- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-27-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23801-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Algimantas Pileckis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas nuteistas 2005-12-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 10 metų laisvės atėmimo bausme ir 2012-03-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 16 dienų likusios laisvės atėmimo bausmės ir 2012-04-02 pasirašytinai supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, 2012-12-07 jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 51-1-00514-12 ir įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, žinodamas ir suprasdamas, kad dėl to bus nagrinėjamas jo lygtinio paleidimo panaikinimo klausimas, siekdamas išvengti likusios laisvės atėmimo dalies atlikimo, tyčia išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą užsienio valstybę, ir taip tyčia būdamas dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą likusią laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (mėnesiams) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2005-12-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirti M. S. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skunde nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. S. 2012-04-02 buvo pasirašytinai supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už lygtinio paleidimo sąlygų nevykdymą ir teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, draudimų nesilaikymą ir teisės pažeidimų darymą. Taipogi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 51-1-00514-12, kurioje jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, 2012-12-11 jam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės, su kurių vykdymo tvarka ir sąlygų pažeidimo galimomis pasekmėmis jis taip pat buvo pasirašytinai supažindintas, tačiau, pasak prokuroro, jis sąmoningai pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, būdamas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir nenorėdamas grįžti atgal į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Tai, prokuroro įsitikinimu, patirvintina išteisintojo sesers D. B. paaiškinimas ir paties M. S. duoti parodymai. Išteisintojo pasislėpimas, apelianto nuomone, patvirtina, kad jis, žinodamas ir suprasdamas, kad bus nagrinėjamas jo lygtinio paleidimo panaikinimo klausimas, siekdamas išvengti likusios laisvės atėmimo dalies atlikimo, sąmoningai tyčia slapstėsi vengdamas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymi, kad, nors M. S. teigia nežinojęs apie Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjamą probacijos teikimą ir 2013-08-07 teismo priimtą nutartį, kuria jis buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, o apie tai tik sužinojo skrendant į Lietuvą iš policijos pareigūnų, tačiau nusikalstamos veikos inkriminavimui tai reikšmės neturi, nes jis pasislėpė iki probacijos skyriaus teikimo padavimo teismui. Nurodo, jog teikimas dėl M. S. lygtinio paleidimo panaikinimo teismui paduotas buvo 2013-04-22, o M. S. pasislėpė 2013 m. kovo mėnesį, nes 2013-03-25 Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK buvo pradėta jo paieška. Pastebi, kad M. S. šios nusikalstamos veikos inkriminavimui reikšmės neturi ir tai, kad vėliau jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 51-1-00514-12, ten jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo. Taip pat prokurorui yra neaišku, ar M. S. yra išteisintas dėl dvigubo baudimo principo non bis in idem, ar dėl to, kad trūksta objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai neteisingai interpretavo ir padarė neteisingą išvadą dėl dvigubo baudimo principo non bis in idem taikymo M. S. inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, nes M. S. už piktybinį, tyčinį skirtų jam įpareigojimų nevykdymą kaltinamas nebuvo. Pažymi ir tai, kad pats M. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir suprato savo atliktų veiksmų esmę, todėl prokurorui nelabai suprantamas motyvas, kodėl teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad M. S. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės požymių. Taigi teigia, kad M. S. veikoje yra nustatyti visi BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis turi būti pripažintas katu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme. Kadangi M. S. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, būdamas teistas vieną kartą ir teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, todėl M. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kaip įstatymo numatytą už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Prokuroras, apeliaciniu skundu nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl M. S. išteisinimo pagal BK 242 straipsnį, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad M. S. veikoje yra nustatyti visi BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis turi būti pripažintas katu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme.
Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai konstatavo, jog M. S. veiksmuose nėra jam inkriminutos ir BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.
BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.
Pirmiausia byloje esantys duomenys rodo, kad M. S. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų bausmė (42 b. l.). Taip pat bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi ir patikslinta to paties teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, M. S. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 5 mėnesių 16 dienų likusios pakirtos laisvės atėmimo bausmės skirtos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, ir jam buvo paskirti įpareigojimai per likusios neatliktos bausmės laiką du kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (b. l. 16-18, 19).
Toliau iš bylos medžiagos matyti, kad, M. S. nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų – du kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo tenkintas probacijos tarnybos teikimas ir panaikintas M. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (26–28 b. l.).
Taigi, tuo metu, kada M. S. Probacijos tarnybai nieko nepranešęs išvyko į užsienį – 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje (M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (64 b. l.) ir teisme (89 b. l.)), jis net nebuvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kaip tai yra numatyta M. S. inkriminuotos veikos – BK 242 straipsnio dispozicijoje, ir jo teisinė padėtis tuo metu buvo – asmuo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kadangi tuo metu net nebuvo priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo panaikinimo.
Be to, kaip matyti iš prokuroro pareikšto patikslinto kaltinimo M. S., jis iš esmės yra kaltinamas tuo, kad pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas (teismo skirtus įpareigojimus) ir išvyko į užsienį, nors tokie M. S. veiksmai – įpareigojimų pažeidimas ir išvykimas į užsienį – jau įgavo teisinį įvertinimą, kai jam Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.
Vadinasi, M. S. atžvilgiu buvo pradėti du skirtingi procesai dėl to paties dalyko, t. y. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei tuo pačiu pagrindu panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, t. y. iš esmės dėl to paties teisiškai reikšmingo fakto – įpareigojimų pažeidimo ir išvykimo į užsienį – M. S. atžvilgiu buvo pradėtas naujas baudžiamasis persekiojimas.
Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojo proceso kartojimas dėl identiško teisiškai reikšmingo fakto (teismo skirtų įpareigojimų pažeidimo ir išvykimo į užsienį) už kurių nevykdymą M. S. jau buvo nubaustas, t. y. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, ir tuo pačiu pagrindu pradėtas naujas M. S. baudžiamasis persekiojimas, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.
Tai reiškia, kad M. S. veiksmuose nėra jam prokuroro inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, sudėties.
Nepagrįstai prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad išteisintojo pasislėpimas patvirtina, kad jis žinodamas ir suprasdamas, kad bus nagrinėjamas jo lygtinio paleidimo panaikinimo klausimas, siekdamas išvengti likusios laisvės atėmimo dalies atlikimo, sąmoningai ir tyčia slapstėsi vengdamas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi kaip matyti iš nuoseklių ir tapačių M. S. parodymų, duotų viso proceso metu, jis į užsienį išvyko ir teismo skirtus įpareigojimus pažeidė ne dėl to, kad norėjo išvengti likusios laisvės atėmimo dalies atlikimo, o todėl, kad jis išsigando dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuris, be kita ko, 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių (12-14 b. l.).
Taigi, nors prokurorui ir akivaizdu, kad M. S. veikoje yra nustatyti visi BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad konkreti veika būtų apibrėžta kaip nusikalstama, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas.
Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Todėl teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Priešingu atveju, kaip tai nutiko ir nagrinėjamoje byloje, yra varžomos žmogaus teisės, be reikalo švaistomos lėšos ir proceso dalyvių laikas, pažeidžiamas greito ir ekonomiško proceso principas.
Dėl nurodytų priežasčių prokuratūros apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą atmesti.