- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 1-172-369/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01768-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- S. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2010-10-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A., 2010-10-20 apie 16.45 val., patekusi į sporto klubui „Saulės ženklas“, esančio Erfurto g. 13, Vilniuje, patalpas, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš P. K. kelnių kišenės pagrobė neturintį materialios vertės raktų ryšulį su signalizacijos pulteliu. Tęsdama nusikalstamą sumanymą, su pagrobtais raktais nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Erfurto g. 13, Vilniuje, atrakino visuomeninei organizacijai sporto klubui „Saulės ženklas“ priklausantį ir P. K. naudojamą automobilį „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) atidarė jo dureles, pateko į automobilio saloną – saugyklą ir pasikėsino pagrobti ten buvusį svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, nes buvo sulaikyta.
Apklausta teisme kaltinamoji S. A. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2010-10-20 apie 16.00 - 17.00 val. buvo prie Erfurto gatvėje, Vilniuje, esančio sporto klubo, kur laukė pažįstamo vaikino. Po kurio laiko ji užėjo į sporto klubo patalpas ir patekusi į kambarį, kuriame buvo sudėti klubo lankytojų įvairūs daiktai, nutarė ką nors pagrobti. Įkišusį ranką į striukės ar kelnių kišenę, šiuo metu rūbo pavadinimo nurodyti negali, nes neprisimena, ištraukė ir paėmė raktų ryšulį su kuriuo buvo ir automobilio signalizacijos pultas. Supratusi, kad pasinaudojusi pagrobtais raktais gali patekti į automobilio saloną ir ten paieškoti vertingų daiktų, išėjo į lauką ir nuėjusi prie sporto klubo esančios automobilių stovėjimo aikštelės paspaudė pagrobtą automobilio signalizacijos pultelį. Pamačiusi, kad atsirakino aikštelėje stovėjęs automobilis „Renault“, priėjo prie minėto automobilio, atidarė priekines vairuotojo pusės dureles ir įlipo į saloną. Atsisėdusi į vairuotojo sėdynę persigalvojo ir nusprendė nieko iš automobilio negrobti. Automobilio salone vertingų daiktų neieškojo ir padėjusi ant priekinės vairuotojo sėdynės pagrobtus raktus išlipo. Išlipus iš automobilio, prie jos priėjo vyriškis ir ją sulaikė. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra nutraukusi ryšius su neigiamą įtaką jai dariusiais asmenimis, nevartoja narkotinių medžiagų, dirba bei mokosi ir kartu su mama gyvena Vilniaus rajone. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. savo parodymus patikino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 29-34).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.)
2010-10-20 Vilniaus apskrities VPK 5 PK viršininkui adresuotame pareiškime nukentėjusysis P. K. nurodė, kad sulaikė kaltinamąją S. A., kai sporto klubui priklausančio automobilio „Renault Espace“ salone ji ieškojo vertingų daiktų (b. l. 7).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad 2010-10-20 apie 14.00 val. atvyko į sporto klubą „Saulės ženklas“, esantį Erfurto g. 13, Vilniuje. Automobilį „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) pastatė prie klubo esančioje aikštelėje. Automobilis priklauso sporto klubui „Saulės ženklas“, o jis juo naudojosi. Apie 16.45 val., treniruotės metu, pastebėjo iš salės išeinančią įtartiną merginą. Nubėgės į trenerių kambariuką pamatė nuo pakabos numestas kelnes ir jas apžiūrėjęs, jų kišenėje, neberado automobilio raktelių. Išbėgęs į lauką ir pribėgęs prie automobilio, pamatė automobilio salone, ant priekinės sėdynės priklaupusią tą pačią įtartiną merginą, kuri automobilyje kažko ieškojo. Merginą jis ištempė iš automobilio salono ir iš jos rankų paėmė automobilio raktelius, signalizacijos pulteliai tuo metu buvo ant automobilio priekinės vairuotojo sėdynės (pultelis prie raktelių prisegtas nebuvo). Kartu su sulaikyta mergina nuėjo į sporto klubą ir iškvietė policiją. Jam ir sporto klubui turtinė žala nepadaryta, nes mergina iš automobilio nieko nepagrobė (b. l. 8).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. K. patvirtino ankstesnius savo parodymus, patvirtindamas, kad jam priėjus prie automobilio, S. A. sėdėjo ant vairuoto sėdynės ir pasilenkusi kažką krapštė (b. l. 10).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnė – liudytoja J. J. paaiškino, kad 2010-10-20 apie 17.00 val. dirbant kartu su patruliu V. C., buvo gautas pranešimą, kad sporto klubo salėje, esančioje Erfurto g. 13, Vilniuje, sulaikytas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko P. K., kuris paaiškino, kad pastebėjęs iš sporto salės išeinančią įtartiną merginą, jis iškarto nuėjo į trenerių kambariuką, kur pastebėjo, kad iš ten buvusių paliktų jo drabužių dingo automobilio rakteliai. Išbėgęs į lauką, jis pamatė tą pačią įtartiną merginą sėdinčią jo automobilyje, kuri ten kažką darė. Merginą jis sulaikė. Sulaikyta mergina prisipažino, kad pagrobė automobilio raktelius (b. l. 15-16).
Įvertinęs teisme apklaustos kaltinamosios S. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo P. K. ir liudytojos J. J. parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą, nes kaltinamoji nepabaigė nusikalstamo sumanymo ir iš automobilio nieko nepagrobė.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma, leidžia teigti, kad iš pradžių S. A. pagrobė neturinčius materialinės vertės automobilio „Renault Espace“ raktelius bei signalizacijos pultą. Norėdama patekti į automobilio saloną – saugyklą, pagrobtu signalizacijos pulteliu išjungė sporto klubui „Saulės ženklas“ priklausančio automobilio signalizaciją ir atidariusi vairuotojo dureles pateko į automobilio saloną. Kaltinamosios veiksmai sudaro įsibrovimo į saugyklą sudėtį, nes prieš įsibraudama į automobilio saloną S. A. pašalino tai padaryti trukdžiusias kliūtis, išjungė automobilio signalizaciją. Sporto klubui priklausantis automobilis laikytinas saugykla, nes aikštelėje jis stovėjo užrakintas, t. y. apsaugotas mechaninėmis ir specialiomis elektroninėmis priemonėmis.
Kaltinamoji S. A. teigė, kad patekusi į automobilio saloną, ji persigalvojo, nusprendė savanoriškai atsisakyti baigti nusikalstamą veiką ir išlipo iš automobilio, tačiau įvertinęs byloje surinkus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ši faktinė aplinkybė nepasitvirtino. Nukentėjusysis P. K. davė nuoseklius parodymus, kad jam priėjus prie automobilio ir atidarius dureles, tuo metu mergina – kaltinamoji S. A. dar buvo automobilio salone. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti šiais parodymais. Teismas mano, kad kaltinamosios atsisakymas toliau tęsti nusikalstamą veiką buvo ne sąmoningas, jos pačios valia priimtas sprendimas, o iššauktas tam tikrų objektyvių priežasčių (atsiradusios kliūties), kuri neleido jai pabaigti nusikalstamos veikos. Teismo nuomonė, P. K. priėjimas prie automobilio bei S. A. suvokimas, kad ją užklupo nusikalstamos veikos vykdymo metu ir ji bus sulaikyta, iššaukė jos teiginius, kad ji persigalvojo, pakeitė savo ketinimus ir atsisakė tęsti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, S. A. atžvilgiu negali būti taikomos LR BK 23 str. 2 d. nuostatos.
Skirdamas S. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
S. A. anksčiau teista (b. l. 45), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pasikėsino įvykdyti naują tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Kaltinamoji bausta administracine tvarka (b. l. 54), nuo 2008-04-14 įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą (diagnozė): psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 57). Kaltinamoji mokosi Vilniaus Akiračio suaugusiųjų mokykloje bei dirba grybų skynėja UAB „Riešės plantacijoje“, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamosios prisipažinimą kaltu, jos nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas nenustatė S. A. atsakomybę sunkinančių atsakomybių.
Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 27 p. 305) pažymėta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to, vadovaudamiesi LR BK 64 str. šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Pažymėtina, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi LR BK 64 str., tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Tokiu būdu, S. A. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. taisyklėmis bendrintina su 2010-10-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes naują nusikalstamą veiką ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šios bylos nagrinėjimo metu ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 str. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 28 p. 342) pažymėta, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau teismas turėtų plačiai motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam, kuris veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir vėl bus pasiekti bausmės tikslai.
Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslų, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 str., 54 str. nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pritartina teismų praktikai, kai sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrindžiant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinami bausmės tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu kartu siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo), galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę. Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.
Įvertinus tai, kad S. A. yra jauno amžiau (19 metų), pakeitė anksčiau ją supusią aplinką, išsikraustė iš Vilniaus miesto ir kartu su mama gyvena Šaltoniškių kaime Vilniaus rajone, kad ji nutraukė ryšius su jos elgesį įtakojusiais draugais, pradėjo dirbti UAB „Riešės plantacija“ ir darbe charakterizuojama teigiamai, teismas mano, kad jos atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, nes tokiu atveju S. A. prarastų turimą darbą, nebegalėtų tęsti mokslų Vilniaus Akiračio suaugusiųjų mokykloje, nutruktų jos santykiai su mama bei susilpnėtų ar iš viso išnyktų pastarosios palaikymas, nes pataisos namuose ji bendrautų su asmenimis, iš kurių tam tikra dalis gali turėti neigiamos įtakos jos asmenybei.
S. A. įvykdė naują nusikalstamą veiką net neįsiteisėjus 2010-10-07 jos atžvilgiu priimtam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiui, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jos naujai įvykdyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad nukentėjusiajam P. K. ar sporto klubui „Saulės ženklas“ nebuvo padaryta turtinės ar kitokios žalos, kad jos veiksmuose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybe, teismas mano, kad jų visuma leidžia S. A. paskyrus bausmę ir ją subendrinus su 2010-10-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jos atžvilgiu dar kartą taikyti LR BK 75 str. ir atidėti jai paskirtos ir subendrintos bausmės vykdymą. Vadovaujantis LR BK 66 str., į S. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, o jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:
nusprendė:
S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-10-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę ir subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-10-21 iki 2010-10-22.
Taikyti S. A. atžvilgiu LR BK 75 str. ir 2 (dviejų) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią S. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2011-02-03.
Įpareigoti S. A. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, tęsti mokslą Vilniaus Akiračio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, atsiprašyti nukentėjusiojo asmens (nukentėjusiojo P. K.) ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, ilgiau kaip septynioms paroms.
S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.