S. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui ( LR BPK 326 str. 1 d. 4 p ).
Pagal LR BPK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą teismas privalo taikyti visas įstatymų numatytas priemones, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai. LR BPK 255 straipsnio 1 dalis numato nagrinėjimo teisme ribas. Reglamentuojama, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. LR BPK 256 straipsnis numato išimtį iš šios taisyklės - galimybę peržengti BPK 255 straipsnyje numatytas ribas ir tvarką.
LR BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (LAT 2K-500-2008). LR BPK 256 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. LR BK 256 straipsnio 3 dalis reglamentuojama, jog šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, jog straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.
Kelmės rajono apylinkės teismui 2009-10-30 Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė kaltinamąjį aktą su kaltinimu S. A.. 2009-11-12 Kelmės rajono apylinkės teismas nutartimi perdavė baudžiamąją bylą, kurioje S. A. kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. dėl apgaule savo naudai įgyto svetimo turto, nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., 172–178 b. l.). 2009-12-23 teisiamajame posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, pradėtas įrodymų tyrimas (2 t., 36–41 b.l.). 2010-12-14 teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės L. J. atstovė advokatė Aušra Žukienė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo S. A. BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis ir S. A. kaltinant tuo, kad jis suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus padarydamas didelės žalos ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis buvo kaltinamasis padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (LR BK 2003 m. redakcija) (3 t., 123–125, 140 b. l.). Išklausęs proceso dalyvių prieštaringų nuomonių teismas, iš anksto nevertindamas prašymo turinio, pridėjo minėtą prašymą prie bylos S. A. įspėdamas, kad jo veika gali būti pakeista į BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (3 t., 141 b. l.).
Kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės A. Žukienės pareiškime dėl kaltinamojo akto pakeitimo nurodoma, kad kaltinimai keičiami vadovaujantis LR BPK 256 straipsniu, tačiau 2010-10-14 teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, ar priėmus minėtą pareiškimą, buvo įvykdyti BPK 256 straipsnyje nustatyti reikalavimai, t. y. ar šio prašymo nuorašai buvo įteikti kaltinamajam ir jo gynėjui bei kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 str. 1.2 d.). Protokole nurodyta tik tai, kad teismo posėdžio metu buvo padaryta byloje 20 minučių pertrauka susipažinti su pateiktais dokumentais. Taip pat protokole nėra nurodyta, ar kaltinamajam ir jo gynėjui buvo išaiškinta apie teisę prašyti pertraukos gynybai atsižvelgiant į tai, kad buvo prašoma S. A. veiksmus kvalifikuoti pagal baudžiamuosius straipsnius, numatančius sunkesnes nusikalstamas veikas (BPK 256 str. 3 d.), kadangi S. A. buvo pateiktas kaltinimas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 182 str. 1 d., 11 str. 3 d.), o buvo prašoma pakeisti kaltinimą S. A. į sunkaus (BK 178 str. 3 d., 11 str. 5 d.) ir apysunkio nusikaltimo (BK 300 str. 2 d. (LR BK 2003 m. redakcija), 11 str. 4 d.) padarymą (3 t., 141 b.l.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismas. Teisingumo vykdymas baudžiamojoje byloje reiškia, kad tik teismas, išnagrinėjęs ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, gali priimti galutinį sprendimą procese, tik teismas gali asmenį pripažinti kaltu ar jį išteisinti. Bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra ne tik bylą nagrinėti nešališkai, bet ir procesą organizuoti taip, kad visiems proceso subjektams nekiltų abejonių dėl teismo proceso nešališkumo.
Reikia pažymėti, jog byloje nėra duomenų, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas. Tačiau nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tai šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasiekta.
Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą S. A. atžvilgiu, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, tuo suvaržydamas ne tik kaltinamojo teisę į tinkamą gynybą (LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 5 d., 7 d.), tačiau pažeisdamas ir nukentėjusiojo teises reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).
Apylinkės teismas, gavęs prašymą keisti kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnes nusikalstamas veikas ir neinformavęs kaltinamojo ir jo gynėjo apie jų teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai ir teismo priimtas sprendimas S. A. išteisinti dėl jam pakeistame kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo lyg nuspėjamas, kas pagrįstai kelia abejones apeliantei dėl teismo nešališkumo.
Kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuosprendis buvo priimtas ne pagal prokuroro suformuluotą ir nagrinėti teisiamajame posėdyje perduotą kaltinimą, o pagal pakeistą civilinės ieškovės L. J. atstovės advokatės Aušros Žukienės prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis ir perkvalifikuoti S. A. veikos kvalifikavimą į sunkesnius nusikaltimus, tačiau teismas priimtame nuosprendyje pasisakė ir dėl prokuroro ir dėl civilinės ieškovės pateikto kaltinimo, todėl daroma išvada, kad teismas kaltinimo nepakeitė, o jį praplėtė ir sprendė S. A. atsakomybės klausimą net pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnio ir 256 straipsnio nuostatas.
Nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus kolegija laiko esminiais, nes dėl jų buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į gynybą (LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 5 d., 7 d.) ir tai sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės pašalinti nustatytų pažeidimų, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Pripažinus, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl nuosprendžio išvadų pagrįstumo, nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.